Literatūros kritiko ir leidėjo žodis, inspiruotas konkretaus impulso ar įvykio, – politinio, kultūrinio, perskaitytos knygos… iš atminties atėjusios realijos, iš pokalbio su iškiliu menininku, iš vaiko tremtinio patyrimų, yra subrandintas tvirto apsisprendimo byloti, priminti, pakoreguoti, o gal kai ką ir apginti. Nelyg medžiai, nusipurtę padžiūvusių lapų, V. Sventicko tekstai lakoniški, glaustu vaizdu ar asociacijos parabole gebantys perteikti reiškinio esmę ir užsibaigti beletristo žodžiu – kai kada racionaliai, kai kada mįslingai, o kai kada su žaisminga ironija ar autoironija.
Komentarai