Skaitytojų klubas

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Skaitytojų klubas kviečia naujus ir esančius klubo narius į susitikimus, kurie vyksta Poezijos kambaryje.

Sutikite, nėra nieko geresnio už laiką, praleistą su knyga…  Knyga praturtina, ko nors išmoko, paskatina kam nors ryžtis, būna – nurodo teisingą kelią, išmintingai pataria, o kartais nuramina, paguodžia ar pralinksmina, gelbsti nuo vienatvės, užpildo atsivėrusią tuštumą. Todėl Skaitytojų klubas  kviečia  skaityti ir leistis į nuotykį!

Skaitytojų klubo narių susitikimai vyksta kartą per mėnesį trečiadieniais 16 val. Poezijos kambaryje.

Klubo kuratorės:

Albina Dunauskienė, a.dunauskiene@savb.lt,

Vanda Sutkutė, v.sutkute@savb.lt

Tel. (8 41) 37 17 22

PROGRAMOS APRAŠAS

Daugiau Skaitytojų klubo informacijos, naujienų ir rekomenduojamų perskaityti knygų rasite Skaitytojų klubo Facebook puslapyje.

___________________________________________________

Lapkričio 13 d. 16 val. Poezijos kambaryje vyks Salomėjos Nėries poezijos skaitymai ir pokalbis apie jos kūrybą, skirtas poetės 115-osioms gimimo metinėms paminėti.

„Visa, kuo ir kam aš gyvenu, yra menas. Jis kaip saulė gaivino mane nuo lopšio dienų. Šioji saulė nušvies mano gyvenimo skeveldras, ir jos ne mažiau gražios ir brangios man bus. Kiekviena šukelė, spindulio atgaivinta, nauja saule visam pasauliui spindės.“                                                (Ištrauka iš S. Nėries dienoraščio)

Salomėja Nėris – ryškiausia lietuvių poetė, pasiekusi poezijos aukštumų. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tarsi čiulbanti lakštingala. Jos kūryba nesudėtinga minties gelme, bet patraukianti širdies atvirumu.

Renginio metu eiles skaitys klubo nariai ir Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė.

Bibliotekos abonemente spaudinių parodoje eksponuojama Salomėjos Nėries kūryba, amžininkų prisiminimai, dienoraščiai bei kiti spaudiniai, atspindintys poetės gyvenimą ir veiklą.

___________________________________________________

PRAĖJĘ

2019 m. spalio 16 d.  aptarta Oskaro Vaildo knyga „Doriano Grėjaus portretas“.

Oskaras Vaildas (Oscar Wilde) (1854–1900) – airių kilmės anglų dramaturgas, poetas, rašytojas. Jo vardą išgarsino romanas „Doriano Grėjaus portretas“. Simbolizmo laikotarpiu sukurtame romane nagrinėjamas labai svarbus aspektas – žmogaus prigimtis, analizuojamas moralumo bei sąžiningumo klausimas, pabrėžiamas jaunystės ir grožio trapumas. Šiame romane gausu įdomių ir intriguojančių veikėjų apmąstymų, vaizdingų posakių, meniškų užuominų bei mistikos detalių. Knyga gali pasirodyti pernelyg sudėtinga mėgėjiškam skaitymui, tačiau ją perskaičius viskas įgyja prasmę.

Grožis – tam tikra genialumo forma, iš teisybės ji net aukščiau už genialumą, nes grožio net aiškinti nereikia.

Grožio ieškojimas tikroji gyvenimo paslaptis.

Oskaras Vaildas

 _______________________

Skaitytojų klubo kelionė į Vytauto Mačernio gimtinę

Birželio 29 dieną, pritardami Skaitytojų klubo nario poeto Jauniaus Kulnio idėjai Vytauto Mačernio 98-ąsias gimimo metines paminėti poeto gimtinėje, išvykome į kelionę. Pirmiausia aplankėme Žemaitijos sostinę Telšius, kur neseniai poetui V. Mačerniui atidengtas skulptoriaus Ge­di­mi­no Ka­ra­liaus sukurtas paminklas „Išsprogdinimas“.

Prie Žemaitijos gimnazijos mus pasitiko ir visą kelionę lydėjo poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Vytautas Stulpinas. Jis  pats du dešimtmečius svajojęs ir kovojęs, kad šis paminklas būtų pastatytas, papasakojo, kaip kilo mintis sukurti šį paminklą, palydėjo į klasę, kurioje gimnazistas V. Mačernis mokėsi, pradėjo kurti, išgyveno pirmąją meilę.

Pakeliui apžiūrėjome buvusios Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentės Astos Šimkevičienės neįprastą diplominį darbą Telšių autobusų stotyje, kur ant kolonų pritvirtintose metalinėse plokštelėse įrašyti žemaičių poetų eilėraščiai, tarp kurių ir V. Mačernio bei gerbiamo V. Stulpino.

Kelionės tęsinys – Žemaičių Kalvarija ir Šarnelė. Apie miestelį prie Varduvos upės, anksčiau vadintą Gardais, pasakojo gidas Bronius Kleinauskas.

Žemaičių Kalvarijoje aplankyta nuostabaus grožio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika, poeto Vytauto Mačernio muziejus. Išgirdome daug įdomių istorijų ir nežinomų V. Mačernio biografijos faktų.

Ir pagaliau kelionės tikslas – poeto kapas Šarnelėje. Čia skaitėme V. Mačernio poeziją. Žemaitijos metai įprasminti, pagerbiant poetą Vytautą Mačernį jo gimtojoje Šarnelėje.

Knygos bičiuliai kelionę baigė dvasiškai praturtėję ir dėkingi kelionės gidams Vytautui Stulpinui ir Broniui Kleinauskui už buvimą sykiu.

Kaip sakydavo  V. Mačernio mama Elžbieta Mačernienė, tikrai „Vakalee, Vytauts viel gyvs“.

V. Sutkutės inf.

Bibliotekos archyvo nuotr.

 ____________________________________________________________________________

2019 m. gegužės  22 d. vyko Annos Pasternak knygos ,,Lara‘‘ (vertė D. Paslauskienė, 2018) aptarimas.

Anna Pasternak – rašytoja ir garsiosios Pasternak šeimos atstovė. Ji yra dailininko postimpresionisto Leonido Pasternako proanūkė, o Nobelio premijos laureatas Borisas Pasternakas yra jos senelės brolis. Autorė yra parašiusi tris knygas.

Knyga ,,Lara‘‘ – jaudinanti, tikra,  nelaimingos, aistringos Boriso Pasternako ir Olgos Ivinskajos meilės istorija, įkvėpusi romaną „Daktaras Živaga“. Ši meilės istorija pasakoja apie nesuvokiamą drąsą, ištikimybę, kančias, tragediją, dramą ir netektį.

_____________________________________________________________________________

2019 m. balandžio 17 d. vyko Jono Strielkūno poezijos skaitymai bei pasikalbėjimai apie jo kūrybą (poeto 80-osioms gimimo metinėms paminėti).

J. Strielkūnas (1939–2010), poetas, „Poezijos pavasario“ (1991), Nacionalinės kultūros ir meno premijos (1996), Jotvingių premijos (2001) laureatas.

Istorijos ir amžinybės, būties, idealo ir tikrovės, lūkesčių ir realybės, trumpo gyvenimo ir ilgo išėjimo, skausmo ir trumpos laimės akimirkos, kuria Strielkūno poezijoje  dramatišką gaidą. Poezijai būdingas vaizdo skaidrumas, ramus susimąstymas, paprastumas, tautosakos motyvai, lietuviškų dainų lyrizmas, jausmingumas.

„Jau gal niekam nepasiseks taip parašyti apie tėvų namus, apie dirželį ant mergaitės juosmens, apie rainas akis ir žydrus dangaus taškus, apie sėdėjimą ant cypiančios lovos. Ir nereikia, ir neįmanoma, nes kiekvienas meilės laikas turi vienintelę savo aplinką, žodžio spalvą, drovumo ir svaigulio lygmenį. Tikrai nuostabus J. Strielkūno gebėjimas sulieti tikrą jausmingumą ir prisimenančio šypsnį, atsiribojimą , gyvenimo banalybę ir smelkiančią įžvalgą“

Valentinas Sventickas

Renginio metu eiles skaitė ne tik klubo nariai, bet ir Šiaulių Valstybinio dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė.

I. Slonksnytės nuotr.

_____________________________________________________________________________

2019 m. kovo 20  d. aptarta  Hermano Kocho knyga ,,Griovys‘‘ (iš olandų kalbos vertė A. Gudavičiūtė, Baltos lankos, 2018 m.)

Hermanas Kochas (g. 1953) žymus Nyderlandų humoristinių televizijos laidų  kūrėjas, aktorius ir rašytojas. Tarptautinį pripažinimą pelnė romanais „Vakarienė“ ir „Vasarnamis su baseinu“. 2009-aisiais pasirodžiusi „Vakarienė“ išgarsino autorių visame pasaulyje. Romanas buvo išverstas į daugiau nei 20 kalbų. 2015-aisiais „Vakarienė“ pateko į Lietuvos vertingiausių verstinių knygų penketuką.

Romanas „Griovys“ – trečias autoriaus kūrinys lietuviškai. Pasakodamas klaidinančią ir nerimą keliančią istoriją, šiame romane autorius susitelkia į galios ir pavydo temas.

Daugiau skaitykite: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/knygos-apzvalga-hermano-kocho-griovys-286-1067592

____________________________________________________________________________

2019 m.  vasario 20  d. aptarėme Roberto Seethalerio knygą ,,Visas gyvenimas‘‘ (iš vokiečių kalbos vertė R. Jonynaitė, 2017).

Robertas Seethaleris (g. 1966) – austrų kilmės rašytojas ir aktorius, gyvenantis Berlyne, parašęs penkis romanus, tačiau tarptautinio pripažinimo sulaukė knyga „Visas gyvenimas“, 2016-aisiais nominuota „Man Booker International“ premija.

Knygoje pasakojama vieno žmogaus, Andrėjaus Egerio, gyvenimo istoriją, kuri primena mažą epą, sagą ar odę – paprasto žmogaus nepaprastam gyvenimui apdainuoti.

Autorius aprašo herojaus esminius gyvenimo momentus, nušviečia juose slypintį grožį ir prasmingumą, primena, kad kiekvieno žmogaus likimas, kiekviena istorija yra įdomi, verta mūsų dėmesio ir pagarbos.

Galima nupirkti iš žmogaus jo valandas, galima pavogti jo dienas arba paglemžti visą gyvenimą. Bet niekas iš žmogaus neatims nė vienos vienintelės akimirkos. Štai kaip yra. (Robert Seethaler „ Visas gyvenimas“). Knygos recenzija.

_____________________________________________________________________________

2019 m. sausio 23 d. 16 val. aptarėme Dainos Avotinios knygą „Anyta“. Avotinia (g. 1926 m.) – žymi latvių rašytoja, devynių poezijos rinkinių ir vienuolikos romanų autorė.

Ji daug nusipelnė Lietuvai kaip lietuvių literatūros vertėja į latvių kalbą: išvertė V. Mykolaičio-Putino, A. Maldonio poezijos, reikšmingiausius J. Marcinkevičiaus kūrinius, V. Bubnio, R. Granausko, A. Šlepiko, K. Almeno, E. Kurklietytės romanų, kitų autorių kūrybos. Latvių kalba išleista daugiau kaip trisdešimt jos verstų lietuvių rašytojų knygų. Avotinia apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

Paskutiniame savo romane „Anyta“ („Vīramāte“), kurį ji pati vadina „kasdienišku romanu“, rašytoja jautriai pasakoja apie paprastos moters Netės likimą lemtingų Latvijai (ir Lietuvai) XX amžiaus istorinių įvykių fone.

Žmogaus laimė trapi, ją griauna karai, smurtas, žmonių piktavališkumas, ydos, pavydas. Rašytoja kalba apie išdraskytus ir vėl atkurtus gimtuosius namus, apie meilę ir šeimą, apie tikras ir apgaulingas vertybes, apie žmogaus gyvenimo prasmę ir laimę.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2018/11/08/news/latviu-literaturos-garsenybes-romanas-anyta-lietuviams-artimas-ir-suprantamas-8162104/#foto=8162265

_____________________________________________________________________________

2018 m.  gruodžio 19 d. 16 val. aptarėme Gintaro Bleizgio  knygą „Xeranthemum“.

Gintaras Bleizgys – žinomas viduriniosios kartos lietuvių poetas, eseistas, rašytojas ir literatūros kritikas, išleidęs vienuolika knygų.

 „Xeranthemum“ – dvyliktoji poeto ir prozininko Gintaro Bleizgio knyga, devintoji eilėraščių, pavadinta gyvybingumą, nemirtingumą ir amžinybę simbolizuojančio daugiamečio augalo vardu. Tai stiprus patirčių rinkinys, kuriame tekstai pinasi gamtos, augalų, prisiminimų ir pojūčių gijomis. Jomis poetas grįžta prie savo didžiausių ribinių išgyvenimų, ir per juos, anapus jų susitinka su lietuvių literatūros tradicija bei savo pašaukimu (Andrius Jakučiūnas)

 Gintaro Bleizgio knyga  „Xeranthemum“ įtraukta į akcijos „Metų knygos rinkimai“ poezijos penketuką.

 „Žmogaus gyvenimas irgi yra pritraukiantis, kaip ir gėlių. Galbūt pritraukiame ne tik kitus žmones, bet ir angelus. Gal mes esame kažkieno augintiniai, kaip gėlės?“ Gintaras Bleizgys.

_____________________________________________________________________________

2018 m.  lapkričio 21  d. aptarta Lauros  Sintijos Černiauskaitės knygą ,,Šulinys‘‘.

Laura Sintija Černiauskaitė – prozininkė, dramaturgė, vienuolikos knygų autorė, šešių literatūros premijų laureatė (tarp jų – ES literatūros premija už romaną „Kvėpavimas į marmurą“, Berlyno teatro festivalio pjesių mugės pirmasis prizas už pjesę „Liučė čiuožia“). Jos kūriniai versti į pagrindines Europos kalbas, o pjesės statytos Lietuvoje, Europoje ir Rusijoje.

Naujasis L. S. Černiauskaitės romanas tarsi vientisas audinys, sudarytas iš skirtingų, tačiau pasikartojančių rašto motyvų. Rašytoja labai jautriai aprašo kūdikio mirties, apleisto vaiko, nemylimos moters, vaikžudystės temas. Nuosekli pasakojimo linija, pasikartojantys motyvai, trūkinėjantis, tačiau paradoksaliai vientisas pasakojimas kviečia skaitytoją pažvelgti į „šulinį“ – paslaptį, sapną, nuojautą, baimę, kitonišką pasaulį. (Gediminas Kajėnas)

Šuliniai mane traukia ir gąsdina. Neseniai aptikau psichologinį testą su dešimčia nuotraukų, iš jų turėjau išsirinkti vieną labiausiai bauginančią. Išsirinkau šulinį. Kodėl? Kol žmogus nebuvo išradęs vandentiekio, šulinys jam buvo gyvybės versmė. Šaltas, tamsus, gilus; būtinas. Kad pasisemtum vandens, turėjai pasilenkti virš jo ledinės gerklės ir pajusti savo trapumą. Dabar atsisuku čiaupą ir nesigilindama naudojuosi jo teikiamais pranašumais. Bet juodas šulinio vyzdys kartais prasišviečia iš pasąmonės gelmių, perverdamas, kviesdamas akistaton: žmogau, kur dingai, ateik pasisemti vandens, aš saugau jį tau. Ką gi daryti?.. /Laura Sintija Černiauskaitė/

_____________________________________________________________________________

2018 m. spalio 24  d.  aptarėme John Banville knygą ,, Jūra‘‘.

Johno Banville  „Jūra“ (vertė J. Čeponis, „Jotema“, 2007 m.) – romanas, apdovanotas Bukerio premija. Ši knyga – tai susitaikymas su netektimi ir ypatinga meditacija apie savęs suvokimą ir prisiminimus.

Banville knygos ,,Jūra‘‘ istorija piešiama vaizdais, peizažais, natiurmortais, tekstas turtingas, psichologinėmis ir egzistencinėmis įžvalgomis, persmelktas graikų mitologijos aliuzijomis. Knyga – išmintinga, patraukianti dėmesį ir įtikinama, iki širdies gelmių jaudinanti ir dvasiškai praturtinanti.

Skaitytojų klubas rekomenduoja skaityti poeto, literatūros apžvalgininko Mariaus Buroko, literatūros kritikės Eglės Kačkutės bei vertėjo, literatūros apžvalgininko Laimanto Jonušio  knygas. Knygų sąrašas čia:

https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/kaip-susirasti-gera-knyga-286-363504