Vakaras su Selemonu Paltanavičiumi

Knygos pristatymas
2018-05-16 / 2018-05-16
18.00
Bibliotekos Konferencijų salė

Gegužės 16 d. biblioteka kvietė susitikti su Selemonu Paltanavičiumi, knygos „Vysla per Lenkiją“ autoriumi.

„Vysla per Lenkiją“ jau antroji pagal LRT televizijos projektą „Nacionalinė ekspedicija“ parengta knyga. Joje pristatoma gamtininko, rašytojo Selemono Paltanavičiaus, istorijos profesoriaus Alfredo Bumblausko, muzikologės, etnologės Zitos Kelmickaitės, žurnalisto, prodiuserio Edmundo Jakilaičio, atlikėjo Gabrieliaus Liaudansko-Svaro, lenktynininko Benedikto Vanago, žurnalistės, laidų vedėjos ir prodiuserės Editos Mildažytės bei kitų žymių Lietuvos žmonių įspūdžiai keliaujant ilgiausia Lenkijos upe Vysla ir ieškant Lietuvos pėdsakų kaimyninėje šalyje. Knygoje atskleidžiama bendra Lietuvos ir Lenkijos istorija, negirdėti istorijos pasakojimai, nepažintos tradicijos, regionų virtuvė ir etnokultūriniai papročiai. Tai antroji knygų serijos dalis apie 2017 m. vykusią nacionalinę ekspediciją, kuri traukia atrasti nepažintąją Lietuvos dalį Lenkijoje.

Susitikimo metu S. Paltanavičius atskleidė, kad abi ekspedicijos nebuvo lengvas malonus pasiplaukiojimas, kaip dauguma mano. Keliautojams trukdė ir seklumos, ir prastas oras, įvairūs gedimai ar kiti nesklandumai. Taip pat reikia daug žinių, privalu turėti savo temą, kurią labai gerai išmanytum. Tik tada gali dalyvauti ekspedicijoje ir būti naudingas. Tačiau būtent tai ir yra „tikra kelionė“, o ne savaitgalinis pasipliuškenimas baidarėmis, sakė knygos autorius.

O visus ekspedicijoje patirtus sunkumus atperka šiltas žmonių sutikimas poilsio stotelėse ar matant pakrantėje dėl jų susirinkusius ir mojuojančius žmones. Toks nuoširdus sutikimas skatina bendrumo jausmą, pasididžiavimą, kad visi mes turime bendrą praeitį, galbūt užmirštą, bet dar egzistuojantį ryšį, kurį turėjome būdami bendroje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. Ekspedicijos tikslas priminti šias pamirštas vertybes: „Mes norim perduoti, atnešti žmonėms tai, kas vertinga, praeities palikimus, tai, ką verta išsaugoti.“

Rašytojas apgailestavo, kad laikui bėgant praeities palikimai ir jų saugotojai nyksta. Kaip pavyzdį S. Paltanavičius pateikė Zietelą – miestą vakarų Baltarusijoje. Šis miestas po LDK žlugimo ilgą laiką išlaikė lietuvių kalbą, tačiau dabar rašytojui paliko ypač „liūdną įspūdį, nes buvo, bet nebėra tos lietuviškai kalbančios salos“. Nors ekspedicijos dalyviams ir pavyko dar rasti vieną moterį, dainuojančią lietuviškai, tačiau žodžių prasmės jinai jau nebesuprato.

Po renginio svečiai bibliotekos Knygos grafikos centre pasidarė ekslibrisus ir papildė bibliotekos svečių ekslibrisų kolekciją.

T. Pauliuščenkos inf.

I. Slonksnytės nuotr.

 

Komentarai