A B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T V Z Ž
ADAMKEVIČIENĖ-BERTAŠIŪTĖ JULIJA. Gimė 1926 m. liepos 14 d. Šiauliuose. Mirė 2012 m. vasario 1 d. Vilniuje. Televizijos režisierė, aktorė. 1944 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją. 1944–1945 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1945 m. dvejus metus lankė Šiaulių dramos teatro studiją ir vaidino šiame teatre. 1947–1950 m. lankė Vilniaus dramos teatro studiją, kurią baigus, vienerius metus čia dirbo aktore. Tuo pačiu metu 1947–1951 m. studijavo Vilniaus universitete, anglų kalbą ir literatūrą. 1951–1954 m. su vyru, operos solistu V. Adamkevičiumi, gyveno Leningrade. 1957–1991 m. dirbo Lietuvos televizijos muzikinių ir literatūrinių laidų režisiere. Parengė per 2000 laidų, kurių svarbiausios: „Enterpos karalystėje“, „Vakaras menėje“, „Muzikinis trečiadienis“, „Tonika“ (laida ėjo 12 metų), „Muzikos svetainė“, „Kaukių balius“, „Dvylika mėnesių“ ir kt. Pastatė operą, keletą baletų, televizijos laidose propagavo operos meną. Pirmajame lietuviškajame TV seriale G. Dauguvietytės „Petraičių šeimoje“ atliko ponios Julijos vaidmenį.
ADOMAITIS REGIMANTAS. Gimė 1937 m. sausio 31 d. Šiauliuose. Mirė 2022 m. birželio 20 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Teatro ir kino aktorius. 1962 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1963–1967 m. buvo Kauno dramos teatro aktorius, nuo 1967 m. Lietuvos akademinio dramos teatro aktorius. Sukūrė per 50 vaidmenų teatre, per 70 Lietuvos ir užsienio šalių meniniuose bei televizijos filmuose. Svarbesnieji vaidmenys teatre: Fransas (Ž. P. Sartro „Altonos atsiskyrėliai“), Mindaugas, Mažvydas (J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, „Mažvydas“), Jokūbas (B. Sruogos „Kazimieras Sapiega“), Borkmanas (H. Ibseno „Junas Gabrielis Borkmanas“), Kaligula (A. Kamiu „Kaligula“), Skirgaila (V. Krėvės „Skirgaila“), Seras (R. Harwoodo „Aprengėjas“), Serebriakovas (A. Čechovo „Dėdė Vania“), Edvardas IV (W. Shakaspeare „Ričardas III“), Tėvas (F. Bordono „Paskutiniai mėnesiai“); kine – Donatas („Niekas nenorėjo mirti“), Franciskas („Tas saldus žodis – laisvė“), Kasparas („Jausmai“), Edmundas („Karalius Lyras“), Girdvainis („Velnio nuotaka“), Adomas („Sodybų tuštėjimo metas“), Orlandas („Kentaurai)“, Buckus („Faktas“) ir daugybėje kitų. Dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, buvo iniciatyvinės grupės narys. SSRS liaudies artistas (1985). Lietuvos valstybinės premijos (1982), Vokietijos DR nacionalinės premijos (1981) laureatas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius (1997). (Red. 2023-03-03)
ANDRIUŠKEVIČIUS LEONARDAS. Gimė 1941 m. balandžio 6 d. Rinkūnų kaime (Kauno r.). Teatro aktorius, poetas. 1965–1969 m. Vilniaus kultūros mokykloje studijavo režisūrą. 1970–1976 m. dirbo Kauno valstybiniame lėlių teatre. Nuo 1976 m. Šiaulių dramos teatro aktorius. Sukūrė per 60 vaidmenų. Svarbesni: Laurynas (V. Jasukaitytės „Žemaitė“), Suslovas (M. Gorkio „Vasarotojai“), Bosas (J. Steinbecko „Pelės ir žmonės“), Ministras (G. Solovskio „Skiriama princesei“), Marma (J. Avyžiaus „Degimai“), Popas, Žydas (Šolom Aleichemo „Tevje pienininkas“) ir kt. 1997 m. Šiauliuose išleista jo poezijos knyga „Šviesi akimirka“. Eilėraščius publikavo Šiaulių miesto laikraščiuose, almanache „Varpai“.
ARBAČIAUSKAITĖ-FLICK REGINA. Gimė 1951 m. lapkričio 5 d. Šiauliuose. Teatro, kino ir televizijos aktorė. 1973 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1973–1996 m. vaidino Lietuvos akademiniame dramos teatre. Nuo 1996 m. Klaipėdos dramos teatro aktorė. Sukūrė apie 40 pagrindinių vaidmenų teatre, kine ir televizijoje. Teatre: Luiza (F. Schillerio „Klasta ir meilė“), Peginė (J. M. Syngo „Narsuolis iš Vakarų pakrantės“), Skylienė (V. Krėvės „Žentas“), Misis Ford (W. Shakespeare „Vindzoro šmaikštuolės“), Antigonė (J. Anouilh „Antigonė“), Julija Filipovna (M. Gorkio „Vasarotojai“), Didžiavyžė (P. Treinio „Ančiuko kryžius“); kine Milda („Sodybų tuštėjimo metas“), Kaminskienė („Riešutų duona“), Genutė („Žemės keleiviai“), Nikė („Endhauzo paslaptis“); TV filmuose: Barbora („Barbora Radvilaitė“), Marcė („Petras Kurmelis“), Janina („Giminės“) ir kt.
ATKOČIŪNAS ROLANDAS. Gimė 1961 m. rugpjūčio 16 d. Kaune. Teatro režisierius. 1990 m. baigė Maskvos B. Ščiukino teatro meno institutą. 1992 m. įkūrė Kauno mažąjį teatrą. 1994–1995 m. Šiaulių dramos teatro meno vadovas, direktorius, 1998–2001 m. šio teatro režisierius. Išvyko į Klaipėdą. Nuo 2005 m. vadovauja Liepojos (Latvija) dramos teatrui. Pastatymai Šiauliuose: A. Millerio „Kaina“, A. Fugardo „Čia gyvena žmonės“, L. Pirandello „Henrikas IV“, K. Ostrausko „Čičinskas“, A. Detkovo „Amžinas sugrįžimas“, T. Rattigano „Dama be kamelijų“. Statė spektakluis Kauno mažajame teatre, Klaipėdos dramos teatre, Panevėžio J. Miltinio dramos teatre ir kt.
AUGA VLADAS. Gimė 1931 m. birželio 7 d. Skamaičių kaime (Radviliškio r.). Mirė 1984 m. balandžio 20 d. Šiauliuose. Teatro aktorius. 1952–1977 m. Šiaulių dramos teatro aktorius, 1960–1977 m. buvo šio teatro direktorius. 1977–1980 m. dirbo Lietuvos kino studijoje vaidybinių filmų direktoriumi. Šiaulių dramos teatre sukūrė per 50 vaidmenų; žymesni: Uldis (J. Rainio „Pūsk, vėjeli“), Jonas (S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Pinigėliai“), Aleksas (J. Avyžiaus „Baltieji gluosniai“), Poza (F. Schillerio „Don Karlas“), Orsinas (W. Shakespeare „Dvyliktoji naktis“) ir kt. Tragiškai žuvo autokatastrofoje.
BAGATYRYTĖ AUDRONĖ. Gimė 1956 m. gegužės 30 d. Obeliuose (Rokiškio r.). Mirė 2010 m. kovo 1 d. Šiauliuose. TV ir teatro režisierė. 1974–1978 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1985 m. baigė Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. Pastatė spektaklių Barnaulo (Rusija) Jaunojo žiūrovo ir Klaipėdos dramos teatruose. 1986–1991 m. Šiaulių dramos teatro režisierė. Svarbesni to laikotarpio pastatymai: „Paryžius, kuriame…“ (pagal H. Toulouse-Lotrecą), J. Erlicko „Blinkuva“, A. Bagatyrytės „Protėvių dangaus žiūrėtų…“ (lietuvių mitologijos motyvais) ir kt. Parašė scenarijų ir režisavo Šiaulių miesto bendruomenės renginius: Sukilėlių kalnelio jubiliejaus minėjimą, vakarus, skirtus V. Kudirkai, Šatrijos Raganai. Nuo 1991 m. pabaigos yra su aktoriumi ir vyru E. Leonavičiumi įkurtos netradicinio teatro studijos „edmundo studija 3“ režisierė. Čia gimė: „Gyvas negyvas Hamletas“, „Kitas“, „Oidipas žmogus“. Su šiais monovaidinimais pasirodė tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje, Egipte, Baltarusijoje, Danijoje, Suomijoje, Tunise, Čekijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Austrijoje ir kitur. Studijoje sukūrė video filmą „Laiškai judesiui“. Su E. Leonavičiumi parengė fotoparodų („Fiksavimai“, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje; „Ritualinių vietų vaizdai“, nacionalinėje UNESCO komisijoje Vilniuje ir kt.) Režisavo pirmą kartą Lietuvoje paminėtą Afrikos Dieną (1999). Apdovanota Lietuvos Kultūros ministerijos premija (1990).
BARANAUSKAS VLADAS. Gimė 1947 m. gegužės 24 d. Pandėlyje (Rokiškio r.). Teatro aktorius. Baigė Raseinių 1-ąją vidurinę mokyklą. 1965–1969 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1969 m. Šiaulių dramos teatro aktorius, nuo 1996 m. trupės vedėjas. Vaidino Lietuvos televizijos ir radijo spektakliuose, filmavosi Lietuvos ir Rusijos meniniuose kino filmuose. Sukurti vaidmenys: Gytis (V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“), Alna (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“), Jonas (H. Sudermanno „Jonas ir Erdmė“), Georgas Rosas (R. Salūrio „Paskutinės dvi valandos“), Kurtas (T. Rattigano „Dama be kamelijų“) ir kt. Apdovanotas garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2007).
BAREIKIS SAULIUS. Gimė 1955 m. sausio 22 d. Vilniuje. Teatro ir kino aktorius, dainų atlikėjas. 1977 m. baigė valstybinę Lietuvos konservatoriją. 1977–1981 m. dirbo Šiaulių dramos teatre. 1981–2000 m. vaidino Jaunimo teatre, nuo 2008 m. Šiaulių dramos teatro aktorius. Su O. Ditkovskiu ir K. Smoriginu subūrė muzikinę grupę „Aktorių trio“. Šiaulių ir Jaunimo teatruose sukūrė apie 50 vaidmenų, televizijos filmuose – 10. Šiaulių dramos teatre sukurti svarbesni vaidmenys: Voras („Vaikų dienos“), Alvaras (T. Viljamso „Ištatuiruota rožė″), Ivanas Kvailys (V. Šukšino „Iki trečiųjų gaidžių″), Kandidatas Kastorovičius Tarelkinas (A. Suchovo-Kobylino „Tarelkino mirtis“),Vytautas Vyturys („Iš ten aš ateinu…″), I-as munduras (E. Radzinskio „Luninas, arba Žako mirtis″, Voicekas (G. Biuchnerio „Voicekas″), Altoumas (C. Gozzi „Princesė Turandot″), Daktaras Jonas (Daktaras ir Mangaryta, J. Basanavičiaus surinktų pasakų motyvais), Šešėlis (J. Švarco „Šešėlis) ir kt. Suteiktas geriausio Šiaulių aktoriaus vardas (2012).
BARTAS ŠARŪNAS. Gimė 1964 m. rugpjūčio 16 d. Šiauliuose. Kino režisierius. 1991 m. baigė Maskvos Kinematografijos institutą. 1989 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje nepriklausomą kino studiją „Kinema“. Tais pačiais metais debiutavo sukūręs dokumentinį filmą „Praėjusios dienos atsiminimui“.Sukūrė vaidybinius filmus „Trys dienos“ (1991), „Koridorius“ (1995), „Mūsų nedaug“ (1996), „Namai“ (1997), „Laisvė“ (2000), „Septyni nematomi žmonės“ (2005). Lietuvos Kinematografininkų sąjungos narys. Apdovanotas Amsterdamo, Berlyno, Venecijos kino festivalių prizais. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2001).
BENOKRAITIS VYTAUTAS. Gimė 1931 m. kovo 1 d. Šiauliuose. Mirė 2003 m. birželio 30 d. ten pat. Teatro aktorius. 1943 m. pradėjo mokytis Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1945 m. įstojo į Šiaulių dramos teatro studiją, o ją baigęs, 1948 m. priimtas dirbti teatro pagalbiniu darbuotoju, vėliau aktoriumi. Šiaulių dramos teatre dirbo iki 1986 m. Čia sukūrė per 150 vaidmenų, iš jų svarbesni: Barva (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“), Ringelė (V. Krėvės „Žentas“), Maksas Žile (H. Balzaco „Viengungio gyvenimas“), Padronas Tonis (C. Goldonio „Kivirčai Kjodžoje“, Don Karlas (F. Schillerio „Don Karlas“), Sudakovas (V. Rozovo „Kurtinio lizdas“, Vosylius (S. Maršako „Katės namai“ ir kt. Vyresnės kartos Šiaulių miesto aktorius subūrė į senjorų klubą ir jam vadovavo. 1996 m. R. Vaitiekūnas išleido knygą apie V.Benokraitį. Lietuvos nusipelnęs artistas (1981). P. Pinkauskaitės premijos laureatas (1998).
BĖČIŪTĖ NOMEDA. Gimė 1965 m. gegužės 20 d. Vilniuje. Teatro aktorė. 1983–1987 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, 1987–1990 m. – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1990 m. Šiaulių dramos teatro aktorė. Sukūrė per 40 vaidmenų, iš jų svarbesni: Estera (A. Millerio „Kaina“), Siuzana (R. Toma „Aštuonios mylinčios moterys“), Eni Salivan (V. Gibsono „Stebukladarė“), Alisa (L. Kerolis „Alisa stebuklų šalyje“), Marlena Dietrich („… su meile – Marlene Dietrich“), Kristina Lindė (H. Ibseno „Nora“), Panelė Miuler (E. M. Remarque „Trys draugai“) ir kt. A. Griciaus premijos laureatė (2001).
BINDOKAITĖ-KERNAUSKIENĖ ELENA. Gimė 1899 m. gruodžio 12 d. Vilkaviškyje. Mirė 1990 m. vasario 9 d. Klaipėdoje. Teatro aktorė. 1917 m. baigė mokytojų kursus Voroneže, o 1918 m. gimnaziją Jekaterinoslave. Grįžusi į Lietuvą, 1929 m. baigė Valstybės teatro vaidybos studiją. 1919–1931 m. vaidino Kauno, Valstybės teatruose. Buvo viena pirmųjų Šiaulių dramos teatro aktorių, čia dirbo nuo 1931 iki 1959 m. (su nedidele pertrauka, kai 1935–1939 m. vaidino Klaipėdos dramos teatre). Įsteigė ir 1947–1954 m. vadovavo Šiaulių miesto vaikų teatrui. Sukūrė per 200 vaidmenų, iš jų svarbesni: Voverė (V. Krėvės „Šarūnas“), Dorina (Molière „Tartiufas“), Danguolė (V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“), Jonienė (A. Vienuolio „Puodžiūnkiemis“), Luiza (F. Schillerio „Klasta ir meilė“), Rašel (M. Gorkio „Vasa Železnova“), Jelena Andrejevna (A. Čechovo „Dėdė Vania“), Senelė (A. Casonos „Medžiai miršta stovėdami“) ir kt. Parašė ir režisavo pasaką vaikams „Gintaro lazdelė“ (1957). Lietuvos liaudies artistė (1956). Apdovanota „Garbės ženklo“ ordinu.
BINDOKAS JUOZAS. Gimė 1951 m. gegužės 5 d. Lazdijuose. Teatro aktorius, fotomenininkas. 1968–1972 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1972 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 70 vaidmenų, iš jų svarbesni: Kosmė (P. Calderono „Dama vaiduoklė“), Tofolas (C. Goldonio „Kivirčai Kjodžoje“), Raudonauskis (S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Pinigėliai“), Pulkininkas (K. Ostrausko „Čičinskas“), Šnipščiūnas (B. Sruogos „Dobilėlis penkialapis“), Garonas (P. Šeno „Į sveikatą, pone!“) ir kt. Rengia autorines fotografijos parodas, yra knygos „Šiaulių dramos teatras“ (1992) fotografas, sudarytojas. P. Pinkauskaitės premijos laureatas (2002).
BOCYTĖ LINA. Gimė 1959 m. rugsėjo 5 d. Dūkšte (Ignalinos r.). Teatro aktorė. 1977–1981 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1981 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 60 vaidmenų, iš jų svarbesni: Zoja (V. Rozovo „Kurtinio lizdas“), 3-oji moteris (F. Garsijos Lorkos „Bernardos Albos namai“), Princesė (G. Solovskio „Skiriama princesei“), Sara (I. Bergmano „Žemuogių pievelė“), Ugnis (M. Meterlinko „Žydroji paukštė“), Laima (A. Škėmos „Vieną vakarą“), Luiza (R. Toma „Aštuonios mylinčios moterys“), Laima Radvilaitė (S. Šaltenio, G. Kanovičiaus „Katė už durų“). Gailestingoji seselė (S. Gedos „Inteligentiškas beprotnamis“), Karvė Aušrelė (M. Lado „Labai paprasta istorija“), Linksminančioji sesuo (J. Švarco „Šešėlis“), Hilda (T. Viljamso „Iguanos naktis“) ir kt.
BUČIENĖ IRENA. Gimė 1940 m. sausio 1 d. Šiauliuose. Mirė 2001 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje. Teatro ir televizijos režisierė. 1962 m. baigė Vilniaus universitetą, 1969 m. – Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1969–1972 m. buvo Lietuvos televizijos režisierė, nuo 1970 m. dirbo dėstytoja Lietuvos konservatorijoje. Režisuoti spektakliai: Nacionaliniame dramos teatre – A. Millerio „Kaina“, K. Čapeko „Makropulo receptas“, F. Dùrrenmatto „Vaidinam Strindbergą“, J. M. Singo „Narsuolis iš Vakarų pakrantės“, J. Anouilh „Antigonė“, A. Vampilovo „Ančių medžioklė“, M. Bulgakovo „Moljeras“, J. Moliére „Šykštuolis“; Kauno dramos teatre – K. Sajos „Sielų mainai“; Vilniaus Žemutinėje pilyje – J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, J. Grušo „Barbora Radvilaitė“ ir kt. Režisavo spektaklių Šiaurės Osetijos, Vengrijos, Rumunijos teatruose.
BUDRIKAITĖ-ZULONIENĖ ADOLFINA. Gimė 1921 m. liepos 30 d. Šiauliuose. Mirė 1985 m. birželio 25 d. Vilniuje. Teatro aktorė. 1940–1945 m. buvo Šiaulių dramos teatro, 1947–1985 m. Lietuvos akademinio dramos teatro aktorė, (1949 m. baigė šio teatro vaidybos studiją). Svarbesni vaidmenys: Aliutė, Cilė (P. Vaičiūno „Tėviškės pastogėj“, „Prisikėlimas“), Lakūnaitė (S. Kapnio „Kai širdis traukia“), Andreičik (B. Gorbatovo „Tėvų jaunystė“), Leona (K. Sajos „Silva studentauja“), Oligė (V. Krėvės „Skirgaila“), Kvin (J. M. Singo „Narsuolis iš Vakarų pakrantės“) ir kt. Lietuvos nusipelniusi artistė (1981).
BUDRIKAITĖ JANINA. Gimė 1918 m. gruodžio 1 d. Šiauliuose. Mirė 1996 m. birželio 28 d. Klaipėdoje. Teatro aktorė. 1938 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją ir iki 1946 m. mokytojavo. 1946–1949 m. Šiaulių dramos, 1949–1951 m. Kauno jaunojo žiūrovo, 1951–1980 m. Klaipėdos dramos teatrų aktorė. Sukurti vaidmenys: Paukštytė (B. Dauguviečio „Žaldokynė“), Anita (V. Lacio „Žvejo sūnus“), Aldona (K. Sajos „Lažybos“), Ranevskaja (A. Čechovo „Vyšnių sodas“), Bona (J. Grušo „Barbora Radvilaitė“), Marta Oven (E. O`Neillo „Ana Kristi“) ir kt. Lietuvos nusipelniusi artistė (1968).
BUDRIŪNAITĖ JŪRATĖ. Gimė 1973 m. Gulbinuose (Biržų r.) Teatro ir televizijos aktorė. 1992 – 1996 m. mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 1996 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė apie 40 vaidmenų, iš jų svarbesni: Juodoji stiuardesė (M. Michel „Varnų šokis“), Frida (L. Pirandello „Henrikas IV“), Snieguolė („Snieguolė ir septyni nykštukai“ pagal brolių Grimų pasaką), Verutė (S. Gedos „Inteligentiškas beprotnamis“), Agnė Skruzdėlienė (B. Sruogos „Dobilėlis penkialapis“), Izolda Auksaplaukė. Izolda Baltarankė (J. Bediero „Tristanas ir Izolda“), Keti („Juozapas Šveikas“, J. Hašeko romano motyvais), Maša (A. Čechovo „Trys seserys“), Mangaryta Elė („Daktaras ir Mangaryta“ J. Basanavičiaus surinktų pasakų motyvais), Dukra („…su meile – Marlene Dietrich“), Adelma (C. Gozzi „Princesė Turandot“), Nora (H. Ibseno „Nora“), Kristina (A. Strindbergo „Velykos“, Laina (B. Brechto „Ponas Puntila ir jo tarnas Matis“) ir kt. TV seriale „Moterys meluoja geriau“ sukūrė Margaritos vaidmenį. 2007 m. apdovanota Kultūros ministerijos premija ir atminimo ženklo „Auksinis scenos kryžius“ nominanto diplomu už geriausią antraplanį vaidmenį (Adelma. C. Gozzi „Princesė Turandot″, rež. Aidas Giniotis).
CINAUSKAITĖ-VERBILIENĖ DALIA. Gimė 1933 m. birželio 17 d. Kamajuose (Rokiškio r.). Teatro aktorė. Buvo ištremta, vaikystę praleido Altajaus krašte. 1953–1956 m. mokėsi Lietuvos valstybinėje koservatorijoje, kurią baigusi iki 1966 m. dirbo Marijampolės bei Klaipėdos dramos teatruose. 1966–1991 m. buvo Šiaulių dramos teatro aktorė. Sukūrė per 100 vaidmenų, jų svarbesni: Lili (E. M. Remarque „Trys draugai“), Mara (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“), Madona Paskua (C. Goldonio „Kivirčai Kjodžoje)“, Olga Aleksejevna (M. Gorkio „Vasarotojai“), Natalija Gavrilovna (V. Rozovo „Kurtinio lizdas“) ir kt. Vadovavo Šiaulių miesto moksleivių namų dramos kolektyvui, „Ventos“ gamybinio susivienijimo vaikų mėgėjiškam teatrui.
ČEPKEVIČIŪTĖ-JUODAGALVIENĖ IZABELĖ. Gimė 1924 m. birželio 8 d. Marijampolėje. Mirė 1991 m. vasario 4 d. Šiauliuose. Teatro aktorė. 1947 m. baigė Kauno dramos teatro vaidybos studiją. 1944–1950 m. vaidino Kauno ir Marijampolės teatruose. 1954–1980 m. dirbo Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 70 vaidmenų, iš jų svarbesni: Madam Brido (H. Balzaco „Viengungio gyvenimas“), Irena (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“), Sigita (G. Priedės „Nors ir ruduo“), Luiza (T. Dreiserio „Dženė Gerhardt“), Viltė (V. Krėvės „Šarūnas“), Ledi Helf (J. Anouih „Vagių balius“) ir kt.
DANILEVIČIŪTĖ-DAPŠIENĖ EMILIJA. Gimė 1922 m. kovo 26 d. Skuode. Mirė 2003 m. liepos 17 d. Šiauliuose. Teatro aktorė. Nuo 1940 m. gyveno Šiauliuose, lankė dramos teatro studiją, po metų priimta į teatrą dirbti aktore. 1949–1951 m. mokėsi Lietuvos akademinio dramos teatro vaidybos studijoje. Ją baigusi, sugrįžo į Šiaulių dramos teatrą. Šiame teatre sukūrė per 100 vaidmenų, iš jų svarbesni: Mašenka (A. Afinogenovo „Mašenka“), Kača (I. Štoko „Velnių malūnas“), Kalvaitienė (V. Krėvės „Žentas“), Aneliukė (J. Baltušio „Gieda gaideliai“), Ruoplainienė (R. Blaumanio „Sūnus palaidūnas“), Vaida (P. Putninio „Saldi ištikimybės našta“) ir kt. Filmavosi Lietuvos kino studijos meniniuose filmuose. Lietuvos nusipelniusi artistė (1973).
DAPŠYS LIUDAS. Gimė 1911 m. rugpjūčio 16 d. Oriole (Rusija). Mirė 2000 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose. Teatro aktorius. 1932 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją ir penkerius metus studijavo teisę Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1945 m. pradėjo dirbti Šiaulių dramos teatre režisieriaus padėjėju, po to – aktoriumi. Teatre sukūrė per 100 vaidmenų; svarbesni: Sapiega (B. Dauguviečio „Žaldokynė“), Mataušas (Žemaitės „Marti“), Belčas (W. Shakespeare „Dvyliktoji naktis“), Plioplys (V. Rimkevičiaus „Girių kirtėjai“) ir kt.
DAUTARTAITĖ OLITA VERONIKA. Gimė 1943 m. balandžio 15 d. Kaune. Teatro ir kino aktorė, režisierė, skaitovė, Šiaulių universiteto dėstytoja. 1961–1964 m. mokėsi Vilniaus kultūros-švietimo technikumo Dramos fakultete. 2006 m. baigė Šiaulių universiteto Edukologijos fakultetą. 1964–1976 m. buvo Kauno lėlių teatro aktorė. Nuo 1976 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Pastatė spektaklių pačios įkurtuose vaikų lėlių teatruose Kaune (1971–1976) ir Šiauliuose (1977–1984).Teatre sukūrė per 70 vaidmenų: Nykštukas (V. Palčinskaitės „7 snieguolės ir Nykštukas 77“), Amelija (F. Garcia Lorca Bernardos „Albos namai“), Solanž (J. Genet „Kambarinės“), Elena Žymantaitė (V. Jasukaitytės „Žemaitė“), Goldė (Šolom Aleichemo „Tevjė pienininkas“), Mirtis (S. Parulskio „Iš gyvenimo vėlių“), Motušė (M. Mc Donagho „Luošys iš Ainišmano salos“), Viktorija (monospektaklyje „Dvasinė išpažintis“, pagal I. Bergmaną) ir kt. Vaidino A. Puipos kino filmuose „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Amžinoji šviesa“, „Žuvies diena“, A. Šiušos „Ir jis pasakė jums sudie“, G. Lukšo „Mėnulio Lietuva“. Los Andželo lietuvių teatre Dramos sambūris pastatė M. K. Čiurlionio atminimui skirtą spektaklį-elegiją „Raudokit svajonių debesys “(2000), bei dramą „Emilija Pliaterytė – lietuvaitė karžygė“, pagal J. Vaičiūnaitės „Dialogai su Emilija“ (2003). Su Vyt. V. Landsbergio režisuotu monospektakliu „Dvasinė išpažintis“ vaidino Čikagos, Los Andželo, San Francisko scenose. Su rašytojų B. Brazdžionio, H. Nagio, Liūnės Sutemos, J. Meko, M. Katiliškio, J. Strielkūno ir kt. poetinėmis-literatūrinėmis programomis apkeliavo Lietuvą, supažindino Kanados bei JAV lietuvių išeiviją. Parašė knygą „Aš gyvenau laikais, kurių nebuvo“ (1998). Tėvynės sąjungos narė, Lietuvos Atgimimo sąjūdžio pirmeivė. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė (1996–2001). „Poezijos pavasario“ skaitovė laureatė (1991). P. Pinkauskaitės premijos laureatė (1993). Apdovanota garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2006), Karalienės Mortos medaliu (2006).
DOBKEVIČIUS ALFONSAS. Gimė 1919 m. gegužės 19 d. Sintautuose (Šakių r.). Mirė 1978 m. balandžio 17 d. Šiauliuose. Teatro aktorius. Nuo 1945 m. mokėsi Kauno dramos teatro studijoje. Mokydamasis dirbo Kauno Jaunojo žiūrovo teatre. Nuo 1954 m. – Šiaulių dramos teatro aktorius. Svarbesni vaidmenys: Karlsonas (A. Lindgren „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“), Francas (B. Sruogos „Pajūrio kurortas“), Padronas Fortunatas (C. Goldonio „Kivirčai Kjodžoje“) ir kt. Vaidino Lietuvos kino studijos meniniuose filmuose.
DOROFĖJUS MYKOLAS. Gimė 1961 lapkričio 30 d. Radviliškyje. Mirė 2021 sausio 23 d. Vilniuje. Baigęs Vilniaus konservatoriją (dabar – Muzikos ir teatro akademija), pagal tuometį paskyrimą 18 metų dirbo Šiaulių dramos teatre. Pagrindiniai aktoriaus sukurti vaidmenys Šiaulių dramos teatre: Mišelis („Baisūs tėvai“ (Ž. Kokto), rež. R. Steponavičiūtė), Pečkus („Blinkuva“ (J. Erlickas), rež. A. Bagatirytė), Kostas („Žvakidė“ (A. Škėma), rež. G. Padegimas), Karlas Tylė („Šunų valsas“ (V. Andrėjus), rež. Graužinis), Korenka („Aukso veršis“ (I. Ilf, J. Petrov), rež. S. Račkys), Pranas Jokimaitis („Katė už durų“ (G. Kanovičius), rež. A. Pociūnas), Girdvainis („Baltaragio malūnas“ (K. Boruta), rež. A. Pociūnas). Įsimintinų vaidmenų M. Dorofėjus suvaidino ir Lietuvos bei užsienio kine. Dirbdamas VšĮ Menų ir mokymo namai Vilniuje, rengė ir organizavo vietinius ir tarptautinius kultūrinius/edukacinius projektus. Ryškiausias M. Dorofėjaus organizuotas tarptautinis „Europa Piliečiams“ projektas laimėjo Prancūzijos prezidento E. Makrono medalį ir tarptautinį CiDAN apdovanojimą už pilietiškumą, saugumą ir gynybą. (Šiaulių kraštas, 2021-01-26. Red. 2021-01-29).
GASCEVIČIŪTĖ-ZMIRSKIENĖ JULIJA. Gimė 1928 m. sausio 2 d. Pociūnėliuose (Radviliškio r.). Mirė 2018 m. kovo 25 d. Šiauliuose. Teatro aktorė. 1944–1945 m. Žemaičių teatro Telšiuose aktorė. 1948 m. baigė Šiaulių dramos teatro studiją. 1946–1948 ir 1950–1986 m. vaidino Šiaulių dramos teatre, kur sukūrė per 80 vaidmenų, iš jų svarbesni: Nora (H. Ibseno „Nora“), Jelena (A. Čechovo „Dėdė Vania“), Flora (H. Balzaco „Viengungio gyvenimas“), Ebolė (F. Schillerio „Don Karlas“), Mara (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“), Patricija (E. M. Remarque „Trys draugai“), Erika (P. Putninio „Saldi ištikimybės našta“), Julijos Motina (V. Jasukaitytės „Žemaitė“) ir kt. Lietuvos nusipelniusi artistė (1977). P. Pinkauskaitės premijos laureatė (1998). (Red. 2018-04-05.)
GELŽINYTĖ NIJOLĖ. Gimė 1938 m. kovo 17 d. Šiauliuose. Mirė 2018 m. rugsėjo 17 d. Vilniuje. Teatro ir kino aktorė. 1956 m. baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą. Gyvendama Šiauliuose, lankė dramos būrelį ir vaidino vaikų teatre, kuriam vadovavo aktorė E. Bindokaitė. Vėliau studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, kurią baigė 1960 m. Iki 1965 m. dirbo Lietuvos radijuje ir televizijoje, nuo 1965 m. – Vilniaus Jaunimo teatro aktorė. Žymesni vaidmenys: Nina (A. Čechovo „Žuvėdra“), Laura (T. Williamso „Stiklinis žvėrynas“), Pepė (A. Lindgren „Pepė Ilgakojinė“), Kadrė (E. Vetemos „Vakarienė penkiems“), Laima (K. Inčiūros „Gulbės giesmė“), Mamytė (S. Šaltenio „Jasonas“), Modė (K. Higginso, J. Carriere „Haroldas ir Modė“), Sarah Bernhardt (J. Murrellio „Memuarai“) ir daugybė kitų. Vaidino ir lietuviškuose kino bei televizijos filmuose. Apie ją sukurtas dokumentinis filmas „Kambariai be durų“ (rež. E. Zubavičius, 1997). Lietuvos nusipelniusi artistė (1978). (Red. 2018-09-17.)
GINIOTIS AIDAS. Gimė 1964 m. lapkričio 17 d. Šiauliuose. Teatro aktorius, režisierius, kompozitorius, pedagogas. 1971–1982 m. mokėsi Šiaulių 7-oje vidurinėje mokykloje, 1982–1986 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1986–1989 m. ir nuo 2003 m. čia dėsto. 1989 m. su kitais įkūrė Keistuolių teatrą, šio teatro aktorius, režisierius, vadovas. Režisavo spektaklius Dr. Stasys,„Liūdnojo vaizdo riteris“, „Žaiskime operą“, „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ ir kt. Šiaulių dramos teatre pastatė spektaklį K. Gocio „Princesė Turandot“ (2006). Už spektaklius vaikams paskirta Kristoforo premija (1999). Apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už spektaklius vaikams ir jaunimui „Atviras ratas“ ir „Juzė Dykaduonis“ (2005) bei už roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ režisūrą (2006).
GRUODIS RIMANTAS. Gimė 1946 m. gegužės 14 d. Šiauliuose. Kino režisierius, prodiuseris, operatorius. 1977 m. baigė Vilniaus universitetą, žurnalistiką. 1964–1992 m. dirbo Lietuvos kino studijoje. 1994 m. su žmona kino dokumentininke J. Gruodiene įkūrė filmų studiją „Periferija“, jos vadovas ir režisierius. Sukūrė kelias dešimtis dokumentinių filmų, tarp jų: „Gėla“ (1987), „Savanoriai“ (1989), „Ona ir Mykolas“ (1990), „Dykra“ (1993), „Slogutis“(1995), „Pirtis“ (Briuselio kino festivalio prizas, 1997), „Šeimyna“ (2001), „Kaliausė“ (2002), „Meistras“ (2004), „Dievo paukšteliai “(2005) ir kt. Parašė (daugelį su J. Gruodiene) savo filmų scenarijų.
GURINAITĖ-PASKIENĖ IEVA. Gimė 1916 m. sausio 12 d. Jazdauskiškių kaime (Plungės r.). Mirė 2000 m. spalio 23 d. Šiauliuose. Teatro aktorė. 1932 m. baigė Varduvos žemės ūkio mokyklą. 1937–1940 m. dirbo Telšių ligonių kasoje. Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje. Grįžusi, iki 1949 m. vaidino Žemaičių teatre Telšiuose (1948 m. baigė šio teatro studiją). 1949–1990 m. vaidino Šiaulių dramos teatre, kuriame sukūrė per 80 vaidmenų, iš jų ryškesni: Ciepa (J. Rainio „Pūsk, vėjeli“), Raudonauskienė (S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Pinigėliai“), Voinickaja (A. Čechovo „Dėdė Vania“), Ana (M. Gorkio „Vasa Železnova“), Elgeta (F. Garcia Lorca „Bernardos Albos namai“), Krapufka (B. Sruogos „Pajūrio kurortas“) ir kt. A. Puipos režisuotame filme „Vilko dantų karoliai“ atliko pagrindinį motinos vaidmenį. Lietuvos nusipelniusi artistė (1976). P. Pinkauskaitės premijos laureatė (1998).
JAKUBAUSKAS SIGITAS. Gimė 1956 m. balandžio 15 d. Pivašiūnuose (Alytaus r.). Teatro aktorius. 1977 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją ir pradėjo dirbti Šiaulių dramos teatre. Čia sukūrė per 70 vaidmenų. Svarbesni iš jų: Kainas (G. Byrono „Kainas“), Krogstadas (H. Ibseno „Nora“), Mykoliukas (Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“), Tevje („Tevje pienininkas“, pagal Šolom Aleichemą), Stalius, Velnias, Pranašas (S. Parulskio „Iš gyvenimo vėlių“, Zakristijonas (K. Ostrausko „Čičinskas“), Henrikas IV (L. Pirandello „Henrikas IV“), Šveikas (J. Hašeko „Juozapas Šveikas“), Prozorovas (A. Čechovo „Trys seserys“), Kunigas Jonas („Daktaras ir Mangaryta“, pagal J. Basanavičiaus pasakas) ir kt. Vedė laidas Lietuvos televizijoje, sukūrė vaidmenų TV ir kine. 1996 m. paskirta Kristoforo premija už antraeilius vaidmenis, sukurtus Šiaulių dramos teatre. Lietuvos nusipelnęs artistas (1986). P. Pinkauskaitės premijos laureatas (2000). Buvo du kartus nominuotas ženklui „Auksinis scenos kryžius“.
JANULEVIČIŪTĖ JADVYGA ZINAIDA. Gimė 1926 m. spalio 17 d. Šiauliuose. Mirė 2020 m. sausio 30 d. Vilniuje. Televizijos filmų režisierė, scenaristė. Vaikystę praleido Šiauliuose, su tėvais gyveno dabartinėje Frenkelio viloje. Būdama paauglė, 1940–1941 m. vaidino Šiaulių dramos teatre, atliko Majos vaidmenį A. Korneičiuko pjesėje „Platonas Krečetas“. 1944 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją. 1944–1950 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje ir Vilniaus universitete, Filologijos fakultete, kurį baigė 1951 m. 1968 m. baigė Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institutą. 1950–1968 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos komiteto muzikos laidų redaktorė, televizijos režisierė, 1968–1998 m. – Lietuvos telefilmo režisierė. Sukūrė apie 30 kino filmų; svarbesni: „Beatričė“, „Dainuoja Virgilijus Noreika“, „Divertismentas“, „Vargonų maestro“, „Pašėlęs gegužis“, „Žmogaus balsas“, „Eglė“ ir kt. Parašė atsiminimų knygas „Lapkričio Beatričė“, „Gerumo šviesa“, „Kas liko laiškuose: B. Grincevičiūtės ir J. Urbšio laiškus pavarčius“, „Kaune įmintos pėdos“. Lietuvos nusipelniusi artistė (1976).
JASINSKAS NAUBERTAS. Gimė 1940 m. kovo 10 d. Šiauliuose. Mirė 1977 m. vasario 20 d. ten pat. Teatro aktorius. 1965 m. baigė Vilniaus universitetą, lietuvių filologiją. Nuo 1966 m. iki mirties dirbo Šiaulių dramos teatre. Sukurti vaidmenys: Maratas (V. Arbuzovo „Mano vargšas Maratas“), Juras (V. Rimkevičiaus „Girių kirtėjai“), Jonas (J. Baltušio „Gieda gaideliai“), Mauras (V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“) ir kt. 1967 m. režisavo J. D. Salingerio pjesę „Rugiuose prie bedugnės“. Parašė pjesių, spektaklio „Kaip žydėjimas vyšnios“ scenarijų (pagal S. Nėries poeziją). A. Griciaus premijos laureatas (1974).
JASIŪNAITĖ-BERŽINIENĖ GENĖ. Gimė 1925 m. rugsėjo 7 d. Šiauliuose. Teatro aktorė. 1944 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją. Iki 1945 m. vaidino Vilniaus Vaidilos teatre. Nuo 1945 m. buvo Lietuvos akademinio dramos teatro aktorė (1948 m. baigė šio teatro vaidybos studiją). Sukurti svarbesni vaidmenys: Zosikė (Žemaitės „Marti“), Ieva (B. Dauguviečio „Žaldokynė“), Nina (M. Lermontovo „Maskaradas“), Živilė (K. Sajos „Pirmoji drama“), Ona Duonutė (V. Krėvės „Skirgaila“), Gina (H. Ibseno „Laukinė antis“), Marija (D. Vasermano D. Deriono „Žmogus iš La Mančos“), Giza (I. Erkonio „Žaidžiame kates“), Moteris iš penktojo buto (A. Kuternickio „Fėjos Dražė variacijos“), Meisterienė (P. Cvirkos „Meisteris ir sūnūs“) ir kt. Lietuvos nusipelniusi artistė (1985).
JASNAUSKAITĖ ELENA. Gimė 1950 m. Šiauliuose. Teatro aktorė. 1968–1972 m. mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1972–1986 m. buvo Šiaulių dramos teatro aktorė. Atliko pagrindinius vaidmenis daugiausia A. Ragauskaitės režisuotuose spektakliuose iš jų svarbesni: Danguolė (V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“), Birutė (V. Rimkevičiaus „Iš ten aš ateinu“), Komisarė (V. Višnevskio „Iš chaoso“), Keka (C. Goldonio „Kivirčai Kjodžoje“), Marija (E. Liegutės „Povilas ir Marija“) ir kt. 1986 m. išvyko gyventi į Vilnių. Vaidino Lietuvos akademiniame dramos teatre, filmavosi Lietuvos kino studijos filmuose. A. Griciaus premijos laureatė (1974).
JUODAGALVIS JONAS. Gimė 1918 m. rugpjūčio 17 d. Ažušilėje (Ignalinos r.). Mirė 1975 m. spalio 24 d. Šiauliuose. Teatro aktorius. 1947 m. baigė Kauno dramos teatro studiją, iki 1951 m. dirbo Kauno ir Marijampolės teatruose. Nuo 1954 m. buvo Šiaulių dramos teatro aktorius. Sukurti vaidmenys: Jonas Puodžiūnas (A. Vienuolio „Puodžiūnkiemis“), Gerhardas (T. Dreiserio „Dženė Gerhart“), Antonijus (W. Shakespeare „Dvyliktoji naktis“), Kuzminas (V. Rozovo „Amžinai gyvi)“ ir kt.
JURŠYS KAZYS. Gimė 1897 m. sausio 16 d. Tauragnuose (Utenos r.). Mirė 1967 m. birželio 11 d. Klaipėdoje. Teatro aktorius, režisierius. Baigęs A. Sutkaus Tautos teatro studiją buvo Vilkolakio teatro aktorius. Nuo 1926 m. vaidino Kauno dramos teatre. 1939–1949 m. – Šiaulių dramos teatro aktorius ir režisierius, 1940–1949 m. vyriausiasis režisierius, pokario metais ir teatro studijos vadovas. 1949–1960 m. dirbo Klaipėdos dramos teatre režisieriumi. Sukūrė per 150 vaidmenų, iš jų svarbesni: Kajetonas (P. Vaičiūno „Naujieji žmonės“), Juknys (V. Krėvės „Žentas“), Tartiufas (Mollière „Tartiufas“) ir kt. Šiauliuose režisavo spektaklius: P. Vaičiūno „Prisikėlimas“, J. Grušo „Tėvas ir sūnus“, J. Molière „Šykštuolis“, T. Gabbe „Pelenė“, V. Hugo „Andželas“, B. Dauguviečio „Uždavinys“, Žemaitės „Marti“ ir kt. Lietuvos nusipelnęs artistas (1945).
KARKLELIS MAMERTAS. Gimė 1931 m. balandžio 15 d. Karklynėje (Švenčionių r.). Mirė 1999 m. birželio mėnesį Kaune. Teatro aktorius, režisierius. 1953 m. baigė Lietuvos dramos teatro studiją, 1963 m. – Valstybinį teatro meno institutą Maskvoje. 1953–1958 m. Šiaulių dramos teatro aktorius, 1964–1972 m. vyriausiasis režisierius. Vėliau dirbo Kauno, Klaipėdos teatruose, Lietuvos radijuje ir televizijoje. Vaidino Lietuvos kino studijos filmuose. Šiaulių dramos teatre režisuoti spektakliai: J. Rainio „Pūsk, vėjeli“, V. Krėvės „Šarūnas“, „Žentas“, G. Flauberto „Madam Bovari“, K. Inčiūros „Eglė žalčių karalienė“, F. Dúrrenmatto „Vidurnakčio procesas“, V. Rimkevičiaus „Girių kirtėjai“, J. Jurandoto „Devintasis teisuolis“ ir kt. Prie Kauno tekstilės fabriko „Drobė“ buvo subūręs lietuvišką teatro studiją, kurioje buvo statomi tik lietuvių dramaturgijos kūriniai: K. Donelaičio „Metai“, Maironio „Kęstučio mirtis“, V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“.
KRILAVIČIŪTĖ RIMANTA. Gimė 1955 m. birželio 2 d. Radviliškyje. Teatro ir kino aktorė. 1973–1977 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konsevatorijoje. Nuo 1977 m. dirba Šiaulių dramos teatre, čia sukūrė per 40 vaidmenų. Svarbesni vaidmenys: Ji (E. Radzinskio „Luninas, arba Žako mirtis“), Marija (D. R. Popescu „Fajansinis nykštukas iš vasaros sodo), Eliza (J. Molière „Šykštuolis“), Liza (M. Gorkio „Saulės vaikai)“,Milda (S. Šaltenio, G. Kanovičiaus „Katė už durų“), Šviesa (M. Maeterlincko „Žydroji paukštė“), Liucija (A. Škėmos „Žvakidė“) ir kt. Atliko pagrindinus vaidmenis Latvijos ir Lietuvos kino studijų meniniuose filmuose „Ankstyvosios rūdys“, „Kelionė į rojų“. Vaidino televizijos filme „Vilius Karalius“, o telefilme „Žalčio karūna“ sukūrė M. K. Čiurlionio žmonos Sofijos vaidmenį. A. Griciaus premijos laureatė (1997).
LAPINSKAITĖ JANINA. Gimė 1953 m. kovo 8 d. Šiauliuose. Kino režisierė, scenaristė, pedagogė. 1975 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1975–1994 m. dirbo Lietuvos TV režisiere. Nuo 1995 m. dėsto Muzikos ir teatro akademijoje. Kino ir TV katedros vedėja (2002), docentė (2007). Sukūrė (daugiausia pagal savo scenarijus) TV ir kino dokumentinių filmų. Iš jų svarbesni: „Iš skruzdėlių gyvenimo“ (1994), „Iš elfų gyvenimo“ (1996, Monte Karlo televizinių filmų festivalio Grand Prix), „Venera su katinu, arba Iš peteliškių gyvenimo“ (1997), „Iš avinėlių gyvenimo“ (1998), „Venacijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“ (2002), „Našlių pakrantė“ (2006). Sukūrė vaidybinį filmą „Stiklo šalis“ (pagal V. Juknaitę, 2004), kuris Indijoje vykusiame tarptautiniame festivalyje pelnė geriausios režisūros apdovanojimą. Vaidino meniniuose kino filmuose: Nusikaltėlė („Moteris ir keturi jos vyrai“), Gryta („Elzė iš Gilijos“). „Metų moteris-95“, apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2004).
LAURINAITYTĖ-ŠALTIENĖ FAUSTINA VITALIJA. Gimė 1943 m. liepos 17 d. Žagarėje (Joniškio r.). 1962–1966 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1966–2004 m. dirbo Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 80 vaidmenų. Svarbesni iš jų: Julija Filipovna (M. Gorkio „Vasarotojai“), Aža (R. Blaumanio „Sūnus palaidūnas“), Marija (G. Búchnerio „Voicekas“), Žemaitė (V. Jasukaitytės „Žemaitė“, paskirta Teatro draugijos premija), Sekula (S. Canevo „Gyvenimas – dvi moterys“), Marcelė Normantienė (S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Pinigėliai“), Tabalienė (K. Sajos „Piramidė“), Abė (E. O´Neillo „Meilė po guobomis“), Erdmė (H. Sudermanno „Jonas ir Erdmė“), Meli (A. Fugardo „Čia gyvena žmonės“), Mis Sofi Gliuk (T. Williamso „Nuostabus sekmadienis iškylai prie Krev Kero“), Fru Lindė (H. Ibseno „Nora“, Kitė (S. Delenay „Įsimylėjęs liūtas“) ir kt. Lietuvos nusipelniusi artistė (1985). Griciaus premijos laureatė (1993). Apdovanota garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2008).
LEONAVIČIUS EDMUNDAS. Gimė 1955 m. gruodžio 5 d. Mosėdyje (Skuodo r.). Aktorius. 1973–1977 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1977–1991 metais vaidino Šiaulių dramos teatre. Svarbesni vaidmenys: P. Višinskis (E. Liegutės „Povilas ir Marija“, V. Jasukaitytės „Žemaitė“), Blinkevičius (J. Erlicko „Blinkuva“), Oktavas (A. de Miusė „Marianos išdaigos“, Leonidikas (TV spektaklyje „Mano vargšas Maratas“). Inicijavo spektaklio „Mūsų vaikai“ (pagal A. Kairio pjesę) parodymą JAV lietuvių bendruomenei. Nuo 1991 m. pabaigos yra su režisiere ir žmona A. Bagatyryte įkurtos netradicinio teatro studijos „edmundo studija 3“ aktorius-vadovas. Čia vaidina monovaidinimuose: „Gyvas negyvas Hamletas“, „Kitas“, „Oidipas žmogus“, kuriuos rodė tarptautiniuose renginiuose Egipte, Baltarusijoje, Danijoje, Olandijoje, Suomijoje, Tunise, Čekijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Austrijoje ir kitur. Stažavosi Senegale. Inicijavo pirmą Afrikos Dienos minėjimą Lietuvoje (1999). Su A. Bagatyryte surengė fotoparodų („Senegalietiškos meditacijos“, nacionalinėje UNESCO būstinėje Vilniuje; „Fiksavimai“, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje ir kt.). A. Griciaus premijos laureatas (1986, 1990).
LIUTIKAITĖ IRENA. Gimė 1950 m. birželio 3 d. Kaune. Teatro aktorė. 1968 m. baigė Rumšiškių vidurinę mokyklą. 1968–1972 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, kurią baigusi, pradėjo dirbti Šiaulių dramos teatre. Čia sukūrė per 60 vaidmenų, iš kurių ryškesni: S. Nėris (N. Jasinsko „Kaip žydėjimas vyšnios“), Hėlia (B. Sruogos „Pajūrio kurortas“), Freken Julija (A. Strindbergo „Freken Julija“), Kalerija (M. Gorkio „Vasarotojai“), Augustija (F. Garcia Lorca „Bernardos Albos namai“), Eglė (G. Mareckaitės „Eglės namai“), Kler (J. Genet „Kambarinės“), Mariana (I. Bergmano „Žemuogių pievelė“), Šanelė (R. Toma „Aštuonios mylinčios moterys“), Paola (T. Rattigano „Dama be kamelijų“) ir kt. Vaidino Lietuvos kino studijos meniniuose filmuose „Faktas“, „Sužeista tyla“ ir kt. A. Griciaus (1985) ir P. Pinkauskaitės (2001) premijų laureatė.
MALIUKEVIČIŪTĖ TERESĖ. Gimė 1944 m. liepos 16 d. Latežerio kaime (Varėnos r.). Teatro aktorė. 1964–1968 m. mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, kurią baigusi pradėjo dirbti Šiaulių dramos teatre. Šiame teatre sukūrė per 60 vaidmenų, iš jų svarbesni: Akvilė (J. Baltušio „Parduotos vasaros“), Irma (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“), Elenytė (A. Liobytės „Devyniabrolė“), Kristina (A. Strindbergo „Freken Julija“), Ulelė (H. Sudermanno „Jonas ir Erdmė“), Elena (V. Jasukaitytės „Žemaitė“), Oqiustina (R. Toma „Aštuonios mylinčios moterys“), Našlė (Šolom Aleichemo „Tevje pienininkas“), Šeimininkė (M. Lado „Labai paprasta istorija“) ir kt. A. Griciaus premijos laureatė (1978).
MIRONČIKAITĖ-TIMINSKIENĖ NIJOLĖ. Gimė 1941 m. rugsėjo 22 d. Kaune. Teatro aktorė, režisierė. 1963 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją ir vienerius metus čia dirbo dėstytoja. Nuo 1964 m. Šiaulių dramos teatro aktorė. 1983–1990 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoja. Nuo 1993 m. režisuoja Šiaulių televizijos laidą „Teatronas“, nuo 1995 m. Šiaulių Ragainės vidurinės mokyklos dramos mokytoja. Šiaulių dramos teatre sukūrė per 90 vaidmenų, iš jų svarbesni: Damulė (J. Baltušio „Parduotos vasaros“), Mažylis, Karlsonas (A. Lindgren „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“; „Karlsonas vėl sugrįžta“), Gerda (V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“), Skaitovė (S. Nėries „Kaip žydėjimas vyšnios“), Martirija (F. Garcia Lorca „Bernardos Albos namai“), Motina (I. Bergmano „Žemuogių pievelė“), Žemaitė (V. Jasukaitytės „Žemaitė“), Ivona (Ž. Kokto „Baisūs tėvai“), Pulkininkienė (J. Smulio „Pulkininko našlė“) ir kt. Režisavo pasaką „Baltoji rožė“ (1993), R. Toma „Aštuonios mylinčios moterys“ (1993), N. Cowardo „Išdykėlė dvasia“ (1995), A. Galino „Retro“ (1996), J. Anouih „Generolai su sijonais“ (2004), R. Lamure „Sriubinė (2006) ir kt. Lietuvos teatro sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė. Lietuvos nusipelniusi artistė (1986). Apdovanota A. Griciaus (1975) ir P. Pinkauskaitės (1994) premijomis“, garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2006).
NORKUTĖ-ŽVINIENĖ INGA. Gimė 1972 m. gegužės 3 d. Klaipėdoje. Teatro ir televizijos aktorė, televizijos laidų vedėja. 1992–1996 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 1996 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė apie 40 vaidmenų, iš jų svarbesni: Klėja (P. Šeferio „Juodoji komedija“), Dragūnaitė (S. Gedos „Inteligentiškas beprotnamis), Helen(M. Mc Donagh „Luošys iš Ainišmano salos“, Serafimas („Raudos pagal Jeremiją“ Senojo Testamento, F. Dostojevskio, B. Brechto kūrinių motyvais), Fija (T. Ratigano „Dama be kamelijų“), Ponia Bolc („Juozapas Šveikas“ Jaroslavo Hašeko romano motyvai), Irina (A. Čechovo „Trys seserys“), Aliza (B. Vijano „Lelijos romansas“), Zelima (C. Gozzi „Princesė Turandot“), Kiaulė (M. Lado „Labai paprasta istorija“), Salomėja (A. Juozaičio „Salomėja“), Kristina Lindė (H. Ibseno „Nora“), Julija Džuli, dainininkė (J. Švarco „Šešėlis“), Veronika Uje (Y. Reza „Skerdynių dievas), Katarina Lvovna Izmailova (N. Leskovo „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities) ir kt. Režisavo spektaklius „Kukučio kelionė“ pagal M. Martinaičio „Kukučio balades“ (2005), Bebenčiukas ir Laumė″ K. Kubilinsko bei P. Cvirkos kūrinių motyvais (2008). TV seriale „Moterys meluoja geriau“ sukūrė Medos vaidmenį. Suteiktas geriausios Šiaulių aktorės vardas (2007, 2013).
NOSEVIČIŪTĖ-ČEPAITIENĖ STEFANIJA. Gimė 1926 m. vasario 2 d. Šiauliuose. Mirė 2001 birželio 7 d. Vilniuje. Teatro aktorė, režisierė. Baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą. 1948–1993 m. buvo Lietuvos akademinio teatro aktorė, Lietuvos konservatorijos dėstytoja, profesorė. Vaidmenys: Ona (J. Baltušio „Gieda gaideliai“), Tatjana (F. Dostojevskio „Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai“), Antanina (A. Kuternickio „Fėjos Dražė variacijos“), Gasiulienė (P. Treinio „Ančiuko kryžius“) ir kt. Sukūrė per 30 poezijos spektaklių. Pastatė spektaklius vaikams: A. Liobytės „Kupriukas muzikantas“, „Meškos trobelė“, K. Kubilinsko „Vėjo botagėlis“, „Molio Motiejukas“ ir kt. Parašė knygą „Raiškusis žodis“. Lietuvos nusipelniusi artistė (1974).
OGAJ-RAMER NATALIJA. Gimė 1944 m. spalio 21 d. Semipalatinske (Kazachija). Teatro režisierė. 1962–1968 m. studijavo Valstybiniame teatro meno institute Maskvoje, Režisūros fakultete. Baigusi institutą, pirmąjį spektaklį pastatė Simferopolyje. 1968–1969 m. dirbo Riazanės jaunojo žiūrovo teatre. Nuo 1969 m. dirbo Šiaulių dramos teatre, 1971–1973 m. buvo šio teatro vyriausioji režisierė. Iš Šiaulių 1975 m. išvyko į Vilniaus Jaunimo teatrą. 1982 m. emigravo į JAV. Šiauliuose režisavo spektaklius: A. Fredro „Damos ir husarai“, A. Arbuzovo „Mano vargšas Maratas“, S. Maršako „Katės namai“, A. Makajonoko „Užguitas apaštalas“, J. Anouilh „Euridikė“, P. Calderono „Dama vaiduoklė“, J. Švarco „Paprastas stebuklas“. Iki šiol gyvena JAV. Vadovauja savo įkurtai organizacijai „Moscow night“, kuri organizuoja festivalius, teatrinius susitikimus ir spektaklius.
PADEGIMAS GYTIS. Gimė 1952 m. vasario 17 d. Alytuje. Teatro ir televizijos režisierius. 1975 m. baigė Maskvos Lunačiarskio teatro meno institutą. 1975–1980 m. Vilniaus Jaunimo teatro, 1980–1986 m. Kauno dramos teatrų režisierius, 1988–1993 m. – Šiaulių dramos teatro vyriausiasis režisierius, 1993–1999 m. vadovavo Kauno akademiniam dramos teatrui. Įvairiuose teatruose pastatė per 80 spektaklių, iš jų 13 Šiauliuose. Svarbesni pastatymai Šiaulių dramos teatre: F. Garcia Lorca „Donja Rosita“, A. Strindbergo „Freken Julija“, O. Milašiaus „Mefibosetas“, V. Jasukaitytės „Žemaitė ir Žilvinas“, A. Škėmos „Žvakidė ir Vieną vakarą“, B. Shaw „Dūžtančių širdžių namai“ ir kt. Po ilgos pertraukos, 2007 m. Šiaulių dramos teatre pastatė M. Lado „Labai paprasta istorija“. Kauno dramos teatre režisavo: J. Grušo „Gintarinė vila“, T. Wilderio „Mūsų miestelis“ ir „Ilga Kalėdų vakarienė“, N. Gogolio „Pamišėlio užrašai“, V. Juknaitės „Vainuto raštininkas“, W. Shakespesre „Tuščios meilės pastangos“ ir kt. Statė spektaklius Austrijos, Norvegijos, Danijos, Latvijos teatruose. Dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Kauno Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetuose, GITIS SCANDINAVIA akademijoje Danijoje. Šiaulių dramos teatre organizavo lietuvių dramaturgijos festivalį „Atgaiva“ (1988). Atgimimo metais dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, buvo šio Sąjūdžio I ir II seimo narys.
PASKA STASYS. Gimė 1920 m. spalio 24 d. Radviliškyje. Mirė 1981 m. lapkričio 25 d. Šiauliuose. Teatro aktorius. 1937 m. baigė Radviliškio gimnaziją, 1940 m. – Panevėžio dramos teatro studiją ir penkerius metus vaidino šiame teatre. 1945–1949 m. buvo Žemaičių dramos teatro aktorius Telšiuose. Nuo 1949 m. iki mirties dirbo Šiaulių dramos teatre, kur sukūrė per 100 vaidmenų, iš jų ryškesni: Rankas (H. Ibseno „Nora“), Astrovas (A. Čechovo „Dėdė Vania“), Kalvaitis, Šarūnas (V. Krėvės „Žentas“, „Šarūnas“), Junius (B. Sruogos „Pajūrio kurortas“), Pilypas II (F. Schilleio „Don Karlas“), Plioplys (V. Rimkevičiaus „Girių kirtėjai“) ir kt. Šiaulių dramos teatre yra režisavęs keletą spektaklių: M. Sagalovičiaus „Nakties serenada“, S. Aliošino „Antroji žmona“, Z. Pluharžo „Paskutinis sustojimas“. Vaidino daugelyje Lietuvos kino studijos filmų: „Birželis – vasaros pradžia“, „Herkus Mantas“ ir kt. A. Griciaus premijos laureatas (1976). Lietuvos liaudies artistas (1970).
PAULIUKONIS EDUARDAS. Gimė 1949 m. vasario 27 d. Kaune. Teatro aktorius. 1965 m. baigė Pantomimos studiją prie Vilniaus Jaunimo teatro. 1966–1967 m. Vilniaus Jaunimo teatro, 1967–1969 m. Kauno dramos teatro, 1971–1973 m. Kauno muzikinio teatro aktorius. Nuo 1973 m. dirba Šiaulių dramos teatre, kuriame sukūrė per 90 vaidmenų. Iš jų svarbesni: Rodrigas (P. Calderono „Dama vaiduoklė)“, Kalinys (B. Sruogos „Pajūrio kurortas“), Filas Hogenas (E. O`Neilo „Mėnulis likimo posūniams“), Ahimelekas (O. Milašiaus „Mefibosetas“), Kapitonas (G. Búchnerio „Voicekas“), Burmundonas (G. Solovskio „Skiriama proncesei“), Viktoras (A. Millerio „Kaina“), Braumagenas (M. Michelio „Varnų šokis“), Generolas Lisicinas (S. Gedos „Inteligentiškas beprotnamis“), Džonis (M. Mc Donagho „Luošys iš Ainišmano salos“), Jonas Geležėlė (B. Sruogos „Dobilėlis penkialapis“), Fedotikas (A. Čechovo „Trys seserys“), Timūras (C. Gozzi „Princesė Turandot“) ir kt. A. Griciaus premijos laureatas (1984).
PETUCHAUSKAS MARKAS. Gimė 1931 m. spalio 6 d. Šiauliuose. Teatrologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 1941–1943 kalėjo Vilniaus gete. 1954 m. baigė Vilniaus universitetą, 1962 m. – Valstybino teatro meno instituto Maskvoje aspirantūrą. Nuo 1960 m. dirbo Lietuvos MA Istorijos institute, nuo 1967 m. – Menotyros skyriaus vadovas. Nuo 1981 m. buvo Kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto teatro katedros vedėjas, profesorius. Apie 300 straipsnių, monografijų, ir kolektyvinių leidinių autorius, Lietuvos žydų kultūros klubo įkūrėjas (1994) ir pirmininkas. Svarbesnieji darbai: „Teatras – amžininkas“ (1965), „Premjerų keliais“ (1967), „Donatas Banionis“ (1976), „Teatro akimirkos“ (1977), „Lietuvių tarybinis teatras“ (T. 1, sk. 1–7, 1979) ir kt. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1981).
PIAULOKAS PRANAS. Gimė 1945 m. birželio 2 d. Endriejave (Klaipėdos r.). Mirė 2008 m. gegužės 12 d. Šiauliuose. Teatro aktorius. 1965–1969 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, kurią baigęs pradėjo dirbti Šiaulių dramos teatre. 1993–1994 m. buvo šio teatro meno vadovas. Teatre sukūrė per 100 vaidmenų, iš jų svarbesni: Orfėjas (J. Anouilh „Euridikė“), Manuelis (P. Calderono „Dama vaiduoklė“), Krūšna (V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“), Žanas (A. Strindbergo „Freken Julija“), Žaldokas (B. Sruogos „Pajūrio kurortas“), Skirgaila (V. Krėvės „Skirgaila“), Liuciferis (G. Byrono „Kainas“), Borgas (I. Bergmano „Žemuogių pievelė“), Saliamonas (A. Millerio „Kaina“), Čičinskas (K. Ostrausko „Čičinskas“), Vaistininkas (S. Gedos „Inteligentiškas beprotnamis“), Dovydas (O. Milašiaus „Mefibosetas“), Žmogus (S. Parulskio „Iš gyvenimo vėlių“), J. Basanavičius (V. V. Landsbergio „Daktaras ir Mangaryta“), Kacas (J. Hašeko „Juozapas Šveikas“), Panikovskis (I. Ilfo ir J. Petrovo „Aukso veršis“), Altoumas (C. Gozzi „Princesė Turandot“), Gydytojas Feliksas Žafe (E. M. Remarque „Trys draugai“) ir kt. Filmavosi meniniuose ir televizijos filmuose, bendradarbiavo miesto periodinėje spaudoje. Lietuvos nusipelnęs artistas (1977), Lietuvos liaudies artistas (1985). Lietuvos valstybinės (1986) ir P. Pinkauskaitės (1996) premijų lauretas. Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“ (2005), Garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2005). Šiaulių miesto garbės pilietis (2006). Paskirta Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premija (2008).
PINKAUSKAITĖ POTENCIJA. Gimė 1897 m. rugpjūčio 22 d. Joniškyje. Mirė 1984 m. balandžio 9 d. Vilniuje. Teatro aktorė. Nuo 1913 m. Rygoje vaidino mėgėjų spektakliuose. 1922 m. Kaune baigė A. Sutkaus vaidybos mokyklą. 1920–1925 m. „Vilkolakio“ ir „Tautos teatro“, 1925–1931 m. Valstybės teatro, 1931–1959 m. Šiaulių dramos teatro aktorė (su pertrauka 1935–1939 m., kai dirbo Klaipėdos dramos teatre). Buvo viena pirmųjų Šiaulių dramos teatro aktorių. Nuo 1959 m. iki 1970 m. Šiaulių pedagoginiame institute dėstė raiškųjį skaitymą. 1974 m. išvyko gyventi į Kauną. Gyvenimo saulėlydį pasitiko pensione Vilniuje. Suvaidino apie 2000 spektaklių. Svarbesni vaidmenys: Ona (Maironio „Vytautas pas kryžiuočius“), Viltė ir Kindė (V. Krėvės „Šarūnas“), Grožvyda (Vydūno „Vaidilutė“), Vingienė (Žemaitės „Marti“), Elžbieta (F. Schillerio „Marija Stiuart“), Knirčė (H. Heijermanso „Viltis“), Motina (J. Rainio „Pūsk, vėjeli“) ir kt. 1994 m. Šiauliuose išleista prisiminimų knyga „Sakmė apie aktorę“ (sudaryt. R. Vaitiekūnas), Šiauliuose, Vilniaus g. 213, atidengta paminklinė lenta ir aktorės biustas (skulptorius A. Toleikis, 1995), Šiaulių dramos teatre įsteigta P. Pinkauskaitės premija. Lietuvos liaudies artistė (1956). Apdovanota „Garbės ženklo“ ordinu.
POVILAITYTĖ SILVA GENOVAITĖ. Gimė 1955 m. rugsėjo 9 d. Komijoje. Teatro aktorė. 1960 m. grįžo gyventi į Lietuvą. Baigė Vilniaus kultūros mokyklą, dirbo Joniškio kultūros namuose, vaidino dramos mėgėjų kolektyve. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose baigė režisūros ir vaidybos studijas. Nuo 1984 m. vaidina Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 40 vaidmenų; žymesni: Siuzana (P. Beaumarchais „Figaro vedybos“), Mitilė (M. Maeterlincko „Žydroji paukštė“), Pjereta (R. Toma „Aštuonios mylinčios moterys“), Nora (Ch. Deleini „Įsimylėjęs liūtas“), Perl (R. Lawlerio „Septynioliktos lėlės vasara“) ir kt. Dešimt metų dirbo dėstytoja Šiaulių universitete. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje režisuoja „Godų vakarus“. Išleido knygas „Pokalbiai grimo kambaryje“ (1996), „Pakalbėkime apie pasaką“ (2000), „Žodis į juodą erdvę“ (2003).
RAGAUSKAITĖ AURELIJA. Gimė 1924 m. kovo 31 d. Šiaulėnuose (Radviliškio r.). Mirė 2017 m. sausio 15 d. Vilniuje. Teatro režisierė, 1962 m. Maskvoje baigė Lunačiarskio teatro meno instituto Režisūros fakultetą. 1952–1957 m. dirbo Kauno muzikiniame, vėliau – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto, Rusų dramos, Vilniaus Jaunimo, „Lėlės“ teatruose, buvo šių teatrų aktorė, režisierė. 1974–1979 m. – Šiaulių dramos teatro vyriausioji režisierė. Pastatymai Šiaulių dramos teatre: V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“, C. Goldonio „Kivirčai Kjodžoje“, S. Nėries „Kaip žydėjimas vyšnios“, B. Sruogos „Pajūrio kurortas“, V. Višnevskio „Iš chaoso“, P. Vaičiūno „Prisikėlimas“, M. Gorkio „Vasarotojai“, R. Blaumanio „Sūnus palaidūnas“, V. Rimkevičiaus „Iš ten aš ateinu“. Kituose Lietuvos teatruose pastatė: A. Tolstojaus „Buratino nuotykius“, W. Shakespeare „Romeo ir Džiuljetą“, „Karalių Lyrą“ ir kt. Išleido knygą „Režisierės užrašai“ (2000). Lietuvos nusipelniusi meno veikėja (1975). Lietuvos valstybinės premijos laureatė (1976). Apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1995).
RAUBAITĖ BIRUTĖ. Gimė 1926 m. lapkričio 26 d. Kaune. Mirė 2018 m. lapkričio 20 d., palaidota Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Kino ir teatro aktorė. B. Raubaitė, Lietuvos kariuomenės savanorio dukra, su šeima persikėlė į Šiaulius ir būdama beveik šešiolikos pradėjo vaidinti teatre. Šiaulių dramos teatro aktorė debiutavo 1942 m. Merginos vaidmeniu spektaklyje „Vilkatė“ (rež. Ipolitas Tvirbutas). Paskutinis Šiaulių scenoje kurtas vaidmuo – Karalienė Kazio Juršio režisuotoje pasakoje „Pelenė“ (1947 m.). Iš Šiaulių išvyko mokytis į Vilniaus dramos teatro studiją, vėliau – į N. Lunačiarskio teatro meno institutą. 1952 m. grįžo į Kauną ir vaidmenis teatre kūrė iki 2003 m. Iš viso įkūnijo apie šimtą personažų teatre, kine, televizijoje. (Šaltinis: Šiaulių kraštas, 2018 m. lapkričio 27 d., p. 9. Red. 2018-11-27.)
RASTEIKAITĖ MARIJA. Gimė 1930 m. balandžio 25 d. Šiauliuose. Mirė 1988 m. kovo 23 d. Vilniuje. Teatro aktorė. 1948 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją. Iki 1948 m. vaidino Šiaulių dramos teatre. 1952 m. baigė Valstybinį teatrinio meno institutą Maskvoje ir pradėjo dirbti Lietuvos akademiniame dramos teatre. Svarbesni vaidmenys: Nastia (M. Gorkio „Dugne“), Liuda (A. Griciaus „Karšta vasara“), Dalia (B. Sruogos „Apyaušrio dalia“), Ofelija (W. Shakespeare „Hamletas“), Regina (H. Ibseno „Šmėklos“), Leni (J. P. Sartre „Altonos atsiskyrėliai“), Estera (A. Millerio „Kaina“) ir kt. Lietuvos nusipelniusi artistė (1973).
SIMAŠKA KAZIMIERAS. Gimė 1914 m. rugsėjo 28 d. Mackonyse (Anykščių r.). Mirė 1965 m. lapkričio 13 d. Vilniuje. Teatro aktorius. 1933 m. baigė Valstybės teatro vaidybos mokyklą. Iki 1939 m. dirbo Jaunųjų, Lietuvos Valstybės, Klaipėdos teatruose. 1939–1950 m. vaidino Šiaulių dramos teatre. Išvykęs iš Šiaulių, iki mirties dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, dėstė Vilniaus Kultūros mokykloje. Žymesni vaidmenys: Jonas (Žemaitės „Marti“), Radvila (B. Sruogos „Apyaušrio dalia“), Kleantas (J. Molière „Tartiufas“), Rūta (B. Dauguviečio „Žaldokynė“), Čarlis (A. Millerio „Kamivojažerio mirtis“), Antonijus (W. Shakespeare „Daug triukšmo dėl nieko“), Bubnovas (M. Gorkio „Dugne“) ir kt. Lietuvos nusipelnęs artistas (1965).
SIMOKAITYTĖ TUMKEVIČIENĖ ALBINA. Gimė 1923 m. gegužės 17 d. Marijampolėje. Mirė 2004 m. gegužės 18 d. Šiauliuose. Teatro aktorė. 1943 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją ir kurį laiką mokytojavo. 1945–1949 m. vaidino Marijampolės dramos teatre. 1949–1986 m. buvo Šiaulių dramos teatro aktorė. Sukūrė per 90 vaidmenų, iš jų svarbesni: Onutė (J. Baltušio „Gieda gaideliai“), Antosė (A. Vienuolio „Puodžiūnkiemis“), Magdė (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“), Liusė (V. Delmar „Paskutinis valsas“), Bernarda (F. Garcia Lorca „Bernardos Albos namai)“, Gunhilda (H. Ibseno „Gabrielis Borkmanas“), Dirdienė (J. Baltušio „Parduotos vasaros“), Senelė (A. Casonos „Medžiai miršta stovėdami“) ir daugybė kitų. Lietuvos nusipelniusi artistė (1981). A. Griciaus (1982) ir P. Pinkauskaitės (1998) premijų laureatė.
STANULIS JUOZAS. Gimė 1897 m. balandžio 3 d. Šventežeryje (Lazdijų r.). Mirė 1991 m. balandžio 3 d. Vilniuje. Teatro aktorius, režisierius. 1916–1918 m. mokėsi J. Vaičkaus vaidybos studijoje ir Petrogrado teatro mokykloje. Dirbo Lietuvos Valstybės teatre. 1924 m. Kaune įsteigė Liaudies teatrą, buvo jo vadovas ir režisierius. 1931–1935 m. ir 1939–1942 m. Šiaulių dramos teatro direktorius, režisierius, aktorius. Vėliau dirbo Vaidilos, Lietuvos dramos teatruose. Svarbesni vaidmenys: Mileris (F. Schillerio „Klasta ir meilė“), Radvila (B. Sruogos „Apyaušrio dalia“), Orgonas (J. Moliére „Tartiufas“). Pastatymai Šiaulių dramos teatre: P. Vaičiūno „Patriotai“, V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“, S. Garikso „Moteris“, J. Šaltenio „Saulės vaikai“, K. Binkio „Atžalynas“, S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių“ ir kt. Lietuvos nusipelnęs artistas (1957).
STEPONAVIČIŪTĖ REGINA. Gimė 1948 m. birželio 26 d. Šiauliuose. Teatro režisierė. 1968–1973 m. studijavo Maskvos Lunačiarskio teatro meno institute. Nuo 1973 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Pirmasis režisuotas spektaklis – J. Dvoreckio „Septyniolikos metų vyras“, vėliau Šiaulių dramos teatre pastatė A. Lindgren „Karlsonas ir vėl sugrįžta“ (1973), W. Gibsono „Dviese sūpuoklėse“ (1975), H. Gulbio „Vyturėliai“ (1976), R. Gavelio „Sukūriai“ (1977), T. Williamso „Ištatuiruota rožė“ (1978), E. O`Neillo „Meilė po guobomis“ (1979), H. Sudermanno „Jonas ir Erdmė “(1979), V.Rozovo „Kurtinio lizdas“ (1980), E. Liegutės „Povilas ir Marija“ (1985), J. Cocteau „Baisūs tėvai“ (1986), J. Tumo-Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“ (1991), J. E. Steinbecko „Pelės ir žmonės“ (1993), Šolom Aleichemo „Tevje pienininkas“ (1994), S. Delaney „Įsimylėjęs liūtas“ (1997), „…su meile – Marlene Dietrich“ (2005), S. Šaltenio „Kaip užmušti Jasoną? “(2006) ir kt. Režisavo spektaklius Kauno, Klaipėdos dramos teatruose. P. Pinkauskaitės premijos laureatė (1999).
ŠEINAS JOSIFAS. Duomenų apie gimimo metus ir vietą rasti nepavyko. Teatro režisierius. Šiaulių dramos teatre dirbo 1949–1958 m. Čia pastatė per trisdešimt užsienio bei lietuvių dramaturgijos veikalų, iš jų ryškesni: M. Gorkio „Miesčionys“, „Vasa Železniova“, J. Rainio „Pūsk, vėjeli“, A. Korneičiuko „Platonas Krečetas“, H. Balzaco „Eugenija Grandė“, S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Pinigėliai“, J. Avyžiaus „Baltieji gluosniai“, A. Čechovo „Dėdė Vania“, G. B. Shaw „Velnio mokinys“, E. de Fillipo „Filumena Marturano“, A. Griciaus „Karšta vasara“ ir kt. Už pasipriešinimą sovietinei ideologijai buvo priverstas emigruoti. Gyvendamas užsienyje, režisavo spektaklius daugelyje pasaulio šalių.
TAMAŠAUSKAS VACLOVAS. Gimė 1924 m. spalio 23 d. Laičiuose (Ukmergės r.). Mirė 2008 m. spalio 11 d. Šiauliuose. Teatro aktorius. Nuo 1947 m. mokėsi Šiaulių dramos teatro studijoje, kurią baigęs iki 2002 m. vaidino šiame teatre. Vadovavo Šiaulių „Ventos“ baldų gamybinio susivienijimo mėgėjų teatrui. Šiaulių dramos teatre sukūrė apie 120 vaidmenų, iš jų ryškesni: Kavoliūnas (J. Marcinkevičiaus „Kavoliūnai“), Volfas Lazerevičius (S. Aleichemo „Tevje pienininkas“), Kendis (J. Steinbecko „Pelės ir žmonės“), Jonašas (Z. Pluharžo „Paskutinis sustojimas“), Orsantas (H. Balzaco „Viengungio gyvenimas“), Du žydai (S. Parulskio „Iš gyvenimo vėlių“), Generolas Ostenas (J. Hašeko „Juozapas Šveikas“), Ferapontas (A. Čechovo „Trys seserys“) ir kt. P. Pinkauskaitės premijos laureatas (1999). Apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2004).
TAUTKEVIČIUS VLADAS. Gimė 1919 m. balandžio 24 d. Šakiuose. Mirė 1977 m. sausio 7 d. Šiauliuose. Teatro aktorius. 1945 m. baigė Panevėžio dramos teatro studiją, vaidino Panevėžio, Marijampolės teatruose. 1946–1956 m. ir nuo 1961 m. iki mirties dirbo Šiaulių dramos teatre. Svarbesni teatre sukurti vaidmenys: Nakutis (A. Vienuolio „Prieblandoje“), Raudonauskis (S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Pinigėliai“), Voinickis (A. Čechovo „Dėdė Vania“), Šlapelis (V. Krėvės „Žentas“) ir kt.
TUMKEVIČIUS KAZYS. Gimė 1915 m. spalio 6 d. Trakiškiuose (Marijampolės r.). Mirė 2005 m. lapkričio 8 d. Šiauliuose. Teatro aktorius, režisierius, skaitovas. 1939 m. baigė Kauno teatro vaidybos studiją. 1940–1942 m. dirbo Šiaulių dramos teatre. Antrojo pasaulinio karo ir pirmaisiais pokario metais vaidino Marijampolės dramos teatre, buvo šio teatro meno vadovas. 1949–1991 m. – Šiaulių dramos teatro aktorius, režisierius. Vadovavo Šiaulių „Rūtos“ fabriko mėgėjų teatro kolektyvui. Teatre sukūrė per 80 vaidmenų, režisavo apie50 spektaklių. Vaidmenys: Nilas (M. Gorkio „Miesčionys“), Helmeris, Borkmanas (H. Ibseno „Nora“, „Gabrielis Borkmanas“), Anupras (G. Mare) ir kt. Domėjosi ir rinko medžiagą teatro istorijos klausimais, Šiaulių miestui padovanojo asmeninę biblioteką. Sudarė knygą „Šiaulių dramos teatras“ (1981), parašė ir išleido 2-jų dalių prisiminimų knygą „Gyvenimo vingiuose“ (1997, 2000). Periodikoje publikavo straipsnių teatro istorijos klausimais. Deklamavo V. Mykolaičio-Putino, A.Venclovos, W. Shakespeare, A. Mickevičiaus poeziją. Lietuvos nusipelnęs artistas (1975). P. Pinkauskaitės (1995) ir Kristoforo (2000) premijų laureatas.
TVIRBUTAS IPOLITAS. Gimė 1899 m. liepos 10 d. Sankt Peterburge. Mirė 1968 m. Hartforde (JAV). Teatro aktorius, režisierius. Mokėsi Sankt Peterburgo imperatoriškoje Aleksandros teatro mokykloje, kurią baigęs vaidino A. Čechovo dramos teatre. 1922 m. grįžo į Lietuvą. 1924 m. pradėjo dirbti Kauno Valstybės teatre. 1931–1935 ir 1939–1944 m. buvo Šiaulių dramos teatro aktorius, vėliau – vyriausiasis režisierius ir meno vadovas. 1935–1939 m. vaidino Klaipėdos dramos teatre. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Čia su kitais įsteigė lietuvių dramos studiją. Nuo 1956 m. gyveno JAV. Iki 1960 m. dalyvavo lietuvių teatrinėje veikloje. Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos teatruose sukūrė per 70 vaidmenų. Šiaulių dramos teatre režisavo I. Šeiniaus „Diplomatai“ (1939), V. Vernerio „Žmonės ant ledo“ (1939), F. Schillerio „Klasta ir meilė“ (1941), H. Hauptmanno „Dorotėja Angerman (1942), A. Kitsbergo „Vilkatė“ (1942), M. Rostlando „Žmogus, kurį užmušiau“ (1944) ir kt.“
VAIGINYTĖ GENOVAITĖ. Gimė 1935 m. sausio 26 d. Kaune. Teatro aktorė. Baigė Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklos Teatro fakultetą. 1958–1960 m. dirbo Kauno Jaunojo žiūrovo ir Valstybiniame lėlių teatruose. 1960–1966 m. buvo Klaipėdos dramos teatro aktorė ir ansamblio Lietuva choro artistė. 1966 (gruodis) – 1991 m. Šiaulių dramos teatro aktorė. Sukūrė per 90 vaidmenų, iš jų svarbesni: Senmergė, Angustija (F. Garcia Lorca „Donja Rosita“, „Bernardos Albos namai“), Panelė (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“), Gundega (H. Gulbio „Prarasti namai“), Malda (P. Putninio „Saldi ištikimybės našta“), skaitovė – Baltoji figūra (B. Sruogos „Pajūrio kurortas“), skaitovė – Salomėja (S. Nėries „Kaip žydėjimas vyšnios“) ir kt. Vaidino monospektaklyje F. Garcia Lorca poezijos motyvais. P. Pinkauskaitės premijos laureatė (1988).
VARNAS SAULIUS. Gimė 1948 m. rugpjūčio 23 d. Panevėžyje. Teatro režisierius. 1970 m. baigė Panevėžio teatro studiją. 1972–1978 m. mokėsi Leningrado Valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institute. 1977–1981 m. buvo Šiaulių dramos teatro režisierius, 1981–1988 m. vyriausiasis režisierius. 1989 m. išvyko į Panevėžį, kurį laiką dirbo Dramos teatro vadovu. Šiaulių dramos teatre režisavo 19 spektaklių, iš jų svarbesni : M. Frischo „Santa Krusas“, G. Biuchnerio „Voicekas“, A. Suchovo-Kobylino „Tarelkino mirtis“, E. Radzinskio „Luninas, arba Žako mirtis“, G. Byrono „Kainas“, G. Mareckaitės „Eglės namai“, J. Genet „Kambarinės“, I. Bergmano „Žemuogių pievelė“, M. Gorkio „Saulės vaikai“, M. Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ ir kt.
VENCKUS ANTANAS. Gimė 1955 m. rugpjūčio 30 d. Galkaičių kaime (Raseinių r.). Teatro aktorius. 1973–1977 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1977 m. Šiaulių dramos teatro aktorius, 1996–1998 m. – direktorius, nuo 1998 m. Šiaulių dramos teatro vadovas. Sukūrė per 80 vaidmenų iš kurių svarbesni: Ebinas (E. O`Neillo „Meilė po guobomis“), Vlasas (M. Gorkio „Vasarotojai“), Tamburmažoras (G. Búchnerio „Voicekas“), Don Žuanas (J. Molière „Don Žuanas“), Žilvinas (G. Mareckaitės „Eglės namai“), Evaldas (I. Bergmano „Žemuogių pievelė“), Rapolas Geišė (J. Tumo-Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“), Veršininas (A. Čechovo „Trys seserys“), Lenis (J. Steinbecko „Pelės ir žmonės“) ir kt. A. Griciaus premijos laureatas (1989).
VENCKUTĖ-AUGIENĖ VANDA. Gimė 1928 m. birželio 17 d. Kačinauskiškėse (Kelmės r.). Mirė 2010 m. vasario 8 d. Šiauliuose. Teatro aktorė. Dirbo Kelmės kultūros namuose meno vadove. 1948 m. pradėjo dirbti Šiaulių dramos teatre ir čia dirbo iki 1991 m. Baigė K. Juršio vadovaujamą teatro studiją. Sukūrė apie 100 vaidmenų. Iš jų svarbesni: Barba (J. Rainio „Pūsk, vėjeli“), Eugenija (H. Balzaco „Eugenija Grandė“), Sonia (A. Čechovo „Dėdė Vania“), Vera (V. Rozovo „Kurtinio lizdas“), Elzbieta (F. Schillerio „Don Karlas“), Ela (H. Ibseno „Gabrielis Borkmanas“), Bernarda (F. Garcia Lorca „Bernardos Albos namai“), Agota (A. Škėmos „Žvakidė“) ir kt. Lietuvos nusipelniusi artistė (1965). A. Griciaus premijos laureatė (1976).
VENSKŪNAS ALGIRDAS. Gimė 1934 m. vasario 17 d. Šiauliuose. Mirė 2003 m. gruodžio 16 d. Klaipėdoje. Teatro aktorius. 1957 m. baigė Lietuvos koservatoriją (dabar lietuvos muzikos ir teatro akademija). Nuo 1961 Klaipėdos dramos teatro aktorius, vaidino kino ir televizijos filmuose. Vaidmenys teatre: Olegas (N. Rozovo „Džiaugsmo beieškant“), Jurgis (K. Sajos „Gaidžio pentinai“), Janus (E. Raneto „Kriminalinis tango“), Prochoras (M. Gorkio „Vasa Železnova“), Andriuščenka (V. Merežkos „Nakties žaidimai)“, kine: Grigėnas („Žingsniai naktį“), Dariaus brolis („Skrydis per Atlantą“) ir kt. Lietuvos nusipelnęs artistas (1976).
ZMAILA ALBERTAS. Gimė 1939 m. sausio 27 d. Kemersiuose (Šiaulių r.). Mirė 2013 m. rugpjūčio 21 d. Šiauliuose. Teatro aktorius, skaitovas. Baigė Vilniaus kultūros švietimo technikumą. Kurį laiką dirbo Plungės kultūros namuose meno vadovu. 1965–1992 m. vaidino Šiaulių dramos teatre. Šiame teatre sukūrė apie 90 vaidmenų, iš jų ryškesni: Adomas (A. Škėmos „Žvakidė“), Aronas (I. Bergmano „Žemuogių pievelė“), Žeketojus (B. Sruogos „Pajūrio kurortas“), Šuo (M. Maeterlincko „Žydroji paukštė“), Valkata (R. Toma „Spąstai“), Tita-Nanė (C. Goldoni „Kivirčai Kjodžoje“) ir kt. Yra poezijos vakarų rengėjas, skaitovas. Skaito Maironio, V. Mykolaičio-Putino, S. Neries, P. Širvio ir kt. poeziją. Lietuvos nusipelnęs artistas. A. Griciaus premijos laureatas (1988).
ZMIRSKAS LEONAS. Gimė 1920 m. kovo 15 d. Lazdijuose. Mirė 1997 m. birželio 23 d. Šiauliuose. Teatro aktorius. 1939 m. savanoriu atėjo į Lietuvos kariuomenę ir kaip antifašistas kovojo karo frontuose. Iki 1949 m. dirbo Marijampolės dramos teatre, o nuo 1950 m. buvo Šiaulių dramos teatro aktorius. Šiame teatre išdirbo keturiasdešimt metų. Sukūrė apie 100 vaidmenų; svarbesni: Liucijus (I. Štoko „Velnių malūnas“), Otisas (N. E. Baerio „Incidentas“), kunigas Ridikas (V. Krėvės „Žentas“), Žaltys (K. Inčiūros „Eglė žalčių karalienė“) ir kt. Vaidino lietuviškuose meniniuose kino filmuose.
ZUBĖNAS JUOZAS. Gimė 1894 m. rugpjūčio 19 d. Rygoje (Latvija). Mirė 1974 m. rugpjūčio 17 d. Šiauliuose. Teatro aktorius. Po Pirmojo pasaulinio karo vaidino Rygos Tornakalnio dramos teatre. 1941 m. dirbo alaus darykloje Gubernija Šiauliuose. Nuo 1943 m. iki mirties vaidino Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 50 pagrindinių vaidmenų, iš kurių svarbesni: Tėvas (J. Grušo „Tėvas ir sūnus“), Serebriakovas (A. Čechovo „Dėdė Vania“), Algaudas (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“), Naujalis (V. Krėvės „Žentas“), Alaušas (J. Baltušio „Parduotos vasaros“), Gailiūnas (A. Vienuolio „Puodžiūnkiemis“) ir kt. Lietuvos nusipelnęs artistas (1956).
ŽIBŪDA JUOZAS. Gimė 1954 m. kovo 21 d. Kapčiamiestyje (Lazdijų r.). Teatro aktorius. 1973–1977 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, kurią baigęs pradėjo dirbti Šiaulių dramos teatre. Čia sukūrė per 80 vaidmenų, iš jų žymesni: Volteris (A. Millerio „Kaina“), Hektoras (B. Shaw „Dūžtančių širdžių namai“), Harpagonas (J. Molière „Šykštuolis“), Frenkas (Ch. Deleini „Įsimylėjęs liūtas“), Henrikas Tylė (L. Andrejevo „Šunų valsas“), Liudvikas Merikuras (P. Šeno „Į sveikatą, pone“), Estragonas (S. Diupui „Antrasis išvarymas“), Čalzas (N. Cowardo „Išdykėlė dvasia“), Tartalja (C. Gozzi „Princesė Turandot“), Šeimininkas (M. Lado „Labai paprasta istorija“) ir kt. Režisavo spektaklį vaikams „Joniukas aviniukas ir sesytė Elenytė“ (pagal K. Kubilinską, 2000). A. Griciaus premijos laureatas (1996).
LITERATŪRA
Kas yra kas Lietuvoje 2006. Kaunas, 2006.
Kas yra kas: Lietuvos miestai. Kaunas, 2005.
Kas yra kas Šiaulių apskrityje. Šiauliai, 2001.
Šiaulių atmintinų datų kalendorius. 1996–2006 (sudaryt. D. Darbutienė). Šiauliai, 1995–2005.
Šiaulių dramos teatras. (sudaryt. K. Tumkevičius). Vilnius, 1981.
Šiaulių dramos teatras, 1931–1991. (sudaryt. E. Markevičiūtė). Vilnius, 1992.
Šiaulių dramos teatrui – 70 (sudaryt. P. Piaulokas). Šiauliai, 2001.
Šiaulių teatralai: aplankas (sudaryt. I. Butkienė). Šiauliai, 1971.
Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 1–4. Vilnius, 1985–1988.
Vaitiekūnas, Rimantas. Mūzų prieglobsty. Šiauliai, 1997.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 1–10. Vilnius, 2001–2006.
Vorobjova, Eugenija. Šiaulių dramos teatro aktoriai ir režisieriai: diplominis darbas. Vilnius, 1978.
Informaciją rinko Danutė Kazlauskienė, Sigita Vaitkaitytė
Redagavo Danutė Darbutienė, Sigita Vaitkaitytė