Vytenis Rimus (1930 – 2020). Dailininkas, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
Gimė 1930 sausio 17 d. Šiaulių apskrityje, Zatišų vienkiemyje (Bazilionų valsčius) mokytojo ir visuomenės veikėjo Jaroslavo Rimkaus šeimoje. Graži gamta – Dubysos krantai, miškai iš pat mažens veikė Vytenį Rimkų: „…nuo pat mažens mėgau piešti. Gal kokių ketverių metų amžiaus reta diena nenupiešdavau kokių nors rūmų, tiltų.“ – prisimena Vytenis Rimkus. Mokėsi Bagdoniškio ir Bazilionų pradžios mokyklose.
1942 m. atvyko mokytis į Šiaulius. Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. Dailės mokėsi pas žinomą Šiaulių menininką Gerardą Bagdonavičių. 1943-1944 metais lankė dailės studiją, kur mokė dailininkai Teofilis Petraitis, Leonas Katinas ir kt.. Vyresnėse gimnazijos klasėse pradėjo daug rašyti. 1947 m. lapkričio šeštą dieną miesto laikraštyje „Raudonoji vėliava“ išspausdintas pirmasis jo eilėraštis „Mūsų miestas“. Besimokydamas Šiauliuose įvairiapusiškai reiškėsi miesto kultūriniame gyvenime, kurį laiką buvo miesto jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas, aktyvus gimnazijoje veikusios slaptos Laisvalaikį skirdavo ne tik poezijai, bet ir tapybai. 1949 su tėvais buvo ištremtas į Sibirą, į Irkutsko sritį. Už tremtyje leistą rankraštinį laikraštį Taiga 1951 metais buvo nuteistas mirties bausme. Mirties bausmė pakeista 25 metus kalėti lageriuose. 1958 grįžo į Lietuvą ir tais pačiais metais baigė Šiaulių neakivaizdinę vidurinę mokyklą. Dirbo Šiaulių autobusų parke, dailininku miesto įmonėse. 1966 eksternu baigė Leningrado I. Repino dailės institutą, 1968-70 m. – šio instituto aspirantas. 1966–2009 dėstė Šiaulių universitete (iki 1997 Šiaulių pedagoginis universitetas), profesorius (1999). Vilniaus pedagoginio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto kviestinis profesorius. V. Rimkaus tyrinėjimų pagrindinės sritys – lietuvių tautodailė (daugiausia liaudies skulptūra), mėgėjų dailė, šiuolaikinės tautodailės problemos, profesionalioji Lietuvos dailė, provincijos dailės reiškiniai, tremtinių ir politinių kalinių menas bei kita kultūrinė veikla. Parengė daugiau kaip 40 knygų. Išspausdino daug straipsnių Lietuvos ir užsienio dailės leidiniuose. Nuliejo akvarelių, sukūrė tapybos kūrinių (Tėvų Apolonijos ir Jaroslavo Rimkų portretas 1953), pastelių (Šiauliai. Miesto parke 1999), piešinių (Vesiola. Kiemas 1956, Justina Dargužaitė, politinė kalinė, tremtinė 1957). Parodų kuratorius. Nuo 1960 dalyvauja parodose, pleneruose, surengė personalines parodas.
Aktyviai dalyvavo Dailininkų, Tautodailininkų, Mokslininkų sąjungų veikoje, Lietuvos kraštotyros draugijos, „Gintaro gimtinės“ mėnraščio redkolegijos narys. Padėjo atrinkti ir grąžinti į Lietuvą visuomenės veikėjų Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių dokumentinį turtą, jam paskatinus šios šeimos rūmai buvo padovanoti Šiaulių Aušros muziejui. Yra surinkęs gausią Šiaulių istorijos leidinių, periodinės spaudos, atvirukų kolekciją.
Nuo 1993 m. Lietuvos centro sąjungos, nuo 2002 m. Liberalų ir centro sąjungos narys. 1990–1995 m. Šiaulių miesto tarybos deputatas, 1995–1997 m. ir 1997–2000 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys. Miesto kultūros, mokslo, švietimo visuomenei jis žinomas kaip iškili asmenybė, daranti reikšmingą poveikį miesto ir visos Lietuvos dvasiniam gyvenimui.
Už tautodailės populiarinimą paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija, 1995 m. Stasio Šalkauskio premija, 2003 m. Jono Basanavičiaus premija, 2005 m. Kultūros ministerijos premija. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 14 d. sprendimu suteiktas Garbės piliečio vardas.
Renkant medžiagą naudotasi prof. V. Rimkaus surinkta medžiaga, Lietuvos integralia bibliotekų informacijos sistema (LIBIS), Nacionalinės bibliografijos duomenų banku (NBDB), Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos elektroniniu katalogu ir kartoteka „Šiaulių kronika“, LNB bibliografijos Lietuvos periodinės spaudos straipsnių baze (1994–2002 m.), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kortelių vaizdų katalogu, Lietuvos akademine elektronine biblioteka (eLABa).
Vytenio Rimkaus bibliografijos rodyklė (1940–2020 m.)