A B C D E F G H I J K L M N O P R S T V Z
B
BARKAUSKAS JONAS. Gimė 1957 m. sausio 26 d. Radviliškyje. Architektas. 1980 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakultetą. Dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Šiaulių skyriuje. Nuo 1993 m. UAB „Projektavimo centras“ architektas-projektų vadovas, direktorius (nuo 2003). Projektavo: Šiaulių miesto Lieporių 4-ąjį mikrorajoną, Gytarių gyvenamąjį rajoną, Šiaulių oro uosto administracinį pastatą, prekybos centrus Tilžės ir K. Korsako gatvėse. Su bendraautoriais suprojektavo Šiaulių 2-ojo policijos komisariato ir kelių policijos pastatą, daugiabučius gyvenamuosius namus Stalupėnų ir Neringos gatvėse, Prisikėlimo aikštės-skvero rekonstrukciją bei kitus objektus. Lietuvos architektų sąjungos narys (1983).
BARZDŽIUKAS ALVYDAS. Gimė 1958 m. gegužės 25 d. Šiauliuose. Inžinierius architektas. 1981 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1961–1994 m. dirbo Komunalinio ūkio projektavimo instituto Panevėžio skyriuje. Nuo 1994 m. Panevėžio bendrovės „Architektūra ir grafika“ savininkas. Svarbesni projektai: Panevėžio miesto centro detalusis planas (1990), bankų pastatai Panevėžyje (1992, 1998), prekybos centras „Rašė“ Utenoje (2001) ir kt. Lietuvos architektų sąjungos narys.
BARZDŽIUKAS BRONIUS. Gimė 1919 m. sausio 29 d. Virbališkiuose (Kupiškio r.). Mirė 2010 m. kovo 18 d. Vilniuje. Inžinierius architektas. 1947 m. baigė Kauno universitetą. 1945–1969 m. dirbo Šiaulių miesto vyriausiojo architekto valdyboje, Valstybinėje architektūros statybos kontrolės inspekcijoje viršininku. Šiauliuose projektavo sugriauto J. Janonio gimnazijos pastato atstatymą (su E. Budreika, 1950), parengė kino teatro rekonstrukciją, suplanavo centrinę miesto aikštę. Lietuvos architektų sąjungos narys.
BARZDŽIUKAS EVALDAS. Gimė 1955 m. birželio 25 d. Šiauliuose. Mirė 2021 m. lapkričio 26 d. Kaune. Inžinierius architektas. 1979 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Nuo 1979 m. dirbo architektu Kaune, nuo 1993 m. Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kauno planas“ vadovas. Svarbesni projektai: Kultūros namai Biržuose (1991), KTU studentų miestelio detalusis planas (1987, 1997) ir kt. Lietuvos architektų sąjungos narys. (Red. 2023-03-06)
BUDREIKA EDUARDAS. Gimė 1918 m. rugpjūčio 8 d. Carskoje Selo (Rusija). Mirė 2007 m. spalio mėn. Vilniuje. Inžinierius architektas, habilituotas architektūros mokslų daktaras (1965). 1937 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, 1944 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. 1944–1947 m. Šiaulių miesto vyriausiasis architektas. Parengė Šiaulių miesto bendrąjį (generalinį) planą (1946), Šiaulių dramos teatro atstatymo(1946) ir gimnazijos rekonstrukcijos (su B. Barzdžiuku, 1947) projektus. 1947–1993 m.dirbo Lietuvos dailės institute, 1951–1961 m. Architektūros kompozicijos ir projektavimo katedros vedėjas, profesorius (1966). Vadovavo Vilniaus Aukštutinės pilies vakarinio bokšto restauravimui (1948–1949), projektavo Raudonojo Kryžiaus ligoninės Vilniuje chirurginį ir terapijos korpusus (1972). Projektavo paminklus V. Grybui (Jurbarkas), M. Romeriui, A. Budriūnui (Vilnius), Taika (Tauragė) ir kt. Parašė knygas: „Architektas L. Stuoka-Gucevičius“, „Architektas Vytautas Čekanauskas“, „Architektūros meno ir mokslo studijos Vilniuje“, „Architektas Jakovlevas-Mateckis“, „Vilniaus pilis“, „Verkių rūmai“ ir kt. I. Mogilnickas išleido monografiją „Eduardas Budreika: Gyvenimas ir kūryba“ (1998). Lietuvos architektų sąjungos narys. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1978).
ČEKANAUSKAS VYTAUTAS EDMUNDAS. Gimė 1930 m. gegužės 13 d. Šiauliuose. Mirė 2010 m. liepos 7 d. Vilniuje. Dailininkas architektas, Tarptautinės architektų akademijos akademikas. 1942–1949 m. mokėsi Šiaulių J. Janonio gimnazijoje. 1955 m. baigė Vilniaus dailės institutą. 1955–1992 m. dirbo Vilniaus miestų statybos projektavimo institute, 1992–2000 m. – UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“. Nuo 1974 m. dėstytojavo Vilniaus dailės akademijoje, profesorius (1990). Svarbesnieji projektai: Vilniuje – Kompozitorių sąjungos rūmai ir gyvenamieji namai, Lazdynų gyvenamasis rajonas (su V. Brėdikiu; Lenino premija, 1974), Lietuvos vyriausybės rūmai, Dailės parodų rūmai, poeto A. Mickevičiaus paminklas ir skveras, šv. Jono Bosko bažnyčia Lazdynų gyvenamajame rajone, geležinkelio stoties ir aikštės rekonstrukcija ir kt. Parengė Vilniaus centro detalaus plano projektą (su V. Brėdikiu, A. Nasvyčiu), projektavo Klaipėdos miesto centrinę aikštę ir kt. Lietuvos architektų sąjungos narys. Lietuvos liaudies architektas (1975). Apdovanotas Lietuvos valstybine premija (1971), „Architektūros riterio ordinu“ (2000), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (2000).
ČERNIAUSKAS ALGIMANTAS. Gimė 1949 m. rugsėjo 23 d. Marijampolėje. Architektas. 1967–1971 m. mokėsi Kauno politechnikos institute, 1971–1973 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Architektūros fakultete. 1973–1990 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Šiaulių skyriuje (architektas, grupės vadovas, vyriausiasis architektas). 1990–1993 m. buvo Šiaulių miesto Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, miesto vyriausiasis architektas. 1993–1997 m. Individualios įmonės bendrasavininkas ir architektas, 1997–2003 m. SĮ „Šiaulių planas“ vyriausiasis architektas. Nuo 1997 m. architektūros studijos savininkas ir vadovas. 1996–2001 m. dėstė VGTU, nuo 2004 m. ŠU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojas. Įgyvendinti projektai Šiauliuose: Dainų, Turgaus, Ežero, Vakarinės miesto dalies mikrorajonų detalieji planai, Vaikų poliklinika, planetariumas, „Litimpex bankas, prekybos centrai „Iris“, „Norfa XL“ Gvazdikų take ir Žuvininkų g., AB Rėkyva gamybiniai-administraciniai pastatai ir kt. Su bendraautoriais projektavo Saulės laikrodžio aikštę (su R. Jurėla, A. Vyšniūnu), centrinę turgavietę (su V. Peršinu), statybinių medžiagų saloną „Iris“ (su R. Kačinsku, V. Peršinu), „Saulės“ ir „Laiko“ kino teatrų rekonstrukciją (su V. Peršinu), Šiaulių tarptautinį oro uostą, multifunkcinį kompleksą Aukštabalio g. (urbanistinę dalį) ir kt. Dalyvavo įvairiuose konkursuose Kaune, Šiauliuose, Telšiuose, Berlyne ir kt. Šiaulių miesto tarybos narys (1990–1993). Lietuvos architektų sąjungos valdybos narys (1980–1992, šios sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas (1980–1989). Apdovanotas SSSR Menų akademijos aukso medaliu ir SSSR architektų sąjungos diplomu (1988), SSSR LŪPP sidabro medaliu (1988).
JAKUBAUSKAS DARIUS. Gimė 1966 m. balandžio 22 d. Šiauliuose. Architektas.1984 ir 1986–1991 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute, Architektūros fakultete. Nuo 1991 m. dirba Šiauliuose. 1991–1995 m. UAB „Šiaulių komprojektas“ architektas, nuo 1992 m. – IĮ „Proporcija“ savininkas, projektų vadovas, architektas. Projektai: Šiaulių banko rekonstrukcija (1993–1994), Naujųjų apaštalų bažnyčia Šiauliuose (1994), Mažeikių gaisrinė (su kitais, 1994), Šiaulių elektros tinklų administracinis pastatas (su kitais, 1996), Šiaulių muzikos mokyklos pastatas (1996), Kelmės rajono Palendrių Šv. Benedikto ordino vienuolyno viešbutis ir vienuolynas (1993, 2000), AB „Šiaulių vandenys“ administracinis pastatas (1999), Vilniaus banko Šiaulių filialo pastatas (su kitais, 2000) ir kt. Lietuvos architektų sąjungos narys, atsakingasis sekretorius (1998–2000). Apdovanotas garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2006).
JURĖLA REMIGIJUS. Gimė 1957 m. liepos 23 d. Šiauliuose. Architektas. 1980 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakultetą 1980–1993 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Šiaulių skyriuje, 1993–2005 m. – UAB „Projektavimo centras“, 1991–2005 m. – R. Jurėlos projektavimo firmoje „Remiga“. Parengti statinių projektai Šiauliuose: Saulės laikrodžio aikštė (su A. Černiausku, A. Vyšniūnu; 1986), visuomeninis-prekybos centras Lyros g. 13 (1982–2005), Architektų namai (1986), Lieporių 4-sis gyvenamasis mikrorajonas (1982–1992), bankai „Snoras“ (1993), „Nord LT/B“ (1995), „Grafaitės svetainė“ (Ginkūnai, 2004), pramogų centrai „Dakaras“ ir „Grand club“ (2003–2005), pramoninių mašinų „Nirlita“ centras (2005), komercinis pastatas Tilžės g. 13 (su J. Barkausku, 2005) ir kt. LAS Šiaulių skyriaus pirmininkas (1990–1994), Šiaulių miesto architektūrinės tarybos narys (1985–1992), Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus atestacinės komisijos narys (2003–2005). Už Saulės laikrodžio aikštę Šiauliuose apdovanotas SSRS Menų Akademijos diplomu ir aukso medaliu (1988), SSRS Architektų sąjungos diplomu ir medaliu (1988) ir kt.
JURĖNAS KAJETONAS. Gimė 1955 m. liepos 29 d. Kupiškyje. Mirė 2015 m. gegužės 18 d. Šiauliuose. Architektas. 1977 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1977–1991 m. Miestų statybos projektavimo instituto Šiaulių skyriuje (nuo 1982 grupės vadovas). 1991 m. įkūrė Kajetono Jurėno architektūros ir dizaino studiją. Iš viso suprojektavo per 150 visuomeninių, gyvenamųjų pastatų bei rekonstrukcijų, iš kurių Šiauliuose: baldų parduotuvė, Lietuvos taupomojo banko rekonstrukcija į AB banką „Hansabankas“, dengtas turgus (su G. Jurėniene), visuomeninis prekybos centras „Vaivorykštė“ (su J. Barkausku), K. Reisono Sukilėlių kalnelio paminklo restauracija, viešbutis „Šaulys“, miesto savivaldybės parodų salės rekonstrukcija į Tarybos posėdžių salę, laisvalaikio centras „Neopolis“, daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas Paukščių take, daugiabutis gyvenamasis namas Voveriškių g. (su D. Puzinu); kitose Lietuvos vietose: Beržėnų dvaro restauracija, sportinis-poilsio kompleksas Plateliuose, ryšių mazgas su ATS Radviliškyje, A. Vinklerio gyvenamasis namas Palangoje ir kt. Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos architektų komisijos licencijoms suteikti narys.
KAČINSKAS RIMANTAS KAZIMIERAS. Gimė 1953 m. kovo 9 d. Ramygaloje (Panevėžio r.). Mirė 2008 m. gegužės 16 d. Šiauliuose. Architektas, visuomenės veikėjas. 1976 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1978 m. gyveno ir dirbo Šiauliuose. 1996–2004 m. Šiaulių miesto savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ architektas. Nuo 2004 m. individualios įmonės savininkas. Svarbesni projektai Šiauliuose ir kituose miestuose: Vilniaus gatvės rekonstrukcija (su V. Mazuroniu, V. Kačinsku), „Iris“ parduotuvė (su A. Černiausku, V. Peršinu), autocentras „Sostena“ (su V. Rudoku, G. Sobutu), viešbutis ir parduotuvė Pasvalyje, poilsio namai „Vėtra“ Palangoje (su V. Klimavičiumi, Ž. Lipskiu), Žemės ūkio bankas Joniškyje ir kt. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys (1990–1995). Lietuvos architektų sąjungos narys, kurį laiką vadovavo Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriui.
KAČINSKAS VIRGILIJUS. Gimė 1959 m. gegužės 25 d. Vilniuje. Architektas, Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras. 1977–1982 m. mokėsi Vilniaus inžinerinio statybos instituto Architektūros fakultete. Su pagyrimu baigęs mokslus iki 1990 m. dirbo Komunalinio ūkio projektavimo instituto Šiaulių skyriuje architektu. 1990 m. vasario 24 d. Šiaulių Aušros Nr. 49 rinkimų apygardoje išrinktas LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo, kurio kadencija baigėsi 1992 m. lapkričio 25 d., deputatu. Šiuo metu gyvena Vilniuje, Kultūros paveldo centro direktorius. Svarbesni projektai: Šiaulių miesto Vilniaus pėsčiųjų gatvės rekonstrukcija (su R. Kačinsku, V. Mazuroniu), Šiaulių medžiotojų ir žvejų namai, Ginkūnų kultūros namai, Padubysio poilsinė Žuvėdra, Panevėžio rajoninių kultūros namų rekonstrukcija (konkurse laimėta pirmoji vieta). 1988 m. liepos 19 d. kartu su bendraminčiais įkūrė pirmąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupę Šiauliuose. 1988-10-31–1989-09-25 vienas iš Sąjūdžio Šiaulių tarybos seniūnų (rotacinis principas). 1989 m. rugsėjo 25 d. išrinktas Šiaulių tarybos seniūnu (pirmininku).
KUGEVIČIUS VYTAUTAS. Gimė 1930 m. spalio 27 d. Šiauliuose. Inžinierius architektas, dirigentas. Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1949–1955 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1957–1961 m. – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, chorvedybą. 1955–1965 m. dirbo architektu Kaune. 1965–1985 m. buvo Kauno kultūros paminklų apsaugos inspekcijos vyr. architektas, viršininkas. 1986–1993 m. – Kauno paminklų restauravimo instituto projektų architektas, vyr. architektas. Dėstė Kauno dailės institute, docentas (1995), Kauno J. Gruodžio konservatorijoje (1963–1985). Projektavo pastatus Kaune, Jiezne, Marijampolėje, Kalvarijoje, Raudondvaryje ir kt. Parašė knygą 300 kultūros paminklų (su kitais, 1980), paskelbė apie 20 straipsnių. Buvo paminklosaugos ekspertas.
KUMPIS (KUMPIKEVIČIUS) JONAS. Gimė 1895 m. sausio 30 d. Svistapolyje (Šiaulių r.). Mirė 1960 m. liepos 14 d. Vilniuje. Architektas. 1914 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1926 m. – Leningrado dailės akademiją. 1926–1935 m. kurį laiką dirbo inžinieriumi ir architektu Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1944–1955 m. LSSR architektūros valdybos viršininkas. 1945–1960 m. dirbo Lietuvos dailės institute, buvo Architektūros katedros vedėjas, profesorius (1958). Projektavo: visuomeninius pastatus, gyvenamuosius namus Leningrade, Smolenske, Kuibyševe. Lietuvos paviljoną Visasąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje (su A. Lukošaičiu ir K. Šešelgiu). Paskelbė straipsnių spaudoje apie Lietuvos architektūrą ir statybą. Priklausė Lietuvos architektų sąjungai, 1954–1958 m. buvo šios sąjungos valdybos pirmininkas.
LAURUŠAS IGNAS. Gimė 1932 m. vasario 22 d. Šiauliuose. Mirė 1974 m. liepos 13 d. Vilniuje. Dailininkas architektas. 1950 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, 1950–1956 m. mokėsi Vilniaus dailės institute Architektūros fakultete. Dirbo Vilniuje architektu (1956–1959), Visasąjunginės liaudies pasekimų parodos Maskvoje Lietuvos paviljono vyr. architektu (1959–1961), Vilniaus miesto vyriaus. dailininku (1961–1968), Komunalinio ūkio statybos instituto vyr. architektu (1968–1973). Projektavo: P. Cvirkos skverą ir paminklą Vilniuje, kavines „Literatų svetainė“ ir „Rūta“, restoraną „Palanga“, privačius gyvenamuosius namus ir kt. Apipavidalino šventinius renginius. Paskelbė straipsnių apie miesto estetiką ir interjerus.
MARCINKUS VYTAUTAS. Gimė 1961 m. balandžio 11 d. Šiauliuose. Architektas. 1979–1984 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute. Nuo 1984 m. dirbo Komunalinio ūkio projektavimo instituto Šiaulių skyriaus architektu. Nuo 1996 m. UAB „Šiaulių komprojektas“ vyr. architektas, projektų vadovas. Parengti statinių projektai Šiauliuose: prekybos namai „Aiva“, individualios statybos kvartalas Etten-Leuro gatvėje, AB „Lietuvos telekomas“ Abonentinis skyrius bei kavinė, daugiaaukščiai garažai Architektų gatvėje. Projektai kituose miestuose: Mažeikų policijos komisariato administracinis pastatas, „Lietuvos“ prekybos centras Sankt Peterburge (su A. Verniu), individualūs gyvenamieji namai Radviliškyje, Tauragėje ir kt. Lietuvos architektų sąjungos valdybos narys (1992–1996).
MARENGOLCAS POVILAS. Gimė 1925 m. gruodžio 30 d. Adakavo kaime (Tauragės r.). Mirė 2005 m. spalio 17 d. Šiauliuose. Architektas. 1952 m. baigė Vilniaus dailės institutą ir kurį laiką čia dirbo dėstytoju. Nuo 1953 m. gyveno ir dirbo Šiauliuose. Nuo 1959 m. buvo miesto Statybos ir urbanistikos skyriaus viršininkas, o nuo 1975-ųjų – miesto statybos projektavimo instituto Šiaulių skyriaus vyriausiasis architektas. Projektavo daugelį miesto rajonų, gatvių, aikščių, pastatų.
NISTELIENĖ-GUGAITĖ APOLONIJA. Gimė 1925 m. rugpjūčio 6 d. Kaune. Inžinierė architektė. 1944–1950 m. mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Architektūros fakultete, 1944–1948 m. Istorijos-filologijos fakultete, 1949–1951 m. Vilniaus universitete, Istorijos filologijos fakultete. 1950–1985 m. dirbo Komunalinio ūkio projektavimo instituto Šiaulių skyriuje ir kitose miesto įstaigose. Sukūrė tipinius vidurinės mokyklos (1952), vaikų darželio (1953) projektus. Projektavo Šiaulių miesto Santuokų rūmus (su I. Laurušu, 1975), įrengė parduotuvės „Vaikų pasaulis“, kino teatrų, 20-ties vaistinių Šiaulių regione interjerus. Prisidėjo prie Šiaulių parko, skverų, įstaigų teritorijų, kapinių Šiauliuose ir Šiaulių regione apželdinimo. Sukūrė mažosios architektūros formų (kioskų, vartų, tvorų ir kt.) bei sakralinės architektūros Šiaulių ir kitose Lietuvos bažnyčiose. Paskelbė straipsnių architektūros klausimais respublikos ir Šiaulių miesto periodikoje (1960–2001). Lietuvos architektų sąjungos narė.
NISTELIS JONAS VYTAUTAS. Gimė 1922 m. rugpjūčio 24 d. Panevėžyje. Mirė 1986 m. kovo 7 d. Šiauliuose. Inžinierius architektas, poetas, vertėjas, eseistas. 1940 m. baigė Pasvalio gimnaziją. Mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Statybos fakultete (1941–1943 ir 1945–1948), Kauno politechnikos institute, Statybos fakultete (1957–1958), Kauno taikomosios dailės institute (1941–1943). Nuo 1950 m. su pertraukomis (kurį laiką gyveno Vilniuje) dirbo architektu Šiauliuose. Projektuotos privačios statybos, miesto kvartalai, skverai, kapinės, prekybos centras turgavietėje, prekybos punktų išdėstymas, buitinio aptarnavimo tinklas, kino teatro „Tiesa“ rekonstrukcija, Didždvario gimnazijos priestatas, Šiaulių rajono vykdomojo komiteto rūmų rekonstrukcija su priestatais ir kt. Suplanavo Kuršėnų, Linkuvos, Šeduvos, Rokiškio, Pandėlio, Obelių, Pakruojo ir kitų miestelių centrus. Ir studijuodamas ir dirbdamas visą laisvalaikį skyrė užsienio kalboms mokytis, filosofijai. Poeziją vertė iš dešimties užsienio kalbų ir pats rašė eilėraščius. Pirmieji eilėraščiai išspausdinti „Poezijos pavasaryje“ (1988). Atkūrus nepriklausomybę išėjo poezijos rinkiniai „Didieji siluetai “ (1993), „Lietuviškos rapsodijos“ (1995), „Eilės tylumai“ (1996), „Žodžiai prieš saulėlydį“ (1999), o taip pat religinės poezijos rinkiniai „Šventoji valanda“ (1996), „Kryžiaus kelias“ (1997), „Žodžio aidai “(1998), „Malonės pilnoji “(1999). Vertė iš užsienio kalbų. Išėjo RTagore „Lyrika“ (1973), poezijos vertimai „Įdukrintos dainos“ (1997). Vertė F. Garcia Lorca, R. Rilke, Dovydo psalmes ir kt.
RAMUNIS SIMONAS. Gimė 1916 m. spalio 29 d. Pakštelių kaime (Šiaulių r.). Mirė 2002 m. gruodžio 17 d. Vilniuje. Dailininkas architektas. 1930–1936 m. mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, vėliau – Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1960 m. baigė Vilniaus dailės institutą. 1944–1945 m. dirbo Šiaulių m. vyr. architekto valdybos statybos bei architektūros kontrolės inspekcijos viršininku. Vėliau dirbo Vilniuje, 1965–1977 m. buvo Lietuvos dailės instituto dėstytojas, docentas (1965). Darbai: Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir gimnazijos atstatymo projektai, Vilniaus dramos teatro interjerai (1951), Lietuvos paviljono interjeras Visasąjunginėje žemės ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje (su kitais), Naujosios Akmenės kultūros namų (1958), Dailininkų sąjungos kūrybos namų Palangoje (1959), Vilniaus centrinio knygyno ir kt. interjerai. Sukūrė antkapinius paminklus B. Sruogai, R. Juknevičiui, K. Jablonskiui.
RASTEIKA ANATOLIJUS. Gimė 1924 m. sausio 14 d. Šiauliuose. Mirė 2008 m. spalio 21 d. Vilniuje. Inžinierius architektas. 1949 m. baigė Kauno universitetą, Architektūros fakultetą. Dėstė Kauno universitete (1949–1950), Kauno politechnikos institute (1954–1958). Buvo LSSR Ministrų Tarybos statybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas (1958–1984), Lietuvos architektų sąjungos valdybos pirmininkas (1972–1989), LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Paskelbė keliolika straipsnių architektūros ir urbanistikos klausimais. Projektavo antkapinius paminklus Vilniuje, Kaune: iš Šiaulių kilusiai aktorei M. Rasteikaitei, profesoriui P. Mažyliui ir kt. Lietuvos nusipelnęs statybininkas (1965).
RATNIKAS ALBERTAS. Gimė 1923 m. sausio 19 d. Radviliškyje. Mirė 1993 m. Šiauliuose. Architektas. 1930–1939 m. mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1946 m. baigė Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institutą. Šiauliuose dirbo 1944–1983 m., buvo Miestų statybos projektavimo instituto Šiaulių skyrius architektas, grupės vadovas. Projektavo daugiabučius gyvenamuosius namus Šiauliuose Vytauto, Vilniaus, Žemaitės gatvėse, autobusų stotį, baldų parduotuvę, Pedagoginio instituto sporto salę, Kultūros rūmų interjerą. Kitose Lietuvos vietose: Panevėžio paštą, kino teatrą Palangoje, Radviliškio centrinę aikštę ir knygyną, Gilvyčių kultūros namus ir kt.
REISONAS KAROLIS. Gimė 1894 m. balandžio 26 d. Piterupėje (Latvija). Mirė 1981 m. liepos 17 d. Adelaidėje (Australija). Inžinierius architektas. 1920 m. baigė Peterburgo civilinių inžinierių institutą, Architektūros fakultetą. 1922–1930 m. buvo Šiaulių m. inžinierius ir Statybos skyriaus vedėjas. Vėliau dirbo Kaune ir Panevėžyje. Šiauliuose projektavo „Birutės“ saldainių fabriką, Frenkelio namą su kino teatru. Vadovavo Šiaulių atstatymo darbams po Pirmojo pasaulinio karo. Kaune projektavo Žemės ūkio rūmus, Kunigų seminariją, „Pienocentro“ rūmus (su V. Landsbergiu-Žemkalniu), Karo muziejų ir M. K. Čiurlionio dailės muziejų (su V. Dubeneckiu), Žemės banką, Prisikėlimo bažnyčią, Arkivyskupo rūmus ir kt. Parašė knygas „Žemės ūkio statyba“ (1926 m.), „Molio statyba“ (1928 m.).
RUDOKAS VYTENIS. Gimė 1959 m. gruodžio 24 d. Utenoje. Architektas. 1983 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakultetą. Nuo 1983 m. iki šiol dirba Šiauliuose. Projektavo statinius Šiaulių mieste: Verduliukų ir Šventupio gyenamuosius mikrorajonus, paruošė Prisikėlimo aikštės su prieigomis (su A. Černiausku ir A. Vyšniūnu) detalųjį planą, Industrinio parko prie Pročiūnų gatvės, Salduvės parko detaliuosius planus (su R. K. Kačinsku ir G. Sobutu, 2006), autocentrą „Sostena“ (su R. K. Kačinsku, G. Sobutu) ir kt. Parengė statinių projektų Panevėžyje, Mažeikiuose. Lietuvos architektų sąjungos narys.
SABALIAUSKAS ŠARŪNAS. Gimė 1971 m. balandžio 27 d. Šiauliuose. Architektas. 1994 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetą. 1995–2001 m. UAB „Projektavimo centras“ architektas. Nuo 1996 m. individualaus projektavimo biuro savininkas. Parengti statinių projektai Šiauliuose: 2-ojo policijos komisariato, Kelių policijos (su J. Barkausku), prekybos centro „Maxima“ rekonstrukcija (su J. Barkausku, A. Alūziene), Vilniaus banko Šiaulių filialo Tilžės gatvėje konkursinis projektas (su kitais, I vieta) ir kt. Lietuvos architektų sąjungos atsakingasis sekretorius (1999–2003), pirmininkas (nuo 2003 m.).
SEMAŠKA BRONIUS. Gimė 1929 m. liepos 15 d. Šiauliuose. Mirė 2007 m. ten pat. Inžinierius architektas. 1955 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Šiauliuose dirbo vyr. architekto gamybinėje grupėje, architektas (1955–1961), Miestų statybos projektavimo instituto Šiaulių filiale, architektas (1961–1964), grupės vadovas, vyr. architektas, skyriaus viršininkas (1964–1985). Projektavo Šiaulių Draugystės prospekto mikrorajono du kvartalus, Vytauto gatvės stambiaplokščių namų kvartalą, Lieporių gyvenamąjį rajoną (su A. Kuosa), parengė Sukilėlių kalnelio, centrinės aikštės (dabar Prisikėlimo) ir skvero rekonstrukciją ir kt. 1966–1976 m. vadovavo Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriui.
SPELSKIS ANTANAS. Gimė 1918 m. spalio 16 d. Šiauliuose. Mirė 1987 m. rugpjūčio 2 d. Železnovodske (Rusija). Inžinierius architektas, habilituotas architektūros mokslų daktaras (1968). 1944 m. baigė Kauno universiteto Statybos fakultetą. 1946–1951 m. architektas Kaune. 1946–1971 m. Kauno universiteto, Kauno politechnikos instituto, Vilniaus dailės instituto dėstytojas, profesorius (1969). Nuo 1970 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas. Projektai: gyvenamieji namai Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, administracinių pastatų Gedimino prospekte rekonstrukcija, interjerai, baldai, Nacionalinės filharmonijos koncertų salės interjero sutvarkymas, Operos ir baleto teatro projektas ir kt. Parašė knygas: „Miestų sodybinės statybos architektūra“ (1955), „Po baroko skliautais“ (1967), „Lietuvos miestai“ (1970 m., anglų k.). Paskelbė apie 100 straipsnių urbanistikos ir architektūros istorijais klausimais. Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1978).
SPRINDYS ANTANAS ALGIMANTAS. Gimė 1928 m. vasario 28 d. Šiauliuose. Mirė 2018 m. sausio 31 d. Kaune. Inžinierius architektas. Mokėsi Kauno universitete Architektūros fakultete, Kauno politechnikos institute (1946–1952). Dirbo architektu Kaune, buvo šio miesto vyriausiasis architektas, miesto Statybos ir architektūros valdybos viršininkas (1976–1987). Dėstė Kauno dailės institute, docentas (1987). Svarbesni darbai Kaune: „Pramprojekto“ rūmai (su V. Stausku), „Mados ateljė“, kavinės „Kaukas“ rekonstrukcija, parduotuvė „Merkurijus“, „Kauno miesto plėtros iki 2000 m. generalinis planas“ (su J. Petrausku, J. Zagorsku), Karo muziejaus sodelio atnaujinimo suplanavimas ir buvusių paminklų atstatymas, „Miestprojekto“ rūmai, Prisikėlimo bažnyčios atstatymas (su H. Žukausku) ir kt. Apdovanojimai: Lietuvos valstybinė premija (1976), SSRS Ministrų tarybos premija (1983 su kt. už Kauno Kalniečių gyvenamąjį rajoną), Lietuvos liaudies architektas (1985), „Architektūros riterio ordinas“ (1998). (Red. 2018-07-20.)
STAPULIONIS ALGIMANTAS. Gimė 1929 m. rugpjūčio 10 d. Šiauliuose. Mirė 1999 m. gegužės 14 d. Vilniuje. Inžinierius architektas. 1954 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Dirbo architektu įvairiuose Vilniaus miesto įstaigose. Projektavo: Palangos miesto pašto interjerą ir baldus, visuomeninių pastatų baldus viešbučiuose „Turistas“ Vilniuje, „Pamarys“ ir „Klaipėda“ Klaipėdoje, Izmailovo olimpiniame komplekse Maskvoje. Sukūrė mokyklinių ir buitinių baldų komplektus. Parašė vadovėlį statybos technikumų moksleiviams „Civiliniai ir pramoniniai trobesiai“ (su K. Jakovlevu-Mateckiu, 1959), straipsnių baldų architektūros klausimais.
STUOPELIENĖ RŪTA. Gimė 1956 m. gruodžio 29 d. Prienuose. Architektė. 1979 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą ir atvyko į Šiaulius. Dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Šiaulių skyriuje (1979–1984), AB „Komprojektas“ Šiaulių skyriuje (1984–1990), UAB „Projektavimo centras“ (nuo 1993). Svarbesnieji projektai: Regioninė gamtos apsaugos agentūra Šiauliuose, Darbo biržos pastatas Šiauliuose, J. Paukštelio gimnazija Kėdainiuose, Darbo biržos ir „Sodros“ pastatai (abu Mažeikiuose), Vilniaus gatvės – pėsčiųjų bulvaro Šiauliuose rekonstrukcija (su R. Stuopeliu ir G. Stuopelyte) ir kt. Lietuvos architektų sąjungos narė.
ŠALKAUSKIS ALGIRDAS. Gimė 1903 m. spalio 7 d. Šiauliuose. Mirė 1979 m. liepos 3 d. Toronte (Kanada). Inžinierius architektas, dailininkas. 1921 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1927 m. Saksonijos aukštąją technikos mokyklą Drezdene. Grįžęs į Lietuvą dirbo architektu Kaune, dėstė piešimą Vytauto Didžiojo universitete. 1944 m. emigravo į Vakarus. Nuo 1948 m. gyveno Kanadoje. Projektavo: Kauno Šančių bažnyčią, Vaikų kliniką, Pajuostės kareivines, Šventosios uostą. Parengė septyniolikos Lietuvos miestų ir miestelių planus (Birštono, Kulautuvos ir kt.). 1939 m. jis suprojektavo Lietuvos paviljoną pasaulinėje parodoje Niujorke. Dailės darbų parodos buvo surengtas Toronte.
ŠUMSKIENĖ GERTRŪDA. Gimė 1935 m. rugpjūčio 18 d. Rokiškyje. Mirė 1993 m. gegužės 5 d. Šiauliuose. Inžinierė architektė. 1959 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Baigusi mokslus dirbo Ignalinoje. Nuo 1964 m. dirbo Šiauliuose, nuo 1975 m. buvo miesto vyriausioji architektė. Šiauliuose suprojektavo: Statybininkų klubą, rekonstravus buvusį „Pergalės“ kino teatrą, Statybos tresto valdybos ir Specialiosios apdailos darbų valdybos administracinių pastatų interjerus. Sudarė Šiaulių miesto generalinį planą (su V. Bugailiškiu, 1980). Apdovanota SSRS Ministrų tarybos premija už Šiaulių miesto Vilniaus gatvės pėsčiųjų zonos sukūrimą (1984). Lietuvos nusipelniusi architektė.
TIŠKUS GYTIS. Gimė 1934 m. birželio 24 d. Šiauliuose. Mirė 2008 m. gegužės 23 d. Klaipėdoje. Inžinierius architektas. 1959 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Dirbo Kretingos rajono vyr. architektu (1959–1961), Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus architektu, skyriaus viršininku, projektų vyriausiuoju architektu (1961–1988). Nuo 1988 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje, docentas (nostrifikuotas 1993). Projektavo: Pempininkų, Debreceno, Vingio gyvenamųjų rajonų visuomeninius-prekybinius centrus Klaipėdoje, viešbutį „Klaipėda“ Klaipėdoje, rotušę Nidoje, kavinę „Vaidilutė“ Palangoje, šermenines Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, gyvenamųjų namų kvartalą Juodkrantėje ir kt. Surengė tris personalines grafikos ir pastelės parodas. Nuo 1962 m. buvo Lietuvos architektų sąjungos narys. Lietuvos nusipelnęs architektas (1984). Apdovanotas SSRS Ministrų tarybos premija (1973), ordinu „Architektūros riteris“ (2004). Klaipėdos miesto garbės pilietis (2007).
VILČINSKAS ALFONSAS. Gimė 1946 m. sausio 25 d. Architektas. 1970 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1973–1986 m. dirbo Radviliškyje, 1986–1992 m. buvo „Komprojekto“ Šiaulių skyriaus projektų vyriaus. architektas, 1992–2000 m. Šiaulių miesto architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas, skyriaus vedėjas, miesto vyriaus. architektas. 2001–2003 m. dirbo UAB „Šiaulių titanas“. Šiuo metu – Radviliškio savivaldybės vyriaus. architektas Ariogalos, Jiezno, Žemaičių Naumiesčio ir kt. miestelių planavimo projektų autorius, Radviliškio generalinio plano bendraautoris, dengtų teniso kortų Šiauliuose, Viekšnių kultūros namų ir kt. projektų autorius. Nuo 1988 m. dalyvavo Sąjūdžio veikloje, buvo išrinktas į Šiaulių miesto sąjūdžio tarybą (1989). Lietuvos architektų sąjungos narys
VYŠNIŪNAS ALGIS. Gimė 1957 m. gruodžio 21 d. Karagandoje (Kazachstanas). Architektas. 1981 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakultetą. 1981–1986 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Šiaulių skyriuje, 1986–1994 m. Komunalinio ūkio projektavimo institute Vilniuje. Nuo 1994 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto asistentas, Urbanistikos katedros docentas (2000), Urbanistikos katedros vedėjas (2002), Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos vedėjas, profesorius (2006). Parengti statinių projektai Šiauliuose: Ligoninių kvartalas ir Gimdymo namai Architektų g., Gytarių gyvenamasis rajonas, „Tiesos“ kino teatras, Saulės laikrodžio aikštė (su A. Černiausku, R. Jurėla), Šiaulių miesto centrinė aikštė ir prieigos (su A. Černiausku, V. Rudoku), kavinė „Bingo“ (su A. Černiausku) ir kt. Projektavo pastatus Vilniuje, Birštone, Telšiuose, Utenoje, Dušanbėje, Romoje ir kt. Parašė monografiją „Vilniaus miesto vizualinės apsaugos ir plėtros principai“ (su Z. Daunora, S. Kirvaitiene, 2004), mokomąją knygą „Miesto gyvenamųjų struktūrų rekonstrukcija“ (2000). Lietuvos architektų sąjungos narys. Už Saulės laikrodžio aikštę Šiauliuose apdovanotas SSRS Architektų sąjungos diplomu ir medaliu bei SSRS Menų Akademijos aukso medaliu (1988).
ZUBOVAS VLADIMIRAS. Gimė 1909 m. gruodžio 6 d. Halėje (Vokietija). Mirė 2007 m. gegužės 12 d. Kaune. Architektas, architektūros istorikas. Garsios grafų Zubovų giminės ainis. 1928 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, 1934 m. – Berlyno aukštąją technikos mokyklą. Dirbo Kauno karo butų valdyboje (1935–1940), AB Pienocentras (1940–1941). Antrojo pasaulinio karo metais buvo Kauno miestų planavimo skyriaus architektas. 1944–1950 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1950–1958 m. dirbo įvairiose Kauno projektavimo organizacijose, 1959–1967 m. – Statybos ir architektūros institute. 1967–1969 m. dėstė Dailės instituto Kauno vakariniame skyriuje. Suprojektuoti statiniai Kaune: rašytojo B. Sruogos privatus namas, Ąžuolyno parkas, Dainų slėnio amfiteatras ir kt. Parašė monografiją „Tomas Žebrauskas ir jo mokiniai “(1986), paskelbė publikacijų apie Lietuvos baroką, Kauno senamiestį. Pateikė medžiagos apie Zubovų giminę, jų įsikūrimą Lietuvoje bei veiklą Šiaulių krašte. Sudarė Zubovų giminės genealoginį medį, parašė prisiminimus „Kas atmintin įstrigo“ (abu saugomi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje). Apdovanotas „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“ (1999).
LITERATŪRA
Kas yra kas Lietuvoje 2006. Kaunas, 2006.
Kas yra kas: Lietuvos miestai. Kaunas, 2005.
Kas yra kas Šiaulių apskrityje. Šiauliai, 2001.
Lietuvos architektai. Vilnius, 2002.
Lietuvių enciklopedija. T. 25, 29. Bostonas, 1961, 1963.
Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai. Vilnius, 2000.
Prėskienis, Bronius. Šiaulių krašto literatūros panorama. Šiauliai, 2003.
Šiaulių atmintinų datų kalendorius. 1996–2006 (sudaryt. D. Darbutienė). Šiauliai, 1995–2005.
Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 1–4. Vilnius, 1985–1988.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 1–10. Vilnius, 2001–2006.
Informaciją rinko Audronė Baškienė
Redagavo Danutė Darbutienė, Sigita Vaitkaitytė