A B C D E F G H I J K L M N O P R S T V Z
BABRAUSKAS BENEDIKTAS. Gimė 1910 m. liepos 1 d. Akšeliškėje (Kelmės r.). Mirė 1968 m. gruodžio 13 d. Sisere (JAV). Literatūros tyrinėtojas, pedagogas. 1928 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1928–1932 m. studijavo Kauno universitete. Nuo 1934 m. mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV. Lietuvoje išleido poezijos rinktinę „Eilėraščių krautuvė“ (1931), „Lietuvių literatūros istoriją“ (1932), „Kirčiavimo taisykles“ (1939). Išeivijoje parengė literatūros skaitinius mokykloms „Lietuvos keliu“ (1947–1948), „Lietuvių beletristikos antologiją“ (su B. Brazdžioniu, 1957), suredagavo apie 50 knygų.
BARŠTEIN ASIA. Gimė 1922 m. sausio 25 d. Šargorode (Ukraina). Mirė 2013 m. rugsėjo 18 d. Šiauliuose. Literatūros tyrinėtoja, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė. 1939–1944 m. studijavo Odesos, Alma-Atos universitetuose. 1944–1945 m. dirbo Semipalatinsko pedagoginiame institute, 1946–1949 m. Vinicos pedagoginiame institute. 1949–1995 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoja. 1950–1952 m. buvo Rusų kalbos ir literatūros, 1983–1985 m. Rusų literatūros katedros vedėja, docentė. Nagrinėjo rusų rašytojų S. Jesino, V. Majakovskio, M. Zosčenkos ir kt. kūrybą. Rusų kalba išleido mokymo priemones „Literatūros kūrinio analizė“ (1981), „Tarybinės prozos vystymosi tendencijos ir tipologija“ (1985), „Dokumentinė proza ir jos žanrinės modifikacijos XX a. paskutiniųjų dešimtmečių tarybinėje literatūroje“ (1988), „Dabartinis literatūros portretas kaip žanrinė memuaristikos forma“ (1990) ir kt.
BARŪNAITĖ-WILLEKE AUDRONĖ. Gimė 1944 m. sausio 12 d. Šiauliuose. Literatūros tyrinėtoja, kritikė, humanitarinių mokslų daktarė (1972). 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. Studijavo Mainzo (Vokietija), Stanfordo (JAV) universitetuose. Nuo 1976 m. dėsto Majamio universitete, profesorė (1984). 1989–1996 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Senato narė, nuo 1994 m. Pasaulio lituanistų bendrijos narė. Yra viena „Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990“ autorių. Parašė knygą „Georgas Kaizeris ir kritikai“ (anglų k.), studiją apie išeivijoje pradėjusius kurti lietuvių rašytojus. Periodinėje spaudoje paskelbė straipsnių apie vokiečių literatūrą, vokiečių ir lietuvių kultūrų ryšius, Vydūno, S. T. Kondroto ir kitų lietuvių rašytojų kūrybą.
BIKULČIUS VYTAUTAS. Gimė 1954 m. gegužės 15 d. Pašvitinyje (Pakruojo r.). Literatūros tyrinėtojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras. 1972–1977 m. studijavo Vilniaus universitete (prancūzų kalbą ir literatūrą), 1982–1985 m. mokėsi Maskvos M. Gorkio literatūros instituto aspirantūroje. 1977–1979 m. dirbo Salantų vidurinėje mokykloje. Nuo 1979 m. Šiaulių universiteto dėstytojas, Rusų literatūros katedros vedėjas, studijų prorektorius (1989–1995), Visuotinės literatūros katedros vedėjas (1996–2004), nuo 2004 m. – Literatūros istorijos ir teorijos katedros docentas. 1990–1991 m. stažavosi Sorbonos (Prancūzija) universitete. Parengė mokomąją priemonę „Filosofinio romano poetika“ (1988), vadovėlį „Marselio Prusto „Prarasto laiko beieškant“ (2003), paskelbė per 70 straipsnių apie šiuolaikinę prancūzų ir lietuvių literatūrą. Išvertė prancūzų, italų, ispanų rašytojų (M. Yorcenaro, P. Boulle, M. Fermine, F. Sagan, J. L. Borgeso ir kt.) prozos kūrinių. Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Šiaulių skyriaus pirmininkas, ŠU Prancūzų kultūros centro direktorius. Lietuvių kalbos draugijos, Lietuvos mokslininkų sąjungos narys.
BUTKUS VIGMANTAS. Gimė 1965 m. kovo 12 d. Užventyje (Kelmės r.). Literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras. 1987 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 1993–1997 m. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas. Nuo 1988 m. dirbo Šiaulių universitete, Lietuvių kalbos katedros asistentas (1988–1993), Lietuvių literatūros katedros vyr. asistentas (1997–2004), ėjo Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėjo pareigas, docentas. Paskelbė per 40 publikacijų neoromantinės dramaturgijos, literatūrinės baltistikos bei latvistikos klausimais mokslinėje bei kultūrinėje Lietuvos ir Latvijos spaudoje. Išspausdino latvių prozos vertimų. Leidinių „Neoromantinė baltų drama“ (1991), „Latvių literatūros eskizai: iki XIX a. pabaigos“ (1998), „Šiauliai provincijos miestas palatvėje“ (2005) autorius.
GRAŽYS PRANAS. Gimė 1929 m. birželio 4 d. Mičionyse (Anykščių r.). Mirė 2019 m. gruodžio 3 d. Šiauliuose. Palaidotas Mičionių kapinėse. Rusų literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (1992). 1959 m. baigė Vilniaus universitetą. 1963–1965 m. Kazanės universiteto aspirantas. 1959–1962 m. mokytojavo Dusetuose. Nuo 1966 m. dirbo Šiaulių universitete, ŠPI vyr. dėstytojas (1966–1967), Rusų literatūros katedros vedėjas (1968–1973), docentas, vedėjas (1973–1983). 1983–1986 m. dėstė rusų literatūrą Poznanės universitete. 1989–1995 m. ŠPI Visuotinės literatūros katedros vedėjas, 1996–2004 m. profesorius. Nuo 2005 m. ŠU Literatūros istorijos ir teorijos katedros profesorius. Knygų „Turgenevas ir romantizmas“ (1966), „Dostojevskis ir romantizmas“ (1979), „Laikas Dostojevskio ir jo amžininkų romanuose“ (1982), „Dostojevskio romanų pasakojimo sistemos savitumas“ (1988) autorius. Lietuvių kalba išleido monografiją „XIX amžiaus rusų romanas“ (I d., 2001, II d. 2004). (Red. 2023-03-06)
GUSTAITIENĖ ASTA. Gimė 1969 m. vasario 5 d. Šiauliuose. Literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė. 1988–1993 m. Šiaulių pedagoginiame institute studijavo lituanistiką, nuo 1996 m. Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė. 1987–1988 m. ir 1993–1995 m. dirbo Šiaulių pedagoginiame institute, Lietuvių literatūros katedroje. Stažavo Danijoje, H. K. Anderseno tyrinėjimų centre. Nuo 2001 m. dėsto Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Paskelbė straipsnių rinkinyje „Skandinavų šalių vaikų literatūra“ (2000), kituose moksliniuose leidiniuose, periodikoje.
JAKAITĖ DALIA. Gimė 1971 m. kovo 20 d. Šiauliuose. Literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė. 1989–1994 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. Studijų metu buvo premijuota už aktyvų dalyvavimą Studentų mokslinėje draugijoje, jai skirta P. Višinskio vardinė stipendija (1993). 1994–2000 m. mokėsi Vilniaus universiteto magistrantūroje ir doktorantūroje. Nuo 2001 m. dirba Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių literatūros katedroje, dabar VU Šiaulių akademijoje, docentė. Nuo 2018 m. dirba ŠAVB. Publikuoja straipsnius apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą, tarpukario katalikiškos krypties rašytojus, dalyvauja mokslinėse konferencijose. Išleido monografiją „Šatrijos draugija lietuvių literatūros istorijoje“ (2002). Leidinio „Ko mums šiandien trūksta? Povilo Višinskio publicistika“ sudarytoja (2020 m.). (Red. 2021-02-22).
JOVAIŠAS ALBINAS. Gimė 1931 m. birželio 10 d. Šiauliuose. Mirė 2006 m. lapkričio 22 d. Vilniuje. Literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras (1963). 1950 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą. 1951–1956 m. studijavo Vilniaus universitete. 1958–1966 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, 1966–1971 m. Lietuvos knygų rūmuose, Vilniaus universiteto bibliotekoje. 1971–2000 m. dėstė Vilniaus universitete, Filologijos fakultete. 1975–1984 metais buvo šio fakulteto prodekanas, profesorius (1991). Tyrė lietuvių raštiją ir senąją literatūrą. Išleido monografiją „Liudvikas Rėza“ (1969), veikalą „Lietuvių literatūros istorija: XIII–XVIII amžiai“ (su E. Ulčinaite, 2003). Parašė mokykloms skirtas knygas: „Kristijonas Donelaitis: Mažosios Lietuvos dainius“ (1992), „Martynas Mažvydas: Pirmosios lietuviškos knygos parengėjas“ (1996), „Mikalojus Daukša ir jo laikai“ (2000). Parengė studijas apie Gedimino laiškus, Lietuvos metraščius ir kt. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2003).
KLIMAŠAUSKIENĖ (BALIULĖ) IRENA. Gimė 1954 m. sausio 28 d. Kaune. Literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė (1984). 1972–1977 m. studijavo Vilniaus universitete, 1979–1982 m. mokėsi šio universiteto aspirantūroje. Nuo 1977 m. dirbo Šiaulių universitete. 1987–1998 m. buvo Lietuvių literatūros katedros vedėja, docentė. Nuo 1999 m. Šiaulių universiteto Visuomenės informavimo tarnybos direktorė. Tarptautinės vaikų knygos tarybos (IBBY) Lietuvos skyriaus narė. Stažavosi Vokietijoje. Knygų „Lietuvių apsakymas vaikams: didaktinės modifikacijos“ (1997), „Skandinavų šalių vaikų literatūra“ (2000), „Lietuvių apysaka vaikams: žanro modifikacija“ (2002) bendraautorė, apie 70 publikacijų (straipsnių, konferencijose skaitytų pranešimų, jų tezių, knygų recenzijų) autorė.
KLUMBYTĖ DANUTĖ. Gimė 1928 m. kovo 4 d. Švėkšnoje (Šilutės r.). Mirė 2022 m. gruodžio 21 d. Literatūros tyrinėtoja, pedagogė, habilituota socialinių mokslų daktarė. 1941 m. su tėvais ištremta į Sibirą. 1956 m. baigė Barnaulo pedagoginį institutą. 1957–1968 m. dirbo Kriukų vidurinėje mokykloje. Nuo 1968 m. dėstė Šiaulių universitete, profesorė (1991). Vadovėlių „Rusų literatūra X kl.“ (1992), „Rusų literatūros skaitiniai IX kl.“ (1993), „Literatūriniai skaitiniai XI kl.“ (1998), monografijų „Rusų literatūra literatūrinio ugdymo sistemoje“ (1986), „Rusų literatūra lietuvių mokykloje“ (2000) ir kt. autorė, daugelio vadovėlių bendraautorė. Išleido tremties memuarus „Mažos žvaigždės kurčioj sutemoj“ (1999), „Atgyja ir nukirstos šaknys“ (2006). Tarptautinės rusų kalbos ir literatūros dėstytojų asociacijos narė. (Red. 2022-12-22).
KORSAKAS KOSTAS. Gimė 1909 m. spalio 18 d. Pašvitinyje (Pakruojo r.). Mirė 1986 m. lapkričio 22 d. Vilniuje. Literatūros istorikas, kritikas, poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas, LSSR MA akademikas (1949). 1925–1928 m. mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1940 m. baigė Kauno universitetą. Mokydamasis Šiauliuose bendradarbiavo „Kultūros“ žurnale. 1928 m. suartėjo su komunistinio pogrindžio organizacijomis, areštuotas ir kalintas Šiaulių kalėjime. Karo metais gyveno Sovietų Sąjungoje. Grįžęs į Lietuvą 1944–1945 m. vadovavo Lietuvos rašytojų sąjungai, 1944–1957 m. dėstė Vilniaus universitete, profesorius (1948). 1946–1984 m. vadovavo Lietuvių kalbos ir literatūros institutui. Rašė eilėraščius, straipsnius, prozos kūrinius. Vėliau dėmesį sutelkė literatūros kritikai. Knygų „Straipsniai apie literatūrą“ (1932), „Kritika“ (1936), „Rašytojai ir knygos“ (1940), „Literatūrų draugystė“ (1962), „Literatūriniai kontaktai“ (1987), „Lietuvių literatūros istorijos“ (T. 1–4, 1957–1968) ir kt. autorius. Išleista S. Lipskio monografija „Kostas Korsakas“ (1989). LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas (1959), Lietuvos liaudies rašytojas (1979), Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1969). Viena Šiaulių miesto gatvė pavadinta jo vardu.
LAZDYNAS GINTARAS. Gimė 1959 m. kovo 27 d. Kretingoje. Literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras. 1979–1983 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute lituanistiką, porą metų ten pat dirbo dėstytoju. Nuo 1990 m. dėstytojavo Šiaulių universitete, docentas. 1993–1998 m. mokėsi jungtinėje Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantūroje. Tyrinėja XIX a. II p. XX a. I p. lietuvių literatūrą, romano teoriją, romantizmo poetiką ir estetiką. Išleido knygas „Romano teorijos pradmenys“ (1998), „Romano struktūrų formavimasis Lietuvoje: nuo Algimanto iki Altorių šešėly“ (1999), „Vokiečių Bildungsromanas (teorinis aspektas)“ (2002).
LINKEVIČIUS JONAS. Gimė 1927 m. sausio 1 d. Vabaliuose (Radviliškio r.). Literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras. 1951 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Mokytojavo Radviliškio ir Joniškio rajonų mokyklose. 1962–1973 m. dirbo Šiaulių pedagoginiame institute, buvo Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas, docentas, Pedagogikos fakulteto dekanas. Nuo 1980 m. – Vagos leidyklos redakcijos vedėjas, nuo 1985 m. dirbo Vyturio leidykloje. Išleido studiją „Vaikų poezijos dešimtmečiai“ (1972), apybraižas apie vaikų literatūros kūrėjus „Prie žalių krantų“ (1988) ir „Iš gintarinio vėrinio“ (2002), poeto M. Vainilaičio gyvenimo ir kūrybos apybraižą „Su volungės plunksna“ (2003), monografijas „Po girią vaikščiojo poetas: Anzelmo Matučio gyvenimas ir kūryba“ (2000), „Vytautas Račiskas“ (2007, dvi apybraižas skirtas Šeduvos vidurinei mokyklai (1999 ir 2005), vadovėlį IV klasei „Gintarėliai“ ir kt. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
MASKULIŪNIENĖ DŽIULJETA. Gimė 1963 m. spalio 18 d. Šiauliuose. Literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė (2000). Baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 1990–1998 m. mokėsi doktorantūroje Vilniaus universitete. Nuo 1986 m. Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių literatūros istorijos ir teorijos katedros dėstytoja, docentė. 2001–2005 m. Humanitarinio fakulteto prodekanė. Nuo 2006 m. Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja. Nuo 2021 m. VU Šiaulių akademijos vyriausioji mokslo darbuotoja, profesorė. Knygos „XIX a lietuvių didaktinė proza: adresatas ir tekstas“ (2005) autorė, leidinių „Lietuvių apsakymas vaikams: didaktizmo modifikacijos“ (1997), „Lietuviškos spaudos keliai Šiaurės Lietuvoje: 1864–1904“ (su B. Maskuliūnu, 2005), „Acta humanitarica universitatis Saulensis“ (su K. Župerka, 2006), „Mūzynas-3“ (su D. Šakavičiūte, 2006) sudarytoja. Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygų tarybos (IBBY) Lietuvos skyriaus narė, žurnalo „Rubinaitis“ redakcinės kolegijos narė, „Saulės deltos“ leidyklos redaktorė. (Red. 2021-02-22).
MERKELIS ALEKSANDRAS. Gimė 1907 m. sausio 24 d. Mikaičių kaime (Šiaulių r.). Mirė 1994 m. sausio 11 d. Niujorke (JAV). Literatūros tyrinėtojas, publicistas, bibliografas. 1925 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1925–1932 m. studijavo Kauno universitete. 1927–1928 m. mokytojavo Kauno „Aušros“ gimnazijoje, 1929–1931 m. dėstė Šiaulių mokytojų seminarijoje. Nuo 1931 m. vertėsi žurnalistika, dirbo Eltoje, redagavo „Jaunalietuvių vadovą“, „Lietuvos aidą“. Parengė dokumentinį veikalą apie bolševikų terorą Lietuvoje 1940–1941 m. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, redagavo lietuvių laikraščius. 1949 m. persikėlė į JAV. Sudarė L. Giros (1929) ir Vaižganto (1931) bibliografijas, išleido monografiją „Juozas Tumas Vaižgantas“ (1934), studiją „Didysis varpininkas Vincas Kudirka“ (1989).
NARBUTAS SIGITAS. Gimė 1959 m. lapkričio 3 d. Šiauliuose. Literatūros tyrinėtojas, bibliografas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras. 1982 m. baigė Vilniaus universitetą. Iki 1986 m. dirbo Lietuvos knygų rūmuose, 1986–1996 m. dėstė Vilniaus universitete. Nuo 1996 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Išleido apybraižas „Lietuvos renesanso literatūra“ (1997), „Nuo Mindaugo iki Karpavičiaus pamokslų: XIII–XVIII amžiaus LDK raštijos apžvalga“ (2000) ir kt. Sudarė bibliografines rodykles „XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas“ (su Daiva Narbutiene, 1998), „XV–XVI a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas“ (su D. Narbutiene, 2002). Iš senosios graikų ir lotynų kalbos išvertė Antikos, Viduramžių, Lietuvos Renesanso ir Baroko autorių kūrybos.
PRĖSKIENIENĖ-BUIVYDAITĖ ELEONORA EGLĖ. Gimė 1932 m. kovo 1 d. Šiauliuose. Mirė 2011 m. balandžio 17 d. Šiauliuose. Literatūros tyrinėtoja, pedagogė, poetė. 1955 m. baigė Vilniaus universitete lietuvių filologiją. Nuo 1956 m. dirbo Šiaulių universitete (anksčiau Šiaulių pedagoginiame institute), docentė. Parengė lietuvių kalbos vadovėlius „Gimtasis žodis“ III, IV, VII klasėms. Kai kurie vadovėliai ne kartą išleisti lenkų k., Brailio raštu. Periodikoje bendradarbiauja nuo 1969 m. Paskelbė straipsnių, recenzijų vaikų literatūros temomis, švietėjiškais klausimais, mokymo knygų studentams, mokytojams: „Raiškusis skaitymas“ (1983), „Žodžio menas“ (1992), „Žodžio meno pagrindai“ (1999), „Garso, žodžio, sakinio, teksto raiška“ (2004). Išleido eilėraščių-impresijų rinkinį „Akimirkos“ (2002). Paskelbusi eilėraščių išeivijos spaudoje, yra jų išverstų į vokiečių k. Pagal jos tekstus yra sukurta muzika. Jos iniciatyva 1997 m. Šiaulių universitete atidaryta rašytojos M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos auditorija. (Red. 2022-02-22).
PRĖSKIENIS BRONIUS. Gimė 1930 m. birželio 14 d. Bugonyse (Alytaus r.). Mirė 2019 m. sausio 20 d. Literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. 1949–1953 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. Nuo 1953 m. dirbo Šiaulių universitete (tada Mokytojų, po metų – Pedagoginis institutas). 1955–1963 m. buvo Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas, 1962–1969 ir 1971–1972 m. mokslo ir mokymo prorektorius, 1970 m. laikinasis rektorius. 1973–1992 m. Pedagogikos fakulteto dekanas. Nuo 2002 m. ŠU profesorius emeritas. Dvylikos knygų autorius (vienos iš jų bendraautorius). Išleido monografijas „Jovaras“ (1995), „Juozas Miliauskas-Miglovara“ (1997), „Šiaulių krašto literatūros panorama“ (2003), knygą „Nuo Šiaulių mokytojų instituto iki Šiaulių universiteto“ (su A. Gudavičiumi, 1998), mokymo knygas bei mokymo priemones „Kai kurie literatūros tyrimo metodologiniai principai“ (1981), „Probleminiai literatūros mokslo aspektai“ (2000) ir kt. Paskelbė apie 150 straipsnių, pranešimų tekstų, tezių, recenzijų žurnaluose, įvairiuose kolektyviniuose rinkiniuose bei leidiniuose. Lietuvos nusipelnęs dėstytojas (1978). Šiaulių miesto garbės pilietis (2007). (Red. 2022-02-22).
RACEVIČIŪTĖ KRISTINA. Gimė 1936 m. gegužės 21 d. Kaune. Mirė 2016 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje. Rusų literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė. 1954–1959 m. studijavo Vilniaus universitete, 1961–1964 mokėsi to paties universiteto aspirantūroje. 1959–1961 m. buvo Dotnuvos vidurinės mokykloje mokytoja, 1964–2001 m. dirbo Šiaulių universitete, išskyrus 1986–1989 m., kai dėstė A. Puškino rusų kalbos instituto filiale Varšuvoje, docentė. Dalyvavo mokslinėse metodinėse konferencijose, paskelbė pranešimų tekstų, tezių, straipsnių rusų literatūros klausimais įvairiuose moksliniuose leidiniuose.
RAMONAITĖ VALERIJA. Gimė 1928 m. sausio 24 d. Katinuose (Joniškio r.). Mirė 2007 m. kovo 4 d. Joniškyje. Literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė (1981). 1947–1951 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, 1951–1956 m. dirbo Telšių pedagoginėje mokykloje. 1956–1999 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute, docentė Parašė knygas „Epitetai. Palyginimai“ (1972), „Literatūros mokslo pagrindai“ (1993), „Eilėdara: Medžiaga studijoms“ (1994) ir kt. Yra vadovėlių ir skaitinių pradžios mokyklos II klasei „Skaitiniai“, „Ąžuolėlis“, „Gimtasis žodis“ (su E. Prėskieniene), vadovėlio III klasei „Ąžuolėlis“ autorė. Paskelbė J. Baltušio prozos ritmikos nagrinėjimų, kitų mokslinių straipsnių, pranešimų tekstų, tezių.
RENČYS SIGITAS. Gimė 1948 m. lapkričio 8 d. Šiauliuose. Mirė 2021 m. liepos 7 d. Vilniuje. Literatūros kritikas, humanitarinių mokslų daktaras. 1966 m. baigė Šiaulių 8-ąją vidurinę mokyklą, 1971 m. Vilniaus universitetą, Lietuvių kalbą ir literatūrą. 1970–1997 m. dirbo kultūros ir mokslo srityje. 1993–2002 m. 1993–2002 m. Baltijos vadybos fondo direktorius. 1999–2000 m. Tarptautinės aukštosios vadybos mokyklos Vilniaus filialo administratorius, nuo 2002 m. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius. Išleido kritikos knygas „Ištikimybė žmogui“ (1979), „Tragedija: istorija ir nūdiena“ (1983), eilėraščių rinkinius „Vilties bedugnė“ (1998), „Berniukų eilėraščiai“ (2004), sudarė straipsnių rinkinį „Julius Janonis literatūros moksle ir kritikoje“ (1978) ir kt. Kelių knygų apie lietuvių literatūrą bendraautorius, daugiau kaip 150 publikacijų apie literatūrą bei kultūrą periodikoje, publikacijų apie vadybą ir ekonominį švietimą autorius. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Apdovanotas tarptautiniu ordinu „Už nuopelnus tarnaujant mokslui ir literatūrai“ (Kembridžas, Anglija, 2005). (Red. 2022-10-30).
STRIOGAITĖ DALIA. Gimė 1940 m. liepos 1 d. Jonelaičių kaime (Šiaulių r.). Literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė. 1958–1963 m. studijavo Vilniaus universitete, 1969–1972 m. ten pat – aspirantūroje. 1963–1967 m. mokytojavo Radviliškio rajone. 1967–1993 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoja, docentė. 1993–1994 m. Šiaulių miesto kultūros skyriaus darbuotoja. Nuo 1994 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Tyrinėja lietuvių literatūros istoriją. Nuo 1990 m. Šiauliuose vykstančios mokslinės konferencijos „Povilo Višinskio skaitymai“ iniciatorė ir organizatorė. Išleido mokymo priemones studentams „Poetinė proza: K. Borutos kūrybos pagrindu“ (1976), „Žmogaus vidinio pasaulio vaizdavimo ypatumai prozoje“ (1979), „Vaikų literatūra: kūrinio suvokimo ir nagrinėjimo klausimai“ (1983), studiją „Avangardizmo sūkuryje“ (1998). Sudarė knygas „Baltaragio malūnas ir jo byla“ (2005), „Kazys Boruta“ (2005), „Apie laisvę ir apie tulpės žiedą“ (2006). Parengė biobibliografinę rodyklę „Petronėlė Orintaitė“ (2002). Šiaulių miesto kultūros ir meno premijos laureatė (2006).
ŠEŠELGIS ALEKSANDRAS. Gimė 1921 m. rugpjūčio 25 d. Šiauliuose. Mirė 1997 m. sausio 14 d. Vilniuje. Literatūros tyrinėtojas, tekstologas, humanitarinių mokslų daktaras. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1950 m. baigė Vilniaus universitetą. 1950–1981 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Paskelbė studiją „Žemaitės raštų tekstologiniai klausimai“ (1968), parengė 1995 m. pradėtą leisti naują Žemaitės „Raštų“ leidimą, paskelbė straipsnių rašytojų kūrybos tekstologijos temomis. Sudarė J. Zauerveino darbų bibliografiją (su V. Kuzmicku, 1975), išvertė T. Ševčenkos poeziją.
TUTLYTĖ RITA. Gimė 1954 m. gruodžio 22 d. Veiveriuose (Prienų r.). Literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė. 1973–1978 m. studijavo Vilniaus universitete, 1983–1986 m. mokėsi ten pat aspirantūroje. Dirbo Kauno 18-ojoje vid. mokykloje. 1979–1995 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoja, docentė. Nuo 1992 m. Vilniaus universiteto docentė. Išleido monografiją „Antanas Miškinis“ (1997), knygas „Eilėraščio skaitymas“ (1996, 2001), „Išliekanti lyrika: XX amžiaus lietuvių poezijos vidinių struktūrų kaita“ (2006). Parengė A. Miškinio „Rinktinius raštus“ (1-3, 1991, 1995, 1996), sudarė S. Nėries eilėraščių rinkinį „Tik ateini ir nueini“ (1995). Su kitais parašė vadovėlį „Literatūra 11-12 klasei“, (2003, 2005, 2006) ir kt.
ŽVINKLEVIČIENĖ IRENA-(I) RUTE. Gimė 1948 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose. Pedagogė, kultūros ir literatūros tyrinėtoja, dainų kūrėja ir atlikėja. Baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. Dirbo Šiaulių miesto Kultūros skyriuje, Dubijos vidurinėje mokykloje (direktoriaus pavaduotoja). Aktyviai reiškiasi kultūrinėje ir šviečiamojoje veikloje (bičiulija „Labora“ 1987–2002; kultūrinė asociacija „Pragiedruliai“ 2003–2006). Išleido knygas: „Labora“ (1992), „Žodyje užgesusi širdis“ (1997), „Gyvenimo pamokėlės“ (2002); „Laiko angelas“ (2003); kompaktinę plokštelę „Tavo širdžiai“ (2006). Režisavo TV laidas: „Tėvai ir vaikai“, „Meilė kaip vertybė“ (abi 2007). Parengė ir vedė švietėjiškas konferencijas Šiauliuose ir Vilniuje „Neapleisk širdies (2006), „Kilk ir kelk“ (2007), „Meilė knygoje ir gyvenime“ (2009). Dalyvavo projektuose Šiauliuose, Palangoje, Vilniuje „Gimtieji ainiai kultūroje ir tarpkultūroje“ (2013), „Širdis sula pavirtusi (2014) ir kt. Spaudoje inicijavo humanitarinę mintį – SAULAŽOLĖ (2011). Įkūrė autorinį kūrybinį fondą mentalitetinei kultūrinei – kultūros kultūroje – raidai, etoso – papročiai, įpročiai, būdas – ribose (2016). Nuo 2004 m. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) ir AGATA narė, nuo 2016 m. AGATA asociacijos ekspertų komisijos narė. Dalis jos rankraščių fondo saugoma Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.
LITERATŪRA
JAV lietuviai. T. 1–2. Vilnius, 1998, 2002.
Kas yra kas Lietuvoje 2006. Kaunas, 2006.
Kas yra kas: Lietuvos miestai. Kaunas, 2005.
Kas yra kas Šiaulių apskrityje. Šiauliai, 2001.
Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001.
Mokslas ir menas Šiaulių universitete 2004 m. Šiauliai, 2005.
Prėskienis, Bronius. Šiaulių krašto literatūros panorama. Šiauliai, 2003.
Šiaulių atmintinų datų kalendorius. 1996–2006 m. (sudaryt. D. Darbutienė). Šiauliai, 1995–2005.
Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 1–4. Vilnius, 1985–1988.
Vanagas, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 1–10. Vilnius, 2001–2006.
Informaciją rinko Danutė Kazlauskienė
Redagavo Danutė Darbutienė, Sigita Vaitkaitytė