„Kultūros“ bendrovė

„Kultūros“ bendrovė

„Kultūros“ bendrovės emblema. Autorius Kazys Šimonis

Ryškų vaidmenį Lietuvos kultūriniame gyvenime suvaidino Šiauliuose aktyvių miesto visuomenininkų iniciatyva įkurta „Kultūros“ bendrovė. Bendrovės įstatai įregistruoti 1920 m. lapkričio 26 d. Finansų ir prekybos pramonės ministerijos Kooperacijos departamente. Registarcinis nr. 410. Bendrovės adresas Šiauliai, Dvaro g. 24. Telef. nr. 4 (1). Steigiamasis susirinkimas įvyko 1921 m. sausio 11 d. Pirmąją valdybą sudarė P. Bugailiškis, (pirmininkas), A. Brašiškis (sekretorius), K. Bielinis, F. Daugėla, J. Fledžinskis, J. Trečiokas, K. Venclauskis (nariai); revizijos komisija – S. Lukauskis, J. Morauskis, V. Zubovas (2). Komisijos sudėtis mažai keitėsi per visą egzistavimo laikotarpį. Bendrovė veikė kooperatiniais pagrindais. Stojantysis turėjo sumokėti stojamąjį 50 auksinų mokestį ir įsigyti vieną pajų, kurio vertė 500 auksinų (3). Įstatuose nurodyta, kad „Kultūros“ bendrovė „turi teisės: 1) organizuoti knygų leidimą; 2) atidaryti knygų ir rašomųjų dalykų sandėlius ir krautuves; 3) steigti ir turėti spaustuves, litografijas ir kitas grafikos įstaigas; 4) leisti periodinius ir kitus spaudos leidinius; 5) steigti knygynus, skaityklas, liaudies namus, kinematografus ir įvairias švietimo įstaigas; 6) rengti kursus, paskaitas, koncertus, teatrus; 7) šaukti kongresus, konferencijas švietimo ir mokslo klausimais“. Savo veiklą bendrovė numatė plėtoti visoje Lietuvoje (4). Miesto šviesuomenės būrelis, nusprendęs, kad, norint išsilaikyti jaunai valstybei, yra būtinas visapusiškas jos gyventojų švietimas, pasirinko šūkį „Švieskis ir šviesk!“ 

Pagrindinis „Kultūros“ bendrovės tikslas buvo įvairaus turinio knygų ir vadovėlių leidyba. „…plačiau išvysčiusi knygų leidimą, 1921–1927 m. paleido jų į rinką virš 140 su 621200 egz., jų tarpe virš 35 autorių bei vertėjų daugybę tam laikui itin pasigendamų vadovėlių ir šiaip lektūros, aktualinio pobūdžio leidinių, mokslo populiarizacijos“ (5).    

Daug dėmesio skirta leidinių meninei išvaizdai ir poligrafinei kokybei. Knygas iliustruoti pakviesti dailininkai  Kazys Šimonis, Gerardas Bagdonavičius, Pranas Gedravičius, Antanas Kazanavičius ir kt. K. Šimonio iliustruota „Eglė žalčių karalienė“ ir  „Dainos“ – tai leidiniai, reprezentuojantys to laikmečio spaudinius. K. Šimonis sukūrė ir „Kultūros“ bendrovė emblemą, kuria žymėti jos leidiniai. Bendrovė viena pirmųjų Lietuvoje išleido meno albumus „Rafaelis“ ir Anzelmas Feuerbachas“ su spalvotomis reprodukcijomis.

Leidėjai kėlė aukštus reikalavimus ir poligrafijai. Knygas spausdino Šiaulių „Titnago“, Klaipėdos „Ryto“, Kauno „Varpo“ ir „Raidės“ spaustuvėse. Nemažai knygų leista gerai žinomose užsienio spaustuvėse, tokiose kaip Bibliografijos instituto, Oskaro Brandstetterio – Leipcige, Otto Mayerio – Ravensburge, J. Šolco – Maince ir kt. Bet dėl finansinių sunkumų leidybos užsienio spaustuvėse teko atsisakyti.

1923 m. spalio mėn. pasirodė naujas bendrovės leidinys – žurnalas „Kultūra“. Žurnalo rektorius P. Bugailiškis, dailininkas K. Šimonis, spausdino „Titnago“ spaustuvė. Tai buvo populiarus mokslinis laisvamaniškos krypties žurnalas, skirtas inteligentijai, moksleivijai ir plačiajai visuomenei.

Knygų platinimui bendrovė steigė „Kultūros“ būrelius. Būrelių veikla išplėtota visoje šalyje. Komplektuotos būrelių bibliotekos bei bendrovės kilnojamosios bibliotekėlės. Organizuota knygų prenumerata. Skelbti knygų platinimo konkursai. Apie konkursus byloja ir antspaudas bibliotekos fonde saugomoje knygoje A.  Čechovas „Miegas eina“ LAIMĖJIMAS SPAUDOS PLATINIMO / KONKURSE S. A. 1927 M. GEGUŽĖS MĖN. / „KULTŪROS“  B-VĖ.

Bendradarbiaujant su Knygos mylėtojų draugija, knygos pasiekė lietuvių kolonijas JAV, o Amerikoje leistos knygos – Lietuvos skaitytojus.

1926 m. pašlijo „Kultūros“ bendrovės  finansiniai reikalai. Krizę lėmė tai, jog bankai sustabdė kreditus, buvo uždaryti „Kultūros“ būreliai ir areštuoti bendrovės knygų sandėliai.

1927 m. „Kultūros“ bendrovės darbą perėmė Kultūros švietimo draugija. Knygų leidyba gerokai sulėtėjo. Iki 1940 m. išleista tik 18 knygų, tęsta žurnalo „Kultūra“ leidyba.

„Kultūros“ bendrovės nebėra, bet ji atliko sunkią ir nedėkingą pradininko misiją, palikdama didelę žymę krašto pažangos raidoje. Jos pramintais keliais knyga nesulaikomai plinta visuomenėje, skverbiasi į pačias jos gelmes. Tik gaila, kad „Kultūros“ suruoštas žygis į kaimą ir platesnę visuomenę su populiaria knyga iki šiol niekieno dar rimtai nepasektas, ir čia juo tolyn, juo labiau jaučiamas knygos badas. Toks jau, matyti, šiauliškių likimas – savo vienų jėgomis kelti naštas, kurias turėtų kartais nešti visas kraštas ar bent žymesnė visuomenės dalis“ (6).

Povilo  Višinskio bibliotekos fonde saugoma per 140 pavadinimų knygų ir žurnalas „Kultūra“. Leidinius galima skirstyti į kelias grupes: mokslo populiarioji literatūra, vadovėliai, grožinė literatūra ir įvairaus turinio knygos.

„Kultūros“ bendrovės leidiniai savo skaitytojui padėjo rasti atsakymus į daugybę gyvenime ir buityje kylančių klausimų, teikė istorinių, naujausių mokslo pasiekimo žinių. Jie saugotini kaip kultūros istorijos dalis. Dalis saugomų knygų turi dar vieną istoriją: jose esantys nuosavybės ženklai byloja knygos kelio istoriją  iki jos pateko į bibliotekos fondus. Buvę knygų savininkai – aktyvūs to meto inteligentai, dalyvavę bendrovės veikloje, ir žmonės, rūpinęsi visuomenės švietimu, praeities išsaugojimu, tradicijų puoselėjimu. Peliksas Bugailiškis – Lietuvos teisininkas, spaudos darbuotojas, žurnalistas, kraštotyrininkas, muziejininkas, politinis veikėjas, vienas pagrindinių „Kultūros“ bendrovės steigimo iniciatorių dalyvių – asmeninės bibliotekos knygose naudojo vienos ir dviejų eilučių antspaudus „PELIKSAS BUGAILIŠKIS“ ir „PELIKSAS BUGAILIŠKIS / ŠIAULIAI“ (J. Kvedaras. Kaip sveikatą saugoti). P. Bugailiškis turėjo ir ekslibrisą (A. Vienuolis. Vienuolio raštai. Kn. 3). Kraštotyrininkas, muziejininkas Vincentas Vaitiekūnas asmeninėse knygose įrašydavo savo vardą, pavardę, kartais datą ir vietą (N. Rubakinas. Iš tamsios praeities į šviesią ateitį). Knygos „Rafaelis“ 2-oje viršelio pusėje įrašyta „B. G. / 3 IX 1936“. Tikėtina, kad tai dailininko grafiko, pedagogo, kraštotyrininko, vieno iš ekslibrisų pradininkų Lietuvoje Gerardo Bagdonavičiaus įrašas. Įrašu ir antspaudu pažymėta pedagogui, muziejininkui Juozui Nagiui priklausiusi knyga (N. Rubakinas. N. A. Rubakino apsakymai apie didžiuosius įvykius įvairiais laikais ir įvairiose tautose). Pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, bibliofilas Vladas Zdzichauskis įrašė „Knyga iš mano lentynos / perkeliama į Viešosios / Bibliotekos lentyną. / 26.V. 1962. (parašas) (V. Hugo. Paskutinė diena nuteisto mirti). Knygose yra ir mokyklų, draugijų, organizacijų bibliotekų antspaudai.

„Kultūros“ bendrovė įnešė svarų indėlį į Lietuvos knygų leidimo istoriją. Įvairiais keliais į bibliotekos fondus patekę leidiniai yra svarbi kultūros paveldo dalis.

 

 

Literatūra:
1. „Kultūros“ bendrovės įstatai. – [s. a.]. – P. 1
2. Bugailiškis P. Gyvenimo vieškeliais: medžiaga istorijai. – Šiauliai, 1994, p. 314
3. „Kultūros“ bendrovės įstatai. – [s. a.]. – P. 3
4. „Kultūros“ bendrovės įstatai. – [s. a.]. – P. 1-2
5. Bugailiškis P. Spauda // Šiaulių metraštis 1918–1930, p. 53
6. Bugailiškis P. Naujų kelių beieškant // XXVII knygos mėgėjų metraštis. [T.] 2. – K., 1937 p. 80

Tekstas ir nuotraukos Nijolios Kasparavičienės