Ne vienas XIX a. pabaigos – XX a. pradžios žurnalas ar laikraštis turėjo „Korespondencijų“ (ar kitu pavadinimu) skiltį, kuri supažindindavo su tuo, kas svarbaus vyksta įvairiuose Lietuvos regionuose, miestuose ir miesteliuose. Į šią skiltį rašė šiandien gerai žinomos asmenybės ir pavieniai autoriai. Tokias korespondencijas, kurios savo forma, stiliumi bei turiniu primena šiandieninių dienraščių reportažus ar socialinių tinklų žinutes, rašė ir P. Višinskis. Ši medžiaga – simbolinė viso Lietuvos gyvenimo metonimija, reikšminga socialiniu, švietimo, politiniu ar literatūriniu požiūriu. „Mažajai“ autoriaus publicistikai dažniausiai būdingas ne tik konkrečių įvykių referavimas, bet ir subjektyvi vertybinė autoriaus pozicija, „didžiajai“ publicistikai artimų problemų sprendimas, neretai pasitelkiant ir įtaigesnį stilių, pasakojimo būdą, konkrečias gyvenimiškas realijas.
Toliau skelbiami trys tekstai, teikiantys vertingos medžiagos apie lietuviškų spektaklių fenomeną XX a. pradžioje, apie Šiaulių krašto, kartu ir visos Lietuvos istorijai išskirtinai reikšmingas gegužines, apie tuometinį Šiaulių miesto gyvenimą. Leisdami geriau pažinti istoriją, šie tekstai atliepia ir šiuolaikinio kultūros bei socialinio gyvenimo ritmą, jo aktualijas skatina matyti ir mąstyti istorinėje P. Višinskio perspektyvoje. (Tekstai minimaliai redaguoti, kartu pateikiamas ir autentiškas vaizdas.)