Kaskart ruošdamasi ekslibriso kūrybinėms dirbtuvėms apsijuosiu kalvio Valdo Paukščio specialiai sukurta odine prijuoste su žodeliu EXLIBRIS. Visada lydi žinojimas, iš kurio krašto ir kokiomis aplinkybėmis ji atkeliavo į Šiaulius. Tas nuostabus Lietuvos kraštas – Zanavykija. Mane, tikrą aukštaitę iš šiaurės Lietuvos, gyvenimo kelias menų reikalais nuvedė į kitą Nemuno pusę. Čia pažinau ir susidraugavau su daug įdomių žmonių. Tai buvo kuriančių menininkų plenerai „Zyplių žiogai“ bei „Sintautų akademija“. Menininkų sambūryje dalyvavo medžio drožėjų, kalvių, tapytojų, popieriaus karpytojų, poetų. Jie ir buvo mano ekslibrisų įkvėpėjai, žiūrovai, vertintojai ir gavėjai. Didžiausias kūrybinis dėmesys skirtas Zyplių dvarui ir jo žmonėms – Lukšių tuomečiam seniūnui ir dvaro prikėlėjui bei gaspadoriui Vidui Cikanai, renginių organizatorei Rimai Bakienei. V. Cikana – skulptorius, tad jo knygos ženkle atsispindi masyvių formų raidės bei česnakų, kuriuos labai Vidas mėgsta, simbolis. Zyplių dvaro parke gausu šimtmečius skaičiuojančių išlakių medžių. Labiausiai „dvariškiai“ išgyveno dėl žaibo iškrovos nutrenkto galiūno ąžuolo. Jo prisiminimą įamžinau knygos ženkle.
Apsilankiusi dvaro arklidėse, kur visada vyksta pleneristų veiksmas, mugės, parodos, negalėjau nepastebėti statybinių konstruktyvių sijų sąramų, kurios ir tapo įkvėpimu kuriant kitą ekslibrisą dvarui. Atviresni žmonės kaip kalvis Valdas Paukštys „nusipelnė“ net trijų knygos ženklų. Tai ir kalviška prijuostė, be kurios darbo nepradėsi, ir du masyvūs kūjai, kurių apstu jo kalvėje, bei raudonas ugnies kamuolys, kuris nuolat kūrenasi kaip saulė danguje. Krokodilas simbolizuoja patį kalvį – ištvermingą, bebaimį, mažakalbį. Medžio drožėjo Valdo Eimanavičiaus ekslibriso simboliais tapo darbo įrankiai – medžio kaltai ir drožinio faktūra. Kalvis Edvardas Mačaitis pageidavo, kad jam skirtasis būtų su kalvišku plaktuku, ant kurio yra išgraviruota jo vardo raidė, o rankena apvyniota odine virvute, kad neslystų rankos. Taip gimė dailus ženklas su šia simbolika bei jo nukalta saulute.
Ekslibrisas Zigmui Sederevičiui – taip pat su medžio kaltu, kuris išleido medinius lapelius. Tai dažnas ir mėgstamas kūrybinis elementas. Ant arkinio išlenkimo tupi lakštingala, kurių zanavykų krašte gausu, ypač Lekėčiuose, kur gyvena šis medžio drožėjas Zigmas. Kūrybinga tapytoja Eglė Dragūnaitytė savomis rankomis išdrožė ir kieme pasistatė geltoną volungę, o ši nutūpė mano ekslibrise. Mielai poetei, meniškos sielos moteriai Ritai Mockeliūnienei buvo sunkiausia rasti simboliką, kuri atspindėtų jos meninę prigimtį. Rita patvirtino, kad mano ekslibriso juodraštis su vąšeliu nertais lapeliais ir atskleista knyga jai labai patikęs. „Sintautų akademijos“ sumanytojui Vitui Girdauskui skirtame ekslibrise vaizduoju Sintautų bažnyčios siluetą, o liūtas – tai jis pats, stipri asmenybė, tvirtai stovintis ant rašomų to krašto metraščių.
Itin svarbi ir iškili to krašto asmenybė – Pranas Vaičaitis. Jo atminimą įamžinau ekslibrisuose, taip kolekcijoje atsirado du knygos ženklai, skirti Santakuose gyvenusiam poetui. 2021-ųjų knygos ženklas – iškiliam kalbininkui, kalbos normintojui, Šakių krašto šviesuoliui Jonui Jablonskiui, kurio asmenybę simbolizuoja ąžuolas. Galingo medžio paunksmėje – galbūt jo darbo knyga su atremtu plunksnakočiu į rašalinę ir giliukas tarsi įrodymas, kad lietuvių kalba dar gyva…
Ir galiausiai – netikėtas atradimas Šiaulių padangėje. Jau parengusi ekspoziciją, sužinojau, kad mūsų mieste gyvenantis ir kuriantis filmus, mylintis muziką, žadinęs Lietuvą Sąjūdžio metais Algirdas Kulikauskas – taip pat šaknimis iš zanavykų krašto. Mano kolekcija pildosi ne vien knygų ženklais, bet ir garbingais zanavykų vardais.
Lolita Putramentienė-Braza
