„Žodelis Lietuvos“: kaip poezija kalba apie lietuvių kalbą?

Skaitymai
2018-03-08 / 2018-03-08
15.00
Bibliotekos Mažoji salė

Kas yra gimtoji kalba poezijoje? Kaip laikui bėgant keičiasi požiūris į lietuvių kalbą, kokia kalbinė savimonė poetų kūriniuose? Apie šiuos ir kitus kalbos klausimus kovo 8 d. „Tekstų skaitymuose“ kalbėjo žymūs Šiaulių universiteto lituanistai: prof. habil. dr. Kazimieras Župerka, prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė, doc. dr. Dalia Jakaitė.

Diskusijos kertiniu akmeniu tapo prof. K. Župerkos prieš du dešimtmečius išleistas eilėraščių rinkinys „Sielos tėvynė – kalboj: lietuvių poezija gimtosios kalbos tema“ (1997). Joje chronologiškai pateikti lietuvių poetų kūriniai, skirti gimtajai kalbai. Pasak profesoriaus, jam brangiausi tie sakiniai, kuriuose kalbama apie lietuvių kalbą, matomas skirtingais laikotarpiais kintantis poeto santykis su gimtąja kalba.

„Tekstų skaitymų“ dalyviai vienbalsiai pritarė, kad būtent XIX a. poetų kūriniuose atsirado tas tikrasis lietuvių kalbos įžvelgimas, išgryninta lietuvio patirtis ir santykis su kalba. Pasak prof. Dž. Maskuliūnienės, senieji tekstai gražūs savo paprastumu, nuoširdžia pagarba gimtajai kalbai.

Užkliudyta ir tarminio kalbėjimo, tarminės poezijos tema. Tiek „kalbos apie kalbą“ mažėjimas poezijoje, tiek tarmių nykimas iš kasdienės vartosenos verčia dažnai su nerimu diskutuoti, analizuoti dėsningumus, ryšį su kartų kaita.

Ta proga paprašytas posmą žemaitiškai perskaitė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, lituanistas, tarmių tyrėjas doc.  dr. Juozas Pabrėža.

T. Pauliuščenkos inf.

I. Slonksnytės nuotr.

Komentarai