A B C D E F G H I J K L M N O P R S T V Z
A
ANDRULIS DOMAS. Gimė 1896 m. balandžio 28 d. Juodlaukių kaime (Kelmės r.). Mirė 1973 m. spalio 31 d. Šiauliuose. Kompozitorius, chorvedys, pedagogas. 1907–1914 m. mokėsi vargonininku Kelmėje, baigęs, vargonininkavo Vaiguvoje, Kurtuvėnuose, dirbo Šakynos pradžios mokykloje. 1924 m. Šiauliuose baigė mokytojų kursus, 1929 m. – Klaipėdos muzikos mokyklą. Dirbo Plungės ir Telšių gimnazijose. 1945 m. įkūrė Vilniaus dešimtmetę muzikos mokyklą (M. K. Čiurlionio) ir buvo jos direktorius, vėliau dirbo J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. 1953–1973 m. Šiaulių aukštesniosios muzikos mokyklos teorinių disciplinų dėstytojas, daugelio meno mėgėjų kolektyvų vadovas. Parašė straipsnių apie muziką, surinko ir užrašė apie 2000 lietuvių liaudies dainų, dalį jų harmonizavo. Sukūrė solo ir choro dainų, instrumentinių pjesių ir muzikinių scenos veikalų: operą „Pasaka“ (1930), miniatūrinį baletą „Pirmosios pavasario gėlės“ (1932). Parengė dainynėlį „Jaunas dainininkas“ (su J. Žilevičiumi, 1927), išleido dainų rinkinį „Dainos mažiems dainininkams“ (1936), „Dainos skautams“ (1936), dainų rinkinį chorams „Yra šalis“ (1938) ir kt. 1983 m. Šiauliuose, Draugystės pr. 5, jam atidengta memorialinė lenta.
BRUŽAS ALGIRDAS. Gimė 1960 m. birželio 11 d. Kaune. Kompozitorius, pedagogas. 1984 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, kompozicijos ir teorijos specialybę. Nuo 1984 m. dirba Šiaulių konservatorijoje, teorinių disciplinų dėstytojas. Nuo 1990 m. muzikos mokyklos prie Šiaulių konservatorijos mokytojas, nuo 1992 m. 2-osios vaikų muzikos mokyklos mokytojas. Sukūrė apie šimtą įvairių žanrų ir tematikos kūrinių. Rašo simfoninę ir kamerinę muziką, operas, oratorijas, kantatas, mišias, muziką vaikams. Jo kūriniai yra pelnę eilę premijų. Žymesni kūriniai: simfonija „Uždekim vilties žvakę“ (2004), siuita „Impression styginių orkestrui“ (1997), operos „Šienapjūtė“ (1993), „Eglė žalčių karalienė“ (1997), „Malda negrįžusiems“ (1992), operos vaikams „Pirmosios Kalėdos“ (1993), „Miško pasaka“ (2003), „Instrumentų paradas“ (2005) ir kt. 1986–1990 m. Lietuvos muzikų draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys (1990). J. Naujalio ir F. Schuberto premijų laureatas.
DOMARKAS JONAS Gimė 1934 m. gegužės 23 d. Liepgirių kaime (Plungės r.). Mirė 2020 m. sausio 26 d Klaipėdoje. Palaidotas Palangos kapinėse. Kompozitorius, pedagogas. 1958 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją muzikologijos specialybę, 1970 m. – kompozicijos specialybę. 1958–1960 m. Šiaulių muzikos mokyklos, 1958–1971 m. Šiaulių pedagoginio instituto muzikos teorijos disciplinų dėstytojas. Nuo 1971 m. dėsto Klaipėdos universiteto Menų fakultete, docentas (1993). Kuria instrumentinę muziką, yra parašęs dainų chorams, solistams, vaikams. Svarbesni simfoniniai kūriniai: „Simfoniniai šokiai“ (1970), „Capriccio“ (1977), „Divertismentas“ (1996), „Trys tango“ (2004) pučiamųjų orkestrui: „Žemaitiška rapsodija“ (1981), parafrazė S. Šimkaus dainų temomis (1986), „Debiutas“ (1983), „Garbūs vyrai Lietuvos“ (1990), „Pajūriais, pamariais“ (1997); instrumentiniai kameriniai kūriniai: „Sonata smuikui ir fortepijonui“ (1968), „Variacijos obojui ir fortepijonui“ (1966), „Dedikacija klarnetui solo“ (1993), „Siuita brass kvintetui“ (2007); fortepijonui: „Variacijos“ (1966), „Sonatina“ (1974), „Trys tango“ (2004), „Toketa“ (2006) ir kt. Išleido apie 20 autorinių leidinių. Kūrinius atliko Lietuvoje ir užsienyje (JAV, Danijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Ukrainoje ir kt.). Lietuvos kompozitorių sąjungos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. (Red. 2023-03-03)
JUOZAPAITIS JURGIS. Gimė 1942 m. birželio 29 d. Pykuolių kaime (Šiaulių r.). Kompozitorius. 1957–1961 m. mokėsi Šiaulių muzikos mokykloje. 1968 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos prof. J. Juzeliūno kompozicijos klasę. 1968–1977 m. buvo Lietuvos TVR garso režisierius. Nuo 1991 m. dėsto Lietuvos muzikos akademijoje. Sukūrė įvairių žanrų ir tematikos kūrinių, tarp jų: operą „Marių paukštė“ (1976), baletus „Andromeda“ (1981) ir „Lokis“ (1997), simfonijas „Rex“ (1973), „Zodiacus“ (1977) kantatų, poemų, kamerinių instrumentinių ir vokalinių kompozicijų, muzikos teatrui. Jo kūrinius įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose bei koncertuose atliko žymūs atlikėjai: Maskvos valstybinis filharmonijos orkestras, Prahos filharmonijos orkestras, kamerinis orkestras „Musica vitae“ (Švedija), „Het Trio“ (Olandija) ir kt. Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1978). Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premija laureatas (2002). Pelnė „Metų autoriaus“ nominaciją (2003).
JUOZAPAITIS VYTAUTAS. Gimė 1936 m. gruodžio 3 d. Pykuolių kaime (Šiaulių r.). Kompozitorius, dirigentas. 1953–1957 m. mokėsi Šiaulių muzikos mokykloje. 1957–1962 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje studijavo choro dirigavimą. Baigęs studijas, 1962–1963 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute. 1964–1969 m. Lietuvos konservatorijoje studijavo kompoziciją. 1963–1978 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos komitete. 1969 m. įkūrė Lietuvos radijo ir televizijos instrumentinį-vokalinį ansamblį „Armonika“ ir iki 1978 m. vadovavo šiam kolektyvui. Vėliau subūrė ansamblį „Laduto“, kuriam vadovavo 1987–1992 m. Sukūrė kelis šimtus įvairių žanrų instrumentinių ir vokalinių kūrinių. Sukūrė operą „Čičinskas“ (1992), oratorijas „Žemė. Žmogus. Tėvynė“ (1980), „Tu, ąžuole, tu, vėtralauži“ (1985), 5 simfonijas, 8 styginių kvartetus, 6 vokalinius ciklus balsui ir fortepijonui, 12 preliudų ir fugų ciklų fortepijonui, kompozicijų Lietuvos dainų ir šokių ansambliui ir kt. Harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1986). Apdovanotas S. Šimkaus, J. Švedo, J. Naujalio, Lietuvos kompozitorių sąjungos ir kt. premijomis.
JUZELIŪNAS JULIUS. Gimė 1916 m. vasario 20 d. Čepolės kaime (dabar Latvijos respublika). Mirė 2001 m. birželio 15 d. Vilniuje. Kompozitorius, muzikologas, pedagogas, visuomenės veikėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 1939–1944 m. mokėsi Šiaulių muzikos mokykloje. 1944 m. eksternu baigė berniukų gimnaziją. Šiauliuose apie dvejus metus vargonininkavo šv. Ignaco bažnyčioje, vadovavo chorams. Nuo 1940 m. dėstė muziką Šiaulių prekybos mokykloje, vadovavo moksleivių chorui. 1949 m. baigė Kauno konservatoriją, 1949–1952 m. studijavo Leningrado N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos aspirantūroje. Nuo 1948 m. dirbo pedagoginį darbą Kauno konservatorijoje, vėliau nuo 1952 m. iki mirties – Lietuvos konservatorijoje, profesorius (1970). Sukūrė operas „Sukilėliai“ (1957), „Žaidimas“ (1968), baletą „Ant marių kranto“ (1953), simfoninę poemą „Pelenų lopšinė“ (1963) ir kt. Parašė muziką kino filmui „Ignotas grįžo namo“ (1956). Lietuvos kompozitorių sąjungos narys (1948), Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys (1988–1993). SSRS liaudies deputatas (1989–1991). A. Ambrazas parengė knygą „Julius Juzeliūnas: straipsniai, kalbos, pokalbiai, amžininkų atsiminimai“ (2002). Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1954), Lietuvos liaudies artistas (1966). Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1991).
KAROSAS JUOZAS. Gimė 1890 m. liepos 16 d. Spragučio kaime (Anykščių r.). Mirė 1981 m. birželio 6 d. Vilniuje. Kompozitorius, vargonininkas, dirigentas. 1927 m. baigė Rygos konservatoriją, dirbo Latvijoje. Sugrįžęs į Lietuvą, dėstė muziką ir vadovavo chorams Kaune. 1939–1945 m. buvo Šiaulių muzikos mokyklos direktorius, choro dirigavimo, orkestro ir teorinių disciplinų dėstytojas bei chorų vadovas. Kurį laiką dirbo Šiaulių dramos teatre Muzikos dalies vedėju. 1956–1981 m. dėstytojavo Lietuvos konservatorijoje, profesorius (1977). Vienas pirmųjų Lietuvos kompozitorių sąjungos narių. Sukūrė simfoninių, vokalinių instrumentinių, kamerinių instrumentinių kūrinių, muziką spektakliams. Parašė muzikos vadovėlį „Garsų kelias“ (1937), dvi atsiminimų knygas „Nueitas kelias“ (1976 ir 2001). 1972 m. apdovanotas LSSR valstybine premija. Išleista J. Špigelglazo monografija „Juozas Karosas“ (V., 1967). Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1954), Lietuvos liaudies artistas (1960).
KUBILIŪNAS ALGIMANTAS ANTANAS. Gimė 1939 m. birželio 25 d. Galinių kaime (Utenos r.). Kompozitorius, pedagogas. 1967 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos prof. A. Račiūno klasę. 1967–1970 m. Šiaulių aukštesniosios muzikos mokyklos teorinių disciplinų dėstytojas. Taip pat dirbo Šiaulių pedagoginiame institute, prisidėjo prie miesto tuometinio muzikinio gyvenimo pagyvinimo. 1970–2003 m. dėstė Kauno J. Gruodžio konservatorijoje. Nuo 1989 m. dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete, Muzikos teorijos ir istorijos katedros vedėjas, docentas (1992). Sukūrė apie 130 įvairių žanrų kūrinių. Dominuoja kamerinė muzika: vokaliniai ciklai, trys styginių kvartetai, dvi sonatos fortepijonui, dainos, kūriniai pedagoginiam repertuarui ir kt. Laikraščiuose ir žurnaluose muzikinėmis temomis paskelbė apie 240 publikacijų. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys (1969).
LAURUŠAS VYTAUTAS. Gimė 1930 m. gegužės 8 d. Šiauliuose. Mirė 2019 m. balandžio 29 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Kompozitorius, pedagogas. 1941–1949 m. mokėsi Šiaulių J. Janonio vidurinėje mokykloje, vėliau – Šiaulių muzikos mokykloje. 1956 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1963–1975 m. Lietuvos Operos ir baleto teatro direktorius, meno vadovas. 1971–1983 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas. 1983–1994 m. Lietuvos muzikos akademijos rektorius. Nuo 1994 m. Lietuvos muzikos akademijos Kompozicijos katedros profesorius. Jo muzika atliekama įvairiuose festivaliuose ir kituose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje, tokiuose kaip „Gaida“ (1994, 1995, 1996, 1999, 2001, 2002, 2003, 2006), „Marių klavyrai“ (1997), „Muzikuojame drauge“ (Bostonas, 1988) ir kt. Svarbesni kūriniai: opera „Paklydę paukščiai“ (1967), simfoninė poema „Audronaša“ (1960), „Maldų simfonija“ (2000), kameriniai kūriniai „Concerto di corde“ (1995), „Paukščių turgus“ (2003), baladės „Motina“ (1956) ir „Pirčiupių motina“ (1965), kantatos „Ąžuolų vainikas“ (1972) ir „Liepsnojanti naktis“ (1982), romansų ciklas „Bangos“ (1960), chorinės poemos „Nakties balsai“ (1969) ir „Akys“ (1969), diptikas chorui „Liaupsės saulei“ (1989) ir kt. Nuo 1957 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, Muzikos fondo pirmininkas ir tarybos narys (1996–2003). LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1965), Lietuvos liaudies artistas (1980). Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1980). Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi bei Vyriausybės premija (2003). Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2005). (Red. 2023-03-03)
LYGUTAS VAIDOTAS JUOZAS. Gimė 1947 m. spalio 9 d. Didžiųjų Mostaičių kaime (Plungės r.), kompozitorius, muzikos pedagogas, chorvedys. 1971 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1972–1982 m. Šiaulių 12-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytojas. Nuo 1982 m. dėsto Šiaulių universitete, 1995–1996 Muzikos katedros vedėjas, docentas (1992). 1974–1987 m. dainavo „Polifonijos chore“. Sukūrė mišias Švč. Mergelės Marijos garbei, dainų ir operas vaikams „Du gaideliai“ (2002), „Grybų karas“ (2002), miuziklą „Tai nutiko“ (2000), surengė autorinių koncertų. Kartu su pedagogu E. Balčyčiu parengė muzikos vadovėlius bendrojo lavinimo mokykloms, parašė muzikos metodikos darbų, mokslinių straipsnių, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose. Parašė 9 knygas, sukūrė vaikams ir jaunimui per 100 dainų. Dalyvauja Šiaulių žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ veikloje, yra vienas šios organizacijos įkūrimo organizatorių. Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys.
SALDAUSKAS TEISUTIS. Gimė 1937 rugpjūčio 17 d. Šiauliuose. Mirė 2000 m. spalio 9 d. Vilniuje. Instrumentuočių autorius, kompozitorius. 1945–1955 m. mokėsi keliose Šiaulių miesto mokyklose, 1960 m. baigė Šiaulių muzikos technikumą, 1977 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą. 1961–1963 m. Šiaulių statybos tresto estradinio orkestro vadovas, 1963–1979 m. Valstybinės filharmonijos ansamblio „Vilniaus aidai“ vadovas. 1978–1981 m. Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos mokytojas, nuo 1981 m. – Lietuvos konservatorijos dėstytojas. Sukūrė daugiau kaip 1000 muzikos kūrinių instrumentuočių ir aranžuočių, pirmosios džiazo pjesės lietuviška tema autorius, kantatos chorui „Muzika“ kompozitorius. Koncertavo Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kt. Buvo Lietuvos muzikos sąjungos narys.
STROLIA JUOZAS. Gimė 1897 m. liepos 11 d. Velykūnų kaime (Utenos r.). Mirė 1969 m. vasario 15 d. Čikagoje (JAV). Kompozitorius, smuikininkas, pedagogas, chorvedys, istorikas. Mokėsi Kauno ir Klaipėdos muzikos mokyklose. 1936–1940 m. Šiaulių mokytojų seminarijos muzikos ir dainavimo mokytojas. 1939 m. pradėjo dirbti ir Šiaulių muzikos mokykloje. 1941 m. išvyko į Vokietiją, kur vertėsi muzikos pamokomis, mokytojavo lietuvių gimnazijose, vadovavo chorams. Nuo 1952 m. gyveno JAV. Kūrybinį palikimą sudaro per 300 kūrinių. Didžiausia dalis – harmonizuotos ir originalios dainos chorams bei solistams. Parašė kantatą „Tvanas“, paminėtini religiniai kūriniai sukurti Vokietijoje. Parengė knygą „Smuiko mokykla“, išleido „Solfedžio pratimų“ (du sąsiuvinius, 1934 ir 1935 m.), muzikos vadovėlį „Trumpa muzikos istorija“ (1936) ir kt.
ŠEINAUSKAS VYTAUTAS. Gimė 1938 m. kovo 30 d. Baltupėnų kaime (Šilutės r.). Mirė 2003 m. gegužės 19 d. Kuršėnuose (Šiaulių r.). Pedagogas, kompozitorius. 1963 m. baigė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, chorinio dirigavimo specialybę. Dirbo Utenoje, Telšiuose, Šiaulių 43-oje profesinėje mokykloje, vadovavo šios mokyklos mergaičių chorui. 1975 m. surengė autorinę plakatų parodą Šiaulių dailininkų namuose. Sukūrė ir išleido septyniolika dainų, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiems, rinkinių. Juose apie 250 dainų. Rinkinių pavadinimai: „Laiškas saulutei“ (1995), „Labas rytas“ (1998), „Saulės taku“ (1999), „Dainos sparnai“ (2000), „Žvaigždutė“ (2001), „Laiškas ant smėlio“ (2002), „Tu – versmė, tu – giesmė“ (2003), „Muzika gyvenimui“ (sudaryt. A. Šetikienė, 2004). Daugumą jo knygelių išleido Šiaulių universitetas.
ŠILEIKA REMIGIJUS. Gimė 1950 m. spalio 1 d. Šiauliuose. Kompozitorius, pedagogas. 1968–1972 m. studijavo muziką Vilniaus pedagoginiame institute. 1972–1973 m. dirbo muzikos mokytoju Šiaulių 11-oje vidurinėje mokykloje. 1981 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1981 m. dėsto Klaipėdos universiteto Menų fakultete, profesorius. Yra sukūręs per 100 simfoninių, kamerinių instrumentinių, vokalinių instrumentinių kūrinių, vokalinių ciklų, muzikos teatrui. Svarbesnieji kūriniai: Requiem mišriam chorui, solistei sopranui ir mažam simfoniniam orkestrui (1988–1999), roko misterija „Grožvyda“ (2003), dvi simfonijos (1981, 1986), koncertas fortepijonui ir styginių orkestrui (2006), trio fleitai, mušamiesiems ir fortepijonui (2004), „Rudens prana“ klarnetui ir fonogramai (2004), kvintetas variniams pučiamiesiems (1983), „Prisikėlimas“ mišriam chorui ir vargonams (1997) ir kt. Išspausdinta apie 30 kūrinių, apie 40 įrašyta į Lietuvos radijo fondus, 7 kūriniai įrašyti į kompaktines plokšteles. Išleido mokomųjų-metodinių knygų: „Įvadas į šiuolaikinę harmoniją“ (1994), „XX amžiaus muzikos kompozicijos technikos“ (2000), „XX amžiaus muzikos analizės ypatumai“ (2002). Lietuvos kompozitorių sąjungos narys (1985), Klaipėdos skyriaus vadovas.
VANAGAITĖ GENOVAITĖ. Gimė 1934 m. sausio 14 d. Šiauliuose. Mirė 2020 m. gruodžio 8 d. Vilniuje. Kompozitorė, pedagogė. 1946–1952 m. mokėsi Šiaulių 2-oje vidurinėje mokykloje. 1957 m. baigė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą. 1963 m. – Lietuvos valstybinę konservatoriją. Dirbo Muzikos fonde, M. K. Čiurlionio meno mokykloje. Yra sukūrusi įvairių žanrų kūrinių, bet kūryboje vyrauja vokalinė muzika. Daug dėmesio skyrė vaikams, sukūrė jiems operų, dainų, instrumentinių pjesių, rašė muziką teatrui. Už dainų ciklą vaikų chorui „Akvarelės“ pelnė pirmąją premiją. 1985 m. išleista chorinės muzikos plokštelė, o 1999 m. operos „Ožka Cignė“ audiokasetė. Kūrinių yra įrašyta Lietuvos radijo fondams, publikuota įvairiuose rinkiniuose. Išleisti du autoriniai leidiniai: „Žiemos daina“ (1970), „Raliavimai sopranui ir birbynei“ (1990). Lietuvos kompozitorių sąjungos narė (nuo 1973 m.). (Red. 2023-03-03)
LITERATŪRA
Domas Andrulis (sudaryt. D. Darbutienė). Šiauliai, 1986.
Julius Juzeliūnas (sudaryt. A. Ambrazas). Vilnius, 2002.
Kas yra kas Lietuvoje 95/96. Kaunas, 1995.
Kas yra kas Lietuvoje 2006. Kaunas, 2006.
Kas yra kas: Lietuvos miestai. Kaunas, 2005.
Kas yra kas Šiaulių apskrityje. Kaunas, 2001.
Mokslas ir menas Šiaulių universitete 2004 m. Šiauliai, 2005.
Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 2. Vilnius, 1986.
Šiaulių kraštas. – 2003, geg. 22.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 5. Vilnius, 2004.
Zubrickas, Boleslovas. Lietuvių kompozitoriai. Vilnius, 2004.
Informaciją rinko Audronė Baškienė
Redagavo Danutė Darbutienė