Klasikinės muzikos mėgėjų klubas

Rimanto Vaitiekūno vardinė muzikos svetainė 

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos ir šviesios atminties Rimanto Vincento Vaitiekūno, kultūros žmogaus, įdomios savo pomėgiais asmenybės, bendrystė tęsėsi 25-erius metus. Geros valios ambasadorius neatlygintinai rengė edukacinius klasikinės muzikos užsiėmimus, organizavo keliones į operos ir baleto teatro spektaklius, teikė gido paslaugas nesiekdamas asmeninės naudos ir neskaičiuodamas patirtų nuostolių. Savanorystė R. V. Vaitiekūnui buvo svarbi kultūrinio ir dvasinio gyvenimo dalis, kurią jis siejo su tarnyste savo kraštui ir žmonėms. Plačiau

Muzika – tai tikras draugas, globėjas ir ramintojas. Jau vien dėl jos verta gyventi pasaulyje. P. Čaikovskis

1991–2016 metais Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje Muzikos ir meno skyriuje veikė Muzikos damų ir riterių klubas. Klubo moderatorius, operos žinovas, kultūros veikėjas Rimantas Vaitiekūnas 25-erius metus džiugino klasikinės muzikos gerbėjus organizuodamas operų, muzikinių spektaklių, baletų peržiūras. 2016 m. Rimantui Vaitiekūnui išėjus Anapilin, ištikimų klubo narių pageidavimu, Muzikos damų ir riterių klubas tęsia savo veiklą nauju pavadinimu – Klasikinės muzikos mėgėjų klubas.

Klasikinės muzikos mėgėjų klubas vieną kartą per mėnesį (antradieniais 16 val.) organizuoja edukacinius užsiėmimus Mažojoje salėje. Klubo nariai žiūri / klauso operų, operečių, miuziklų, baletų garso ir vaizdo įrašų iš Muzikos ir meno skyriaus fondo ar mecenatės Marinos Kulčinskajos dovanoto archyvo. Klubo nariams organizuojamos išvykos į Rygos nacionalinės operos teatrą, Vilniaus operos ir baleto bei Kauno muzikinį teatrus.

Visus klasikinės muzikos gerbėjus, norinčius maloniai praleisti laiką bendraminčių draugijoje, kviečiame tapti klubo nariais. Daugiau informacijos suteiks klubo koordinatorė vyresn. bibliotekininkė Virginija Tumėnienė, tel. (8 41) 37 17 26, el. p. virgat6@gmail.com.

Programos aprašas

KLUBO EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI

Lapkričio 12 d. 16 val. Mažojoje salėje vyks kompozitoriaus Žoržo Bizė (Georges Bizet), operos „Karmen“ įrašo peržiūra.

Žoržas Bizė (1838–1875) – prancūzų kompozitorius romantikas ir pianistas, septynių operų autorius. Žymiausias kūrinys – opera „Karmen“.  1875 m. kovo 3 dieną „Opera Komik“ Paryžiuje įvykusi premjera publikos sutikta šaltai ir santūriai, nes šiame teatre buvo statomos tradicinės operos, „adaptuotos“ išrankiai buržuazijai. Ši opera kitokia – joje marga minia veikėjų: čigonai, vagys, kontrabandininkai, cigarečių fabriko darbininkės.  Tačiau susidomėjimas augo, jau vien dėl to, kad tai skandalinga opera. Tikrasis pripažinimas atėjo tada, kai opera buvo pastatyta Vienoje, kur dialogai buvo pakeisti rečitatyvais. Operą labai palankiai įvertino autoritetai Bramsas ir Vagneris, Čaikovskis. Frydrichas Nyčė operą „Karmen“ žiūrėjo net 20 kartų ir savo susižavėjimą išreiškė knygoje „Vagnerio atvejas“.

Mūsų laikais opera „Karmen“ statoma visuose teatruose, visomis kalbomis, įskaitant ir japonų. Jos populiarumas nesibaigia vien operos scena. Populiarios melodijos girdimos fortepijoninėse transkripcijose, šios melodijos skamba ir kinematografijoje.

Matysime 1978 m. Vienos teatre nufilmuotą įrašą (2004 m. DVD). Karmen dainuoja Jelena Obrazcova, Don Hose – Plačido Domingo. Dirigentas Karlas Kleiberas.

_____________________________________________________________________________

KAS VYKO

Spalio 15 d.  vyko edukacinis užsiėmimas „Žymusis pasaulio sopranas Rene Fleming (Renée Fleming)“.

Edukacinį užsiėmimą vedė klubo svečias, operos propaguotojas Rimgaudas Virgilijus Kazakevičius.

Rene Fleming (1959) – amerikiečių operos dainininkė, dar vadinama „auksiniu soprano standartu“. Ji 1991 metais pradėjo dainuoti Metropoliteno Operoje. Nuo 1996 m. Rene Fleming dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Amerikoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Austrijoje ir kt. Šiandien ji pripažįstama viena populiariausių šių laikų dainininke, pasirodanti žymiausiose pasaulio teatrų scenose. Vokalo meistriškumas ir tembro grožis, stilistinis universalumas ir dramatiškos charizmos derinys paverčia bet kurį jos pasirodymą nepamirštamu įvykiu. Rene Fleming gastrolių grafikas numatytas keleriems metams į priekį.

T. Pauliuščenkos nuotr.

_________________________________________________________________________

Po vasaros, rugsėjo 17 d.  „Klasikinės muzikos mėgėjų“ atidarytas 29-asis sezonas.

Pašnekesių-peržiūrų ciklo sezonas prasidėjo klubo svečio, operos propaguotojo Rimgaudo Virgilijaus Kazakevičiaus pristatymu, kuriame jis pristatytas italų kompozitoriaus Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) (1813−1901) trijų veiksmų operos „Traviata“, La traviata („Puolusi moteris“) ištraukų interpretacijas Londono Kovent Gardeno teatre ir Zalcburgo festivalyje. Žinomiausias arijas atliks viena garsiausių pasaulio operos dainininkių rumunė Angela Gheorghiu (Andžela Georgiu) – sopranas, Rusų operos dainininkė Ana Netrebko – sopranas, Meksikos tenoras Rolandas Vilazonas (Rolando Villazon), Amerikos operos dainininkė Renė Fleming (Renée Fleming) – gryniausio lyrinio soprano savininkė, daugelio tarptautinių premijų laureatė.

Nors „Traviata“ parašyta 1853 m., ji iki šiol išlieka viena populiariausių operų, 2015/16 metų sezonų laikotarpiu buvo I-a pagal atlikimų skaičių pasaulyje.

_____________________________________________________________________________


Gegužės 14 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko Jono Kaufmano (Jonas Kaufmann) koncerto įrašo peržiūra.

Šia peržiūra uždarytas pašnekesių-peržiūrų ciklo „Klasikinės muzikos mėgėjų“ klubo 28-asis sezonas.

Jonas Kaufmanas – operos dainininkas (dramatinis tenoras) gimė 1969 m. Miunchene Vokietijoje. Jonas Kaufmanas su pasisekimu dainuoja Londono Kovent Gardeno, La Scalos, Vienos, Metropoliteno operos teatruose. Dainininkas pripažintas vienas geriausių šių laikų tenoru.

Vaizdo įrašas iš asmeninės klubo svečio, operos propaguotojo Virgilijaus Rimgaudo Kazakevičiaus kolekcijos.

Susitiksime kitame sezone rugsėjo 17 d. 

I. Slonksnytės nuotr.

____________________________________________________________________________

Balandžio 9 d. 16.00 val. Mažojoje salėje vyko austrų kompozitoriaus Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgangus Amadeus Mozart) (1756–1791) operos „Užburtoji fleita“ įrašo peržiūra. V. A. Mocartas – vienas žymiausių ir įtakingiausių klasicistinės muzikos kompozitorių. Per neilgą savo gyvenimą jis sukūrė genialių kūrinių visiems tuo metu egzistavusiems muzikos žanrams. Iš viso daugiau nei 600 kūrinių. Viena garsiausių kompozitoriaus pasaulio operų – „Užburtoji fleita“. Susitikimo metu matysime Zalcburgo marionečių teatro pastatymą. Teatras gyvuoja nuo 1913 metų. Jį įkūrė skulptorius Antonas Aicheris. Netrukus šia veikla susižavėjo Aicherio namiškiai. Sekėsi puikiai, todėl teatro repertuaras greit plėtėsi. Nuo 1927 metų trupė jau buvo kviečiama į kitas šalis. Dabar teatras dažnai vyksta gastrolių į Japoniją, Jungtines Valstijas, Europos šalis. Marionečių pasirodymus mėgsta visų kultūrų žmonės.

Operoje „Užburtoji fleita“ dainuoja pokario žymiausi operos atlikėjai: Joseph Greindl, Rita Streich, Maria Stader, Ernst Haefliger, Dietrich Fischer-Dieskau, Lisa Otto. Opera įrašyta 1994 metais Zalcburgo marionečių teatre.

___________________________________________________________________________

Kovo 12 d. Mažojoje salėje vyko italų kompozitoriaus Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) (1813–1901) operos „Aida“ įrašo peržiūra.

Verdis ((1813–1901) – žymus XIX a. italų kompozitorius, parašęs nemirtingas operas „Nabukas“, „Rigoleto“, „Trubadūras“, „Traviata“, „Likimo galia“ ir kt. Operą „Aida“ kompozitorius parašė Sueco kanalo atidarymo proga. Jos premjera įvyko Kaire 1871 m. gruodžio 24 dieną ir susilaukė žaibiškos sėkmės.

Aidos vaidmens atlikėja viena žymiausių šių dienų dramatinių sopranų lietuvių dainininkė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana (1961 m). Radameso vaidmens atlikėjas Pietų Afrikos Respublikos operos dainininkas Johan Botha (1965 m.), išgarsėjęs Niujorko Metropolitan, Vienos, Londono, Milano operos teatruose, Zalcburgo festivalyje. Amneris vaidmens atlikėja žymi amerikiečių dainininkė mezzo-sopranas Dolora Zajick (1952 m.). Ji yra viena žymiausių pasaulyje Dž. Verdžio operų dramatinių mezzo soprano partijų atlikėja.

Dž. Verdžio operą „Aida“ pristatys klubo svečias, operos propaguotojas Rimgaudas Virgilijus Kazakevičius. Opera įrašyta 2009 m. Metropolitan Operoje. Vaizdo įrašas iš asmeninės R. V. Kazakevičiaus kolekcijos.

__________________________________________________________________________

Sausio 15 d. vyko kompozitoriaus Piotro Čaikovskio baleto „Spragtukas“ peržiūra.

Baletas filmuotas 2012 m. gruodžio mėnesį Sankt Peterburgo Marijos teatre, minint baleto pastatymo 120-ąjį jubiliejų. Režisierius ir dirigentas – Marijos teatro vyriausiasis meno vadovas Valerijus Gergijevas yra vienas populiariausių šių laikų dirigentų.

Pagrindinį Mašos vaidmenį sukūrė Marijos teatro prima balerina Alina Somova. Ji dalyvauja visuose teatro pasaulinių gastrolių projektuose Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Vakarų Europoje, Japonijoje, Kinijoje. Spragtuką šoka primarijus Vladimiras Škliarovas, garsinantis Marijos teatro baleto trupę Europoje, Azijoje ir Amerikoje.

Baletas „Spragtukas“ nepraranda savo populiarumo dėl nepamirštamos P. Čaikovskio muzikos, turtingos, spalvingos scenografijos bei garsaus prancūzų kilmės klasikinio baleto menininko Marijaus Petipa choreografijos.

__________________________________________________________________________

Gruodžio 11 d. Mažojoje salėje vyko italų kompozitoriaus Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) (1813–1901) operos „Rigoletas“ („Rigoletto“) įrašo peržiūra.

Bibliotekos svečias, operos žinovas Rimgaudas Virgilijus Kazakevičius, susirinkusiems įdomiai papasakojo apie operos sukūrimą, jos siužetą bei pagrindinių vaidmenų atlikėjus. Po gražiausių operos ištraukų peržiūros vyko aptarimas.

I. Slonksnytės nuotr.

____________________________________________________________________________

Spalio 16 d. 16 val. Mažojoje salėje vyko italų kompozitoriaus Frančesko Čilėjos (Francesco Cilea) operos „Adriana Lekuvrer“(„Adriana Lecouvreur“) įrašo peržiūra.

Frančeskas Čilėja (1866–1950) – italų kompozitorius, penkių operų autorius. 1902 m. pastatyta opera „Adriana Lekuvrer“ patyrė triumfą. Ji įeina į operinės muzikos aukso fondą. Libretą pagal Eženo Skribo (Eugene Scribe) pjesę parašė Artūras Kolautis (Arturo Colautti).

Siužeto pagrindas – realios moters, žymios prancūzų aktorės Adrianos Lekuvrer (1692–1730)  trumpo gyvenimo istorija. Kompozitorius F. Čilėja, muzika išreikšdamas jautriausius sielos niuansus, gana tiksliai atkuria tiek aktorinį moters talentą, tiek aistringą asmeninio gyvenimo tragediją.

Spektaklis įrašytas 1989 m. La Scalos teatre Milane. Pagrindinio Adrianos Lekuvrer vaidmens atlikėja – italų operos solistė (lyrinis sopranas) Mirela Freni (Mirella Freni). Diriguoja Džanandrėja Gavacenis (Gianandrea Gavazzeni, 1909–1996), vienas geriausių XX amžiaus italų dirigentų, pianistas, kompozitorius ir muzikologas, beveik 50 metų dirigavęs La Scalos teatre Milane.

 ___________________________________________________________________________

Kovo 13 d. 16 val. amerikiečių kompozitoriaus Džordžo Geršvino (George Gershwin) operos-miuziklo „Porgis ir Besė“ („Porgy and Bess“) įrašo peržiūra. Filmo peržiūra vyko Meno ir muzikos skaitykloje.

Dž. Geršvinas (1898–1937) – vienas žymiausių ir populiariausių XX a. amerikiečių muzikų. Jis gimė Niujorke, žydų emigrantų iš Rusijos šeimoje. Kompozitorius rašė šlagerius, operetes, reviu. Kūriniuose derino afroamerikietišką džiazą ir europietišką muziką. 1935 m. sukūrė reikšmingiausią realistinį kūrinį „Porgis ir Besė“, kuris tapo nacionaline amerikiečių opera. Užsiėmimo metu matysime 1993 m. amerikiečių režisieriaus  Trevoro Nuno (Trevor Nunn) pastatymą. Groja Londono filharmonijos orkestras. Pagrindinius vaidmenis atlieka žymiausi Amerikos operos solistai: Willard White, Cynthia Haymon, Gregg Krown.

____________________________________________________________________________

Balandžio 10 d. 14.30 val. Mažojoje salėje vyko prancūzų kompozitoriaus Šarlio Guno (Charles Gounod) operos „Faustas“ įrašo peržiūra. Edukacinį užsiėmimą vedė operos propaguotojas Rimgaudas Virgilijus Kazakevičius.

Šarlis Guno (1818–1893) yra dvylikos operų autorius, iš kurių žymiausia 5 veiksmų „Faustas“, parašyta pagal J. V. Getės tragediją. Jos pagrindas – Vokietijoje labai populiari viduramžių legenda. Libreto autoriai – Žiulis Barbjė (Jules Barbier) ir Mišelis Karė (Michel Carre). Premjera įvyko 1859 m. Paryžiuje. Vis dėlto „Faustas“ ne iš karto tapo plačiai pripažintas. Kompozitoriui teko sukurti papildomų intarpų, kad opera taptų tikra Grand Opera. Hitu ši opera tapo po 1862-ųjų pasirodymo. Nuo tol ji ir pelnė dažniausiai statomos operos vardą, tapo būtina kiekvieno operos teatro repertuaro dalimi, buvo išversta į 25 kalbas. „Fausto“ sėkmei prilygti negali jokia kita Šarlio Guno opera.

____________________________________________________________________________

Lapkričio 13 d. 16 val. Mažojoje salėje vyko Chose Kura (Jose Cura) Gala koncerto Šv. Marijos angelų ir kankinių bažnyčioje Romoje įrašo peržiūra.

Chose Kura  (g. 1962 m.) – Argentinos operos dainininkas, dirigentas, režisierius, scenografas ir fotografas. Tai nepaprastu artistiškumu pasižymintis bei išskirtinius vokalinius duomenis turintis atlikėjas. Ch. Kura, būdamas 28 metų, debiutavo vis naujuose žymiausiuose pasaulio teatruose, atlikdamas pagrindinius vaidmenis Kovent Gardeno teatre Londone, Paryžiaus, Vienos, Milano, Čikagos, Los Andželo, Ciuricho, Amsterdamo, Berlyno teatrų scenose. Dainininko pasirodymai Japonijoje sukėlė triumfą. Ch. Kura geba originaliai interpretuoti operų veikėjų charakterius. Anot muzikos kritikų, tai buvo tikras atradimas.

___________________________________________________________________________

Gruodžio 11 d. 14.30 val. Mažojoje salėje vyko italų kompozitoriaus Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) (1813–1901) operos „Rigoletas“ („Rigoletto“) įrašo peržiūra.

Džiuzepė Verdis – žymus XIX a. italų kompozitorius, kurį išgarsino 26 operos („Don Karlas“, „Nabukas“, „Otelas“, „Trubadūras“, „Traviata“ ir kt. Operų sėkmę lėmė kūrybos liaudiškumas, gražios vokalinės partijos, taiklios veikėjų muzikinės charakteristikos. Operos „Rigoletas“ premjera įvyko 1851 m. kovo 11 d. Venecijoje, La Fenice teatre ir užkariavo pasaulio scenas.

Dž. Verdžio operą „Rigoletas“ pristatys klubo svečias, operos propaguotojas Rimgaudas Virgilijus Kazakevičius. Opera įrašyta 2013 m. Metropolitan Operoje. Pagrindiniai atlikėjai: Rigoletas – Zeljko Lučič (baritonas, Serbija),  Gilda – Diana Damrau (sopranas, Vokietija), Kunigaikštis – Piotr Beczala (tenoras, Lenkija). Operos video įrašas iš asmeninės R. Kazakevičiaus kolekcijos.