Kaput

Knygos viršelis
Curzio Malaparte
2021
Tyto alba

Curzio Malaparte (1898–1957) – vienas ryškiausių italų ir pasaulio rašytojų, kurio knygos iš naujo perleidžiamos įvairiose šalyse, karys ir karo korespondentas. Tai Kurto Ericho Suckerto slapyvardis, kuris išvertus iš italų kalbos reiškia „atsidūręs blogojoje pusėje“. Kaip ir daugelis jo kartos žmonių, C. Malaparte patyrė akistatą su mirtimi Pirmojo pasaulinio karo fronte, įtikėjo fašizmo idėjomis, o vėliau skaudžiai nusivylė. Antrojo pasaulinio karo metais jis apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Būtent iš šių skaudžių bei sudėtingų patirčių ir gimė autentiškas rašytojo balsas ir neprilygstami kūriniai.

„Europos kultūroje „Kaput“ užima daugmaž tą pačią vietą, kokią Balio Sruogos „Dievų miškas“ užima lietuvių kultūroje“, – sako patį svarbiausią Curzio Malaparte romaną į lietuvių kalbą išvertęs poetas, publicistas, vertėjas prof. Tomas Venclova. Pirmą kartą ši viena kertinių praėjusio amžiaus Europos knygų lietuviškai pasirodė 1967 metais.

C. Malaparte kūrybą galima įvardyti kaip savitą tikrovės ir fikcijos mišinį, jo žvilgsnis dokumentinis ir drauge satyrinis, neretai netgi ciniškas. 1941 metais C. Malaparte buvo pasiųstas į Rytų frontą kaip Italijos karo korespondentas. Jis keliavo per nacių okupuotą Rytų Europą ir rašė apie tai, ką matė iš arti ir už uždarų durų. Šioje beprotiškoje kelionėje per karo nusiaubtas teritorijas gimė ir romanas „Kaput“.

„Kaput“ – didingas ir groteskiškas kūrinys apie tikrovę ir karo sąlygomis pačiomis įvairiausiomis formomis išsiskleidžiančią žmogaus prigimtį. Tai pirmoji savotiško triptiko dalis, kitos dvi – „Oda“ ir 2022 m. pasirodysianti „Supuvusi motina“. Malaparte romaną „Oda“ Milanas Kundera vadina vienu kertinių praėjusio amžiaus romanų. „Oda“ nukelia į 1943-iųjų rudenį.

Užsakyti leidinį

Komentarai