A B C D E F G H I J K L M N O P R S T V Ž
A
ADOMAITIS JONAS. Gimė 1903 m. sausio 10 d. Damelių kaime (Joniškio r.). Mirė 1981 m. sausio 26 d. Šiauliuose. Pedagogas, vertėjas, teatro kritikas. 1925 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją, 1932 m. – Kauno universiteto Humanitarinį fakultetą. 1925–1948 m. dirbo įvairiose Šiaulių miesto mokyklose. 1948–1950 m. buvo Šiaulių mokytojų instituto Kalbų ir literatūros katedros vedėjas. 1958–1961 m. mokytojavo 5-ojoje vidurinėje mokykloje, nuo 1961 m. iki mirties dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Šiaulių pedagoginiame institute. Rašė kultūros, švietimo klausimais. Buvo „Žinijos“ draugijos lektorius, Šiaulių dramos teatro meno tarybos narys. Miesto spaudoje paskelbė daugiau kaip 30 recenzijų apie naujausius teatro spektaklius. Išvertė pedagoginės, grožinės literatūros, literatūros kritikos darbų, daug M. Gorkio apsakymų, A. Makarenkos „Knygą tėvams“, V. Lacio romaną „Audra“ (su T. Stoniu) ir kitų veikalų. Šiauliuose išleista J. Krivicko knyga „Mokytojų mokytojas Jonas Adomaitis“ (2003). Lietuvos nusipelnęs mokytojas (1960).
ADOMAVIČIUS KAZIMIERAS. Gimė 1937 m. birželio 2 d. Kaune. Mirė 1998 m. kovo 15 d. Šiauliuose. Pedagogas, poetas. 1962 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1962 m. dirbo Tverų aštuonmetėje mokykloje. 1962–1982 m. mokytojavo Plungės 1-ojoje ir 4-ojoje vidurinėse mokyklose. Nuo 1982 m. gyveno Šiauliuose, nuo 1988 m. iki mirties buvo Šiaulių S. Šalkauskio vidurinės mokyklos mokytojas. Sukūrė per 200 eilėraščių, kuriuos publikavo Klaipėdos, Šiaulių, Plungės miestų laikraščiai. Išleistas pomirtinis poezijos rinkinys „Žodis – būties atspindys: eilėraščiai ir draugų prisiminimai“ (sudaryt. E. Adomavičienė, 1999).
ADOMAITIS REMIGIJUS. Gimė 1965 m. vasario 9 d. Kazlų Rūdoje, Marijampolės r. Muzikos pedagogas, chorvedys, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ meno vadovas. 1983–1990 m. muziką studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. 1990–1999 m. Šiaulių miesto moksleivių namų berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ meno vadovas ir dirigentas. Jo iniciatyva 1991 m. įkurta berniukų choro studija, o 1994 m. Šiaulių 2-ojoje muzikos mokykloje įsteigtas berniukų chorinio dainavimo skyrius, kuriame buvo atskirų klasių chorai ir bendras pagrindinis choras. Nuo 1992 m. Šiaulių miesto ir Šiaulių krašto dainų švenčių dirigentas; 2005 m. jam suteikta muzikos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. 2014 m. suteiktas Šiaulių m. garbės piliečio vardas. 2018 m. įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. 2021 m. paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija. (Red. 2021-02-22).
ALEKSANDRAVIČIENĖ VANDA HALINA. Gimė 1920 m. lapkričio 4 d. Dauguose (Alytaus r.). Mirė 1988 kovo 21 d. Šiauliuose. Pedagogė. Mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje. 1941 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Pedagoginį darbą pradėjo Kiaunorių pradinėje mokykloje. Nuo 1950 iki 1977 m. buvo Šiaulių S. Šalkauskio vidurinės mokyklos mokytoja. 24 metus dainavo „Varsos“ mokytojų chore. Buvo renkama miesto Liaudies teismo tarėja, aktyviai dalyvavo profsąjungų veikloje. Lietuvos nusipelniusi mokytoja (1967).
ANANJEVAS IRINARCHAS. Gimė 1893 m. lapkričio 13 d. Breslavo valsčiuje (Lenkija). Mirė 1964 m. Šiauliuose. Pedagogas. 1915 m. baigė Panevėžio realinę gimnaziją. 1916 m. Rostove prie Dono (Rusija) lankė aukštesniuosius piešimo kursus ir dirbo dailininko akademiko dirbtuvėje. 1917 m. dėstė piešimą. 1922–1934 m. buvo piešimo mokytojas Šiaulių berniukų gimnazijoje. Čia įkūrė piešimo kabinetą, kuriame buvo daug modelių ir vaizdinių priemonių. Kasmet organizuodavo moksleivių kūrybos parodas. Sukūrė Šiaulių J. Janonio gimnazijos vėliavą „Res non verba“ (darbais, ne žodžiais).
AUGUSTAITIS VYTAUTAS. Gimė 1904 m. balandžio 9 d. Lygumuose (Pakruojo r.). Mirė 1958 m. birželio 28 d. Kaune. Pedagogas, kūno kultūros ir sporto veikėjas. 1925 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją. 1931 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. 1926–1932 m. dėstė lietuvių kalbą, gimnastiką Šiauliuose, Veiveriuose. Nuo 1933 m. vadovavo Kauno miesto ir apskrities Sporūtos komitetui. 1938–1940 m. su kitais VDU įkūrė Kūno kultūros katedrą, buvo jos vedėjas. 1939–1940 m. Lietuvos olimpinio komiteto pirmininkas. Žurnalo „Fiziškasis auklėjimas“ vyr. redaktorius (1934–1940), vienas žurnalo „Tautos mokykla“ leidėjų. 1940 m. ištremtas į Rusiją. 1945 m. grįžęs į Lietuvą dirbo Kūno kultūros institute Pedagogikos ir psichologijos katedros vedėju.
AUGUTIS PRANAS. Gimė 1927 m. rugsėjo 13 d. Kretingoje. Mirė 2010 m. gruodžio 29 d. Šiauliuose. Pedagogas, socialinių mokslų daktaras (1982). 1950 m. baigė Klaipėdos mokytojų institutą. 1954 m. – Vilniaus pedagoginį institutą. 1950–1953 m. dirbo Gelvonų (Širvintų r.) vidurinėje mokykloje. Mokytojavo Mosėdžio (Skuodo r.), Pakruojo vidurinėse mokyklose, buvo šių mokyklų direktorius. Nuo 1976 m. dirbo Šiaulių pedagoginiame institute, buvo pradinio mokymo metodikų katedros vedėjas, docentas. Išleido knygas: „Mokymo procesų valdymo galimybės pradinių klasių lietuvių kalbos pamokose“ (1984). „Lietuvių kalbos mokymo pradinėse klasėse metodikos įvadas“ (1989). „Pedagoginės sąveikos ir mokymo proceso valdymo aspektai pamokoje“ (1996). Dalyvavo mokslinėse konferencijose pedagogikos, metodikos, kalbos kultūros klausimais, straipsnius skelbė respublikos mokslinėje spaudoje.
BALIUTAVIČIUS JONAS VYTAUTAS. Gimė 1943 m. balandžio 2 d. Kartokių kaime (Kelmės r.). Pedagogas. 1961–1966 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1965–1971 m. Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos mokytojas, 1971–1972 m. Joniškėlio tarybinio ūkio-technikumo dėstytojas, 1972–1979 m. Tauragės 4-osios vidurinės mokyklos mokytojas, 1979–1980 m. Šiaulių 13-osios vidurinės mokyklos mokytojas. Nuo 1980 m. Šiaulių J. Janonio gimnazijos istorijos, pilietiškumo, ekonomikos ir geografijos mokytojas, mokytojas ekspertas (2001). Įgyvendino projektą „Politinė sistema su Norvegijos, Latvijos gimnazijomis“ (1999–2000). Parašė vadovėlį „Šiaulių istorija iki 2000 metų“ (su S. Baliutavičiene, 1999), parengė mokymo priemones „Pilietinis mokymas mokykloje“ (1998), „Istorijos mokymo problemos“ (2001) ir kt. Šiaulių miesto istorijos mokytojų metodinės tarybos narys (nuo 2000), mokyklos metodinės tarybos narys (nuo 1997), socialinių mokslų metodikos grupės pirmininkas (nuo 1993).
BALIUTAVIČIŪTĖ ELENA BIRUTĖ. Gimė 1927 m. balandžio 10 d. Žaliukėse (Šiaulių r.). Pedagogė. 1954 m. baigė Šiaulių mokytojų institutą. 1948–1954 m. dirbo Šiaulių 3-joje pradinėje mokykloje, 1954–1961 m. Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje, 1961–1983 m. – Respublikinės ekskursinės turistinės stoties direktoriaus pavaduotoja. 1983–1993 m. – metodininkė, sekretorė mašininkė. Organizavo kraštotyros konferencijas, turistų sąskrydžius ir varžybas, orientavimosi sporto rungtynes, jiems teisėjavo. Knygų „Rašytojai – Nobelio premijos laureatai“ (1994), „Rašytojų žmonos ir mūzos“ (2001) autorė. Orientacinio sporto veteranė, tarptautinės kategorijos teisėja.
BARTKUS VIKTORAS. Gimė 1929 m. vasario 20 d. Šašelių kaime (Radviliškio r.). Pedagogas. 1953 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, lietuvių kalbą ir literatūrą. 1953–1957 m. dirbo Plungės rajono švietimo skyriaus mokyklų inspektoriumi. 1957–1959 m. Šiaulių rajono Meškuičių vidurinės mokyklos direktorius, mokytojas. Nuo 1961 iki 1963 m. Šiaulių 2-osios mokyklos internato auklėtojas, vėliau 2-osios aštuonmetės mokyklos direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1965 m. – Šiaulių m. švietimo skyriaus mokyklų inspektorius. Parašė ir išleido knygas: „Mokytojo odisėja“ (1997), „Tėvo ir sūnaus pamokos“ (1999), „Ištikimi pareigai ir pašaukimui“ (2000), „Senas kaimas prie Saruskalnio“ (2001), „Prie Šušvės vidupio“ (2002), „Nuo parapinės mokyklos iki gimnazijos“ (2004), „Ištikimi žemei ir žmogui“ (2007), „Kartos nuo žagrės keliu“ (2008). Parengė kraštotyros darbą „Kai kurie Šiaulių miesto Liaudies švietimo skyriaus veiklos bruožai 1940–1982 metais“ (rankraštis, 1982). Lietuvos nusipelnęs mokytojas (1974).
BERNOTAS LEONARDAS. Gimė 1930 m. balandžio 27 d. Šiauliuose. Mirė 2009 m. kovo 5 d. ten pat. Pedagogas. 1950 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją, 1953 m. – Šiaulių mokytojų institutą, 1957 m. – Vilniaus pedagoginį institutą, kur įgijo istorijos mokytojo specialybę. 1950–1951 m. dirbo Slikių (Kėdainių r.) septynmetėje mokykloje ir rajono Švietimo skyriuje. 1955–1960 m. buvo LKP Šiaulių m. komiteto lektorius, politinio kabineto vedėjas. 1961–1974 m. vadovavo Šiaulių 2-ajai mokyklai-internatui. 1974–1991 m. buvo Šiaulių 10-sios vidurinės mokyklos (dabar Dubijos pagrindinė mokykla) direktorius. Lietuvos nusipelnęs mokytojas (1969).
BIKAUSKIENĖ JŪRATĖ. Gimė 1959 m. kovo 11 d. Šiauliuose. Pedagogė. 1981 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1981 m. Šiaulių Didždvario gimnazijos pradinių klasių mokytoja ekspertė. Su bendraautorėmis A. Sajiene ir Z. Bilevičiene parengė Visuminės integracijos ugdymo I klasės programą (1997), kurią pagal projektą Švietimas Lietuvos ateičiai rėmė ALF. Sudarė ideografinio vertinimo sistemą pradinėms klasėms (1998) ir šiai sistemai pritaikyto dienyno projektą (1999) bei I-II ir III-IV klasių mokinio pasiekimų knygeles. Visuminės integracijos ugdymo II klasės projekto autorė. Lietuvos pradinio ugdymo pedagogų asociacijos Šiaulių grupės pirmininkė. Suteiktas Metų mokytojos vardas(1999) ir nacionalinė premija.
BUBINAS DONATAS. Gimė 1896 m. vasario 15 d. Tryškiuose (Telšių r.). Mirė 1976 m. liepos 23 d. Vilniuje. Pedagogas, prozininkas, vertėjas. 1919–1935 m. Užvenčio pradinių mokyklų mokytojas, vedėjas. 1926 m. eksternu baigė Šiaulių mokytojų seminariją. 1944–1950 m. Šiaulių rajono liaudies švietimo skyriaus vedėjas, pedagogikos ir psichologijos dėstytojas Šiaulių mokytojų institute. 1950–1952 m. instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo ir mokymo reikalams. 1954–1957 m. Kauno pedagoginės mokyklos mokytojas. Paskelbė apsakymų, paliko apysakų rankraščių, išvertė A. Čechovo prozos. Rankraščiuose liko romanai „Martynas“, „Ežero dukra“, „Prarasta laimė“, „Vargo mokykla“ ir kt. Lietuvos nusipelnęs mokytojas (1945).
BUČINSKIENĖ REGINA. Gimė 1931 m. gegužės 7 d. Suntupių kaime (Zarasų r.). Pedagogė. 1955 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1955 m. Šiaulių J. Janonio gimnazijos fizikos ir astronomijos mokytoja ekspertė. Vadovavo Šiaulių pedagoginio instituto Fizikos fakulteto studentų praktikai, rengė Šiaulių miesto mokinius fizikos olimpiadoms ir čempionatams, bendradarbiavo su fizikų mokykla Fotonas, įsikūrusia Šiaulių pedagoginiame institute. Recenzavo Šiaulių universiteto dėstytojų leidžiamus fizikos uždavinynus, bendradarbiavo leidžiant fizikos istoriją. Šiaulių miesto fizikos mokytojų metodinio ratelio pirmininkė, Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos narė.
BUDRAITIS RIMAS. Gimė 1956 m. birželio 8 d. Dainų kaime (Šiaulių r.). Pedagogas. 1979 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 1979–1983 m. Mažeikių rajono Leckavos aštuonmetės mokyklos mokytojas, 1983–1984 m. Šiaulių 11-osios vidurinės mokyklos mokytojas, 1984–1988 m. Šiaulių Juliaus Janonio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, 1988–1996 m. – direktorius, 1996–2021 m. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktorius. (Red. 2022-05-03).
BURAČIENĖ AURELIJA. Gimė 1949 m. gruodžio 24 d. Skapiškyje (Rokiškio r.). Pedagogė. 1973 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 1973–1978 m. dirbo Kauno miesto mokyklose dailės mokytoja. 1979–1991 m. Šiaulių 7-osios vidurinės mokyklos mokytoja, nuo 1991 m. – Šiaulių Jovaro vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, technologijų mokytoja ekspertė. Parengė tekstilės programą profiliuotų mokyklų XI–XII klasėms. „Drabužių dizaino“ vadovėlio recenzentė. Dalyvauja tarptautinėse bei respublikinėse metodinėse konferencijose, jose skaito pranešimus, veda seminarus miesto ir respublikos mokytojams. Įvairių projektų mokykloje su miesto, respublikos, užsienio partneriais dalyvė ir vadovė. Parengė vadovėlį XI–XII klasėms „Tekstilės technologijos“. Lietuvos švietimo technologijų dalyko nepriklausoma ekspertė, Šiaulių miesto technologijų metodinės grupės narė, technologijų mokymo konsultantė ir kt.
DAMSKIENĖ VIOLETA. Gimė 1952 m. spalio 24 d. Šiauliuose. Pedagogė. 1975 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, lietuvių kalbą ir literatūrą. 1975–1978 m. Šiaulių F. Žemaičio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 1978–1985 m. – Šiaulių 10-osios vidurinės mokyklos mokytoja, 1978–1979 m. direktoriaus pavaduotoja, 1985–1986 m. Šiaulių 15-osios vidurinės mokyklos mokytoja, 1986–1992 m. Švietimo skyriaus inspektorė, 1992–1993 m. vedėjo pavaduotoja, nuo 1993 m. Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja. Stažavosi Švedijoje (1993, 1998), Danijoje (1994) ir kt. Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja.
DIEVAITIS VLADAS. Gimė 1902 m. sausio 22 d. Tbilisyje (Gruzija). Mirė 1973 m. gegužės 3 d. Šiauliuose. Pedagogas, visuomenės veikėjas. 1926 m. baigė mokytojų kursus Šiauliuose. 1920–1927 m. dirbo mokytoju Šiauliuose, o nuo 1928 iki 1944 m. elektros energijos ruože. Nuo 1946 m. buvo Šiaulių miesto ir rajono švietimo darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininku, vėliau Šiaulių srities švietimo darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininko pavaduotoju. 1956–1960 m. vadovavo Šiaulių dramos teatrui.
ELIJOŠIENĖ IRENA, PUMPUTYTĖ. Gimė 1943 m. balandžio 28 d. Šiauliuose. Mirė 2018 m. sausio 28 d. Palaidota Ginkūnų kapinėse. 1961 m. baigė Šiaulių 8-ąją vidurinę mokyklą sidabro medaliu. Tais pačiais metais įstojo į Šiaulių Pedagoginio instituto Pedagogikos fakultetą, kur studijavo ir 1966 m. su pagyrimu baigė defektologijos ir pradinių klasių mokytojo specialybę. Nuo 1966 m. iki 1970 m. dirbo Šiaulių pagalbinėje mokykloje pradinių klasių mokytoja ir dėstytoja Šiaulių pedagoginiame institute. 1974 m. baigė Leningrado A. Gerceno pedagoginio instituto aspirantūrą ir apgynė pedagogikos mokslų (specialiosios pedagogikos) disertaciją. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Šiaulių pedagoginio instituto Defektologijos katedroje, kuriai beveik dešimtmetį (1992–2000) vadovavo. Irena Elijošienė daugelį metų buvo ne tik katedros vedėja, bet puiki dėstytoja, mokslinių publikacijų bei vadovėlių mokykloms autorė. Būrė specialiuosius pedagogus, įkūrė Lietuvos Specialiųjų pedagogų asociaciją ir jai kurį laiką vadovavo. Apdovanota daugeliu LR Švietimo ir mokslo ministerijos padėkos raštų už aktyvią pedagoginę veiklą ir specialiųjų pedagogų rengimą. (Šaltinis: Šiaulių naujienos, 2018 m. sausio 30 d., p. 2. Red. 2018-01-31.)
EIGIRDIENĖ JANINA. Gimė 1957 m. Kaunatavoje (Telšių r.). Mirė 2020 m. Šiauliuose. Baigė Luokės vidurinę mokyklą, 1975 m. įstojo į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir baigė jį įgijusi chemijos ir biologijos mokytojos specialybę. 1980 m. atvyko dirbti į Radviliškio 5-ąją vidurinę mokyklą, nuo 1987 m. ėjo mokytojos pareigas Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje. (Šaltinis: Šiaulių kraštas, 2020 m. birželio 16 d., p. 2. Red. 2020-06-16.)
GIEDRAITIS VYTAUTAS. Gimė 1955 m. Akmenėje. Pedagogas, visuomenės veikėjas. 1973–1977 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, įgijo fizikos mokytojo specialybę. 1977–1981 m. buvo Radviliškio rajono Sidabravo vidurinės mokyklos mokytojas, 1981–1986 m. – šios mokyklos direktorius. 1986–1987 m. dirbo Šiaulių 7-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju. Nuo 1988 m. – Šiaulių Romuvos gimnazijos direktorius. 2000–2003 m. buvo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.
GILYS BRONIUS. Gimė 1928 m. rugsėjo 15 d. Robaičių kaime (Pakruojo r.). Mirė 2005 m. kovo 31 d. Šiauliuose. Pedagogas. 1950 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją, 1955 m. Šiaulių mokytojų institutą. 1967 m. neakivaizdžiai baigė Šiaulių pedagoginį institutą, lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1955 m. dirbo pedagogu. Buvo direktoriaus pavaduotojas Lingailių ir Ginkūnų septynmetėse bei Šiaulių 11-ojoje vidurinėje mokykloje. Dešimt metų vadovavo Šiaulių rajono Lieporių septynmetei mokyklai, o nuo 1969 iki 2002 m. buvo Šiaulių S. Šalkauskio vidurinės mokyklos direktorius. Lietuvos nusipelnęs mokytojas (1977).
GINIOTIENĖ JUOZAPA. Gimė 1932 m. sausio 6 d. Šarkių kaime (Joniškio r.). Mirė 2008 m. gruodžio 13 d. Šiauliuose. Pedagogė, skaitovė, poetė. 1949–1951 m. mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, 1951–1953 m. studijavo Šiaulių mokytojų institute, 1959 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1953 m. dirbo Šiaulių 4-ojoje septynmetėje, 2-oje vidurinėje mokyklose. 1971–2001 m. Šiaulių Juventos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė. Kurį laiką dėstė Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1973 m. dirbo gide Šiaulių ekskursijų biure. Nuo 1953 m. Šiaulių mokytojų choro „Varsa“ koncertų, mieste vykusių dainų švenčių, sąskrydžių, susitikimų, vakaronių, ceremonialų vedančioji ir skaitovė. 1969–2002 m. surengė devynis autorinius kūrybos vakarus Šiauliuose, Kuršėnuose, Panevėžyje, Akmenėje, Pakruojyje, Joniškyje, Radviliškyje, Kaune, Vilniuje ir kt. Skaitė Maironio, S. Nėries, V. Mykolaičio-Putino, S. Bulzgio ir kt. kūrybą. Renginius vedė su Šiaulių dramos teatro aktoriais K. Tumkevičiumi, P. Piauloku, S. Jakubausku, J. Žibūda ir kt. Išleido eilėraščių rinkinį „Trys langai“ (1997). Dviejų respublikinių skaitovų konkursų laureatė (1957, 1974). Suteiktas I kategorijos skaitovės vardas (1988).
GINIOTIS JUVITAS. Gimė 1958 m. balandžio 2 d. Šiauliuose. Pedagogas. 1980 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, fiziką. 1980–1984 m. mokėsi Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Švietimo vadybos magistras (2003). 1978–1980 m. buvo Šiaulių 12-osios vidurinės mokyklos fizikos mokytojas, 1980–1983 m. direktoriaus pavaduotojas. 1983–1989 m. Šiaulių 18-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, nuo 1989 m. – direktorius. Nuo 2003 m. Šiaulių universiteto gimnazijos direktorius.
GREBENIČENKAITĖ PETRĖ VALDA. Gimė 1944 m. balandžio 17 d. Kelmėje. Pedagogė. 1965 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1965 m. pradėjo dirbti Šiaulių Salduvės vidurinėje mokykloje matematikos mokytoja. Dabar dirba Šiaulių S. Šalkauskio vidurinėje mokykloje, mokytoja ekspertė. Parengė ir išleido metodinę literatūrą: „Jaunajam matematikui“, „Pakartokime matematiką“, „Stereometrijos uždavinynas X–XII klasei“, „Parametras“, „Matematikos korepetitorius“, „Pasiruoškime baigiamajam matematikos egzaminui“ ir kt. Skaito pranešimus Lietuvos matematikų draugijos, Šiaulių universiteto, respublikinėse matematikos mokytojų asociacijos organizuojamose konferencijose. Švietimo plėtotės centro nepriklausoma ekspertė. Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos valdybos narė. Apdovanota LR Prezidento padėkos raštu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino IV laipsnio medaliu, išrinkta Šiaulių „Metų mokytoja“ (2005).
GUŽAITYTĖ ALDONA. Gimė 1925 m. gruodžio 16 d. Šiauliuose. Mirė 2012 m, kovo 23 d. Šiauliuose. Pedagogė, choreografė. Lankė Šiaulių mergaičių gimnaziją bei choreografinę mokyklą prie Šiaulių dramos teatro. 1944 m. baigusi gimnaziją dirbo matematikos mokytoja 2-ojoje mergaičių gimnazijoje. 1950 m. baigė Šiaulių mokytojų institutą, 1975 m. – Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1953 m. dirbo Šiaulių F. Žemaičio vidurinėje mokykloje, vėliau Šiaulių 12-ojoje vidurinėje mokykloje. 1971–1984 m. buvo šios mokyklos direktorė. Čia įrengė choreografijos salę, paruošė ritmikos programą. Nuo 1945 m. dirbo su Šiaulių mokyklų choreografiniais kolektyvais. Jos vadovaujami šokių kolektyvai 7 kartus tapo respublikos vaikų šokių kolektyvų laureatais. Sukūrė daugiau kaip 100 įvairių šokių vaikams ir jaunimui. 1947–1957 m. buvo vaikų teatro baletmeisterė. Miesto ir respublikinių moksleivių švenčių vyr. choreografė ir režisierė. Už sukurtus šokius „Plaukė žąselė“ ir „Mano tėvelis buvo kalvelis“ suteikta II Valstybinė premija (1964). Lietuvos nusipelniusi mokytoja (1964).
HERLITAS ANATOLIJUS. Gimė 1891 m. Kremenece (Ukraina). Mirė 1945 m. Berlyne (Vokietija). Pedagogas, kalbininkas. 1914 m. baigė Peterburgo universitetą. Gyveno Liuksemburge, Anglijoje ir kt. 1926–1941 m. mokytojavo gimnazijose: Šiaulių (1926–1937), Pagėgių, Kauno. Gimnazijose dėstė anglų, lotynų, rusų kalbas. Dirbo lektoriumi anglų kalbos kursuose. Parašė anglų kalbos vadovėlius (1928, 1936), „Angliškąjį lietuviškąjį žodyną“ (1931), „Trumpą anglų kalbos gramatiką“ (1936), „Lotynų kalbos dėstymą“ (1938).
IVOŠKUS PETRAS. Gimė 1933 m. kovo 24 d. Aunuvėnų kaime (Kelmės r.). Mirė 2012 m. birželio 4 d. Šiauliuose. Pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas. Baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 1951 m. suimtas ir už antisovietinę veiklą nuteistas 25-eriems metams kalėjimo ir 5-eriems metams tremties. 1975 m. pradėjo dirbti Šiaulių S. Šalkauskio vidurinėje mokykloje, vėliau dirbo Tarpmokykliniame gamybinio mokymo kombinate, Jaunųjų technikų stotyje, Autotransporto mokymo komitete. 1992–2003 m. Šiaulių Aukštabalio vidurinės mokyklos direktorius. 1990–2000 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys. 1988–1991 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) dalyvis, LPS miesto tarybos narys. Nuo 2003 m.– LPS Šiaulių skyriaus pirmininkas ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkas. Apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ medaliu (1992).
JAKIMČIENĖ VIOLETA MARCELĖ. Gimė 1936 m. gegužės 10 d. Mirė 2018 m. sausio 8 d. 1951–1955 m. mokėsi Šiaulių pedagoginėje mokykloje, 1955–1960 m. Šiaulių pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Baigusi institutą, dirbo V vidurinėje mokykloje (dabar – Didždvario gimnazija) lietuvių kalbos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o nuo 1973 m. iki 1980 m. – mokyklos direktore. Persikėlusi į Druskininkus, tęsė mokytojos darbą Druskininkų I ir III vidurinėse mokyklose. (Šaltinis: Šiaulių naujienos, 2018 m. sausio 10 d., p. 2. Red. 2018-01- 11.)
JOKUBAITIS VYTAUTAS . Gimė 1958 m. kovo 16 d., Šiauliuose. Mirė 2018 m. balandžio 17 d. ten pat. Palaidotas K. Donelaičio gatvės kapinėse. Pedagogas. Baigęs J. Janonio vidurinę mokyklą, 1976 m. įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir pasirinko defektologijos (oligofreno pedagogikos su logopedija) specialybę. Savo profesinę patirtį pradėjo kaupti Šiaulių 1-oje pagalbinėje mokykloje – internate, vėliau – Šakių rajono Gelgaudiškio pagalbinėje mokykloje – internate. Po karinės tarnybos 1984 m. grįžo į Šiaulių 1-ąją specialiąją internatinę mokyklą, kur dirbo auklėtoju, nuo 1989 m. – direktoriaus pavaduotoju ugdymui. 1998 m. Vytautas Jokubaitis paskirtas Jono Laužiko specialiosios mokyklos direktoriumi, nuo 2011 m. vadovavo Šiaulių ,,Ringuvos“ specialiajai mokyklai. (Šaltinis: Šiaulių „Ringuvos“ specialiosios mokyklos oficiali interneto svetainė. Red. 2018-04-23.)
JONAITIS ALEKSANDRAS. Gimė 1925 m. kovo 1 d. Moniūnų kaime (Pakruojo r.). Mirė 2017 m. liepos 13 d. Šiauliuose. Pedagogas, Šiaulių sanatorinės mokyklos kūrėjas, ilgametis direktorius. II pasaulinio karo veteranas. Baigė Šiaulių dvimetį mokytojų institutą. Įsidarbino II septynmetėje mokykloje. Įgijo aukštąjį išsilavinimą Šiaulių pedagoginiame institute. Kai Šiauliuose buvo įkurtas mokykla-internatas vaikams iš asocialių šeimų, 1960–1970 m. dirbo fizikos mokytoju. 1970 m. mokyklą-internatą pertvarkius į sanatorinę mokyklą, jai vadovavo iki 1991 m. Aktyvus Šiaulių miesto bendruomenės gyvenimo dalyvis, straipsnių autorius, visuomenininkas, dainavo švietimo darbuotojų chore „Varsa“, dalyvavo senjorų mokytojų klubo „Šviesa“ veikloje.
JUREVIČIUS STANISLOVAS. Gimė 1876 m. lapkričio 3 d. Šapnagių kaime (Šiaulių r.). Mirė 1942 m. gegužės 25 d. Šiauliuose. Pedagogas, chemikas, provizorius. 1908 m. baigė Maskvos universitetą, dirbo Jaltoje. 1922 m. grįžo į Lietuvą. Šiauliuose įsteigė chemijos-bakteriologijos kabinetą, o 1923 m. gavo mokytojo vietą Šiaulių valstybinėje gimnazijoje. Gimnazijos komercinėse klasėse dėstė prekių mokslą ir paruošė vadovėlį aštuntai klasei. Nuo 1927 m. dėstė ir suaugusiųjų gimnazijoje chemiją su laboratoriniais bandymais, nuo 1928 m. chemiją dėstė mokytojų seminarijoje. 1935 m. išleido vadovėlį aukštosioms mokykloms „Organinė chemija“.
KARTANAS JONAS. Gimė 1890 m. sausio 4 d. Aukštosios Kulvos kaime (Jonavos r.). Mirė 1944 m. liepos 13 d. Vorkutoje. Pedagogas. 1930 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1913–1915 m. mokytojavo Višakio Rūdos, 1915–1918 m. – Penzos lietuvių, 1918–1920 m. Jonavos pradinėse mokyklose. 1920–1932 m. Jonavos progimnazijos, 1932–1933 m. Kėdainių, 1933–1939 m. Šiaulių, 1940 m. Raseinių gimnazijų direktorius. Sovietinių represinių struktūrų suimtas 1940 m. liepos 13 d.
KLUPŠAS ANTANAS. Gimė 1882 m. Aleknaičių kaime (Šiaulių r.). Mirė 1940 m. liepos 25 d. Šiauliuose. Pedagogas, visuomenininkas. 1902 m. baigė Šiaulių vyrų gimnaziją. 1907 m. – Petrapilio universitetą. Nuo 1907 m. mokytojavo Lodzėje. 1918 m. su Šiaulių visuomenininkais įkūrė mišrią Šiaulių gimnaziją. Iki 1922 m. buvo jos direktorius, vėliau mokytojas. 1938 m. buvo perkeltas į Joniškį, kur dirbo iki mirties.
KONDRATAS MIKALOJUS. Gimė 1921 m. balandžio 27 d. Mirė 2006 m. sausio mėn. Šiauliuose. Pedagogas. 1946 m. baigė Vilniaus universitetą. 1947–1950 m. dirbo Vilniaus ir Šiaulių pedagoginiuose institutuose. 1951–1957 m. mokytojavo Šiaulių J. Janonio vidurinėje mokykloje, buvo direktoriaus pavaduotojas, direktorius. 1957–1960 m. dirbo Salduvės vidurinėje mokykloje, 1970–1976 m. – Dubijos mokyklos mokytojas ir filmotekos vedėjas. 1976–1979 m. J. Janonio vidurinės mokyklos mokytojas, nuo 1979 m. 43-osios PTM istorijos dėstytojas. Išleido turistinio pobūdžio knygą „Dubysa“ (1961), 1994 m. – „Lietuvių tautos ir valstybės istoriją“ (I dalis). Sudarė „Šiaulių sportininkų žinyną“. Sūnus R. Kondratas išleido jo knygą „Pasaulio civilizacijų seniausieji centrai“ (po mirties, 2006).
KRAUSAS ANTANAS. Gimė 1905 m. gegužės 10 d. Sedoje (Mažeikių r.). Mirė 1970 m. gegužės 3 d. Melburne (Australija). Pedagogas. 1930 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1930–1933 m. Šiaulių valstybinės berniukų gimnazijos mokytojas ir vicedirektorius. 1933–1937 m. Šiauliuose priklausė „Gyvulių globos“ draugijai ir buvo jos sekretorius. Įsteigė pirmąjį Lietuvos moksleivių Gyvulių globotojų ratelį gimnazijoje ir išleido gyvulių globos antologiją „Mūsų bičiuliai“ (1936). Skuodo valstybinės gimnazijos direktorius 1937–1939 m., Rokiškio valstybinės gimnazijos inspektorius 1939–1940 m., Kelmės vidurinės mokyklos mokytojas 1940–1941 m. Karo išvakarėse pasitraukė į Vakarus. Vėliau persikėlė į Australiją. Įkūrė lietuvišką mokyklą, platino lietuviškas knygas ir rūpinosi, kad Australijos lietuviai neužmirštų lietuvių kalbos.
KUPRYS PETRAS. Gimė 1927 m. spalio 10 d. Pušalote (Pasvalio r.). Mirė 2007 m. rugpjūčio 4 d. Šiauliuose. Pedagogas. 1951 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos-matematikos fakultetą. Mokytojavo Kuršėnuose, Tryškiuose, Šiaulių 3-oje vakarinėje vidurinėje mokykloje. 1968–1997 m. dirbo Šiaulių 9-oje vidurinėje mokykloje, buvo matematikos mokytojas ekspertas. Išgarsino mokyklą kaip jaunųjų matematikų centrą Šiauliuose. Jo parengti mokiniai laimėdavo įvairiose respublikinėse ir tarptautinėse matematikų olimpiadose.
LOKICKAS JUOZAPAS. Gimė 1939 m. balandžio 5 d. Bajorų kaime (Rokiškio r.). Pedagogas, logopedas ekspertas. 1964 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1965–1967 m. Šiaulių specialiosios internatinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, 1967–1975 m. ir 1991–2005 m. Šiaulių logopedinės internatinės mokyklos direktorius, 1975–1991 m. – direktoriaus pavaduotojas mokymui. Skaitė pranešimus Lietuvos ir užsienio šalių mokslinėse konferencijose. Per 40 rašinių, išspausdintų įvairiuose periodiniuose leidiniuose, autorius. Apdovanotas N. Krupskajos medaliu.
MARGEVIČIENĖ RITA. Gimė 1970 m. gegužės 1 d. Naisiuose (Šiaulių r.). Pedagogė, kraštotyrininkė. 1988 m. baigė Meškuičių (Šiaulių r.) vidurinę mokyklą, 1991 m. – Vilniaus kultūros mokyklą, 2008 m. – Šiaulių universitetą. Nuo 2003 m. dirba Šiaulių J. Janonio gimnazijoje. 2001–2008 m. ir nuo 2014 m. gimnazijos Jono Krivicko muziejaus vadovė. 2003–2012 m. vadovavo Šiaulių jaunųjų turistų centro Mikelių mokyklai, paruošė ir išleido devynias jaunųjų kraštotyrininkų laidas. J. Janonio gimnazijoje organizuojamo projekto „Šakotas giminės medis“ vadovė. Leidinių „Keturiasdešimt muziejaus akimirkų“ (ekspresyvus kontaktas, 2010), „O mano odisėja kaip nesibaigia, taip nesibaigia… Jonas Krivickas“ (su kitais, 2011) bei „Juliaus Janonio gimnazija: ištakos ir dabartis“ (su kitais, 2011) sudarytoja. Suteiktas Šiaulių miesto 2012 Metų Mokytojo vardas. Apdovanota LR Seimo padėka (2011, 2013), Mikelio prizu (2014) ir kt.
MARKAUSKAS VLADAS. Gimė 1875 m. lapkričio 3 d. Utenoje. Mirė 1968 m. vasario 2 d. Šiauliuose. Pedagogas. 1898 m. baigė Peterburgo miškininkystės institutą, 1917 m. – Peterburgo universitetą. 1899–1918 m. tarnavo Estijos akcizo valdyboje. 1922–1923 m. dirbo Lietuvos atstovybėje Ukrainoje. 1923–1934 m. ir 1945–1954 Šiaulių berniukų gimnazijos matematikos mokytojas. Po karo dėstė ir Šiaulių pedagoginiame institute. Lietuvos nusipelnęs mokytojas (1951).
MEJERYTĖ BARBORA. Gimė 1898 m. gruodžio 15 d. Vainagiuose (Šiaulių r.). Mirė 1982 m. sausio 3 d. Kurtuvėnuose (Šiaulių r.). Pedagogė, vertėja, kritikė, prozininkė. Mokėsi Vytauto Didžiojo universitete. 1922–1936 m. mokytojavo Kražių, 1936–1939 m. Skuodo, 1939–1945 m. Šiaulių 2-ojoje gimnazijose, 1945–1949 Bazilionių progimnazijoje. Išvertė iš anglų į lietuvių kalbą: J. Galsworthy „Forsaitų saga“ (1950–1951, I t. vertė viena, o II t. drauge su kitais vertėjais), W. Scotto „Aivenhas“ (1954), Ch. Dickenso „Dombis ir sūnus“ (1958).
MILTENIENĖ JANĖ. Gimė 1944 m. balandžio 13 d. Bajorų kaime (Utenos r.). Pedagogė. 1967 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, biologijos specialybę. 1961–1969 m. buvo Utenos, Švenčionėlių vidurinių mokyklų mokytoja. 1969–1970 m. Šiaulių 4-osios aštuonmetės mokyklos mokytoja, 1970–1988 m. ir 1991–1992 m. Šiaulių 7-osios vidurinės mokyklos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja. Nuo 1992 m. Šiaulių „Romuvos“ vidurinės mokyklos biologijos mokytoja ekspertė. Buvo Šiaulių miesto biologijos mokytojų metodinio ratelio pirmininkė. „Romuvos“ gimnazijos ekologinio klubo prezidentė.
MILTENIS ALGIMANTAS. Gimė 1942 m. birželio 4 d. Plungės r. Mirė 1999 m. liepos 28 d. Šiauliuose. Pedagogas. Baigęs Plungės rajono Šateikių vidurinę mokyklą, dirbo Šauklių septynmetėje mokykloje. Vėliau baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1969 m. dirbo Šiaulių 7-ojoje vidurinėje mokykloje karinio parengimo, kūno kultūros ir geografijos mokytoju. Nuo 1975 m. iki mirties buvo Šiaulių Lieporių vidurinės mokyklos direktorius. Šioje vidurinėje mokykloje įsteigta A. Miltenio vardo krepšinio taurė.
MORKYTĖ JANINA. Gimė 1925 m. rugsėjo 17 d. Šiauliuose. Mirė 1995 m. kovo 15 d. Vilniuje. Pedagogė, pedagogikos mokslų kandidatė (1959). Mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1949 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą , 1952 m. – Dailės institutą. Nuo 1960 m. dirbo šioje aukštojoje mokykloje Dailės pedagogikos katedros vedėja, o nuo 1982 m. – Vaizduojamosios dailės fakulteto dekanė. 1989 m. perėjo dirbti į Pedagogikos institutą, įsitraukė į tautinės mokyklos koncepcijos kūrimo darbą, su kitais autoriais parengė dailės programas, vadovėlius, metodines knygas mokytojams. Išleido „Dailės ir darbelių vadovėlį“ (1995). Lietuvos nusipelniusi dėstytoja (1985).
MURKA JONAS. Gimė 1889 m. spalio 21 d. Juodžiūnuose (Kupiškio r.). Mirė 1945 m. lapkričio 13 d. Šiauliuose. Pedagogas, vadovėlių autorius. 1909 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1909–1915 m. mokytojavo Auksučiuose. Pirmojo pasaulinio karo metu gyveno Rusijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir pradėjo dėstyti Šiaulių gimnazijoje lietuvių kalbą. 1920 m. jo iniciatyva atidaryti parengiamieji kursai, vėliau tapę suaugusiųjų gimnazija. 1921–1922 m. dirbo Dotnuvos žemės ūkio mokykloje, 1922–1923 m. Šiaulių mokytojų seminarijoje, 1926–1927 m. Šiaulių suaugusiųjų gimnazijos mokytojas. Bendradarbiavo žurnaluose „Vairas“, „Švietimo darbas“, „Tautos mokykla“. 1920 m. buvo „Mokyklos ir gyvenimo“ redakcinės kolegijos narys. 1916–1932 m. išspausdintas lietuvių kalbos pradžiamokslis „Vaikų darbymečiui“ (4 dalys), „Lietuvių kalbos vadovėlis“ (1917), „Metodikos etiudai“ (1919), „Mažasis lietuvių kalbos vadovėlis“ (2 dalys), „Diktantai pradžios mokyklai“ (1925), ir kt. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. (1928). 1998 m. išleista knyga „Mokytojas Jonas Murka“ (sudaryt. L. Jovaiša).
MUSNECKIENĖ BIRUTĖ MARIJA. Gimė 1942 m. rugsėjo 28 d. Mažeikiuose. Pedagogė, fotografė, kraštotyrininkė. 1960 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą, 1965 m. – Šiaulių pedagoginį institutą (ŠPI), Ikimokyklinio auklėjimo pedagogiką ir psichologiją. 1979 m. ŠPI įgijo defektologo specialybę. 1965–2008 m. dirbo Šiaulių miesto ikimokyklinėse įstaigose, Logopediniuose vaikų globos namuose. Fotografija susidomėjo nuo jaunystės. Pagrindinis fotografavimo objektas – medžiai. Nuotraukos eksponuotos Šiaulių universitete, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Dusetų dailės galerijoje, Biržų kraštotyros muziejaus Vabalninko filiale, Mažeikių lopšelyje-darželyje „Bitutė“ ir kt. Parengė Narvydiškių (Biržų r.) kaimo istorijos kompiuterinį variantą (su kitais, 2010), išleido fotoalbumą „Sakmė medžiui“, skirtą vyro Algirdo Musneckio jubiliejui (2011), surinko medžiagą Nainių ir Rudžių giminės istorijai (kn. 1–3, 2011–2013). Apdovanota Mikelio prizu (2013).
ORLAUSKIS JUOZAS. Gimė 1887 m. spalio 17 d. Šiauliuose. Mirė 1970 m. liepos 7 d. Šiauliuose. Pedagogas, visuomenininkas. 1908 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, 1913 m. – Peterburgo universitetą. Nuo 1918 m. pradėjo mokytojauti Šiaulių gimnazijoje. 1919–1920 m. buvo Šiaulių miesto burmistras. Prisidėjo ruošiant naują miesto planą, jo pastangomis atgaivinta Šiaulių ugniagesių draugija, pradėta naujų namų statyba. Buvo Šiaulių mokytojų seminarijos įsteigėjas (1919), dirbo mokytoju ir direktoriumi iki 1940 m. dirbo Lietuvai pagražinti draugijoje buvo šios draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas. Jo rūpesčiu 1935 m. Šiauliuose pastatytas paminklas 1863 m. sukilimo aukoms ir dalyviams pagerbti. 1940 m. dirbo Kaišiadoryse, 1941–1946 m. dėstė fiziką ir matematiką Šiaulių gimnazijoje. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1928).
PAULAUSKAS VACLOVAS. Gimė 1920 m. rugpjūčio 16 d. Kražiuose (Kelmės r.). Mirė 2011 m. rugpjūčio 26 d. Šiauliuose. Pedagogas, kolekcininkas. Nuo 1925 m. gyvena Šiauliuose. Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1941 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją. 1944–1948 m. dirbo Šiaulių 3-osios pradinės mokyklos mokytoju, vėliau 5-osios septynmetės mokyklos, 1954–1971 m. – 5-osios vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytojas. Nuo 1971 m. buvo Šiaulių specialiosios mokyklos-internato mokytojas-auklėtojas. Lietuvos nusipelnęs mokytojas (1968).
RADAVIČIENĖ VERONIKA ELENA. Gimė 1923 m. sausio 15 d. Šiauliuose. Mirė 2006 m. rugpjūčio 18 d. ten pat. Pedagogė. 1958 m. baigė Šiaulių mokytojų institutą, 1960 m. – Šiaulių pedagoginį institutą. Dirbo mokytoja geležinkelininkų mokykloje, Lieporių septynmetėje ir Šiaulių valsčiaus švietimo skyriaus mokyklų inspektorė. 1950–1953 m. dirbo srities švietimo skyriuje ir Šiaulių 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Nuo 1954 m. paskirta mokyklos direktorės pavaduotoja mokymo reikalams, o nuo 1958 m. tos pačios mokyklos direktorė. Lietuvos nusipelniusi mokytoja (1966).
RAULINAITIS ADOLFAS. Gimė 1903 m. kovo 9 d. Šadžiūnų kaime (Lazdijų r.). Mirė 1987 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje. Pedagogas, dramaturgas, istorikas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Lazdijų Žiburio gimnazijoje. 1929 m. baigė Lietuvos universitetą, Teologijos ir filosofijos fakultetą. Nuo 1927 m. gyveno Latvijoje, dėstė Rygos universitete ir lietuvių gimnazijoje. 1936 m. apsigyveno Šiauliuose. Mokytojavo berniukų gimnazijoje, kur dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo su moksleiviais ateitininkais ir pavasarininkais. Raudonajai armijai 1940 m. okupavus Lietuvą įsijungė į antisovietinį pasipriešinimą, priklausė Lietuvos aktyvistų frontui, vadovavo šio fronto Žemaitijos skyriui. Nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. paskiriamas Šiaulių mokytojų seminarijos direktoriumi. Su kitais miesto inteligentais įkūrė Šiaulių apygardos Meno ir mokslo centrą (1941). Nuo 1944 m. pradėjo mokytojauti Lazdijuose. 1945–1953 m. buvo tremtyje Vorkutoje. 1955 m. apsigyveno Vilniuje, dirbo Mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje, Paminklų restauravimo institute, dėstytojavo Vilniaus universitete. Parašė dramas „Naujais keliais“ (1929), „Vytauto Golgota“ (rankraštis, 1930), scenos vaizdelių.
RIMKUS (RIMKEVIČIUS) JAROSLAVAS. Gimė 1888 m. lapkričio 11 d. Lipske (Lenkija). Mirė 1976 m. rugpjūčio 7 d. Bazilionuose (Šiaulių r.). Pedagogas, dailininkas, publicistas. 1899–1907 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1915 m. baigė Peterburgo universitetą. 1918–1934 m. mokytojavo Šiaulių gimnazijoje. 1949 m. su šeima ištremtas į Sibirą, 1951 m. Irkutske nuteistas 10-čiai metų lagerio. 1958 m. grįžo į Lietuvą. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo spausdinti straipsnius pedagogikos, ekologijos, visuomeninio gyvenimo klausimais Viltyje, Lietuvos mokykloje, Naujojoje romuvoje ir kt. Pasižymėjo ir kaip dailininkas mėgėjas. 1922 m. išleido karikatūrų albumą „Vokiečių okupacija Lietuvoje 1915–1919 m.“, pasirašęs slapyvardžiu J. Šilietis. Po tremties paskelbė atsiminimų, straipsnių iš kultūros istorijos (apie A. Purėną, K. Būgą ir kt.). Paliko rankraščių: „Šimtametė Šiaulių gimnazijos istorija“, „Nepriklausomos Lietuvos knygnešio atsiminimas“, „Iš Bazilionų senovės“ ir kt.
RUBAŽEVIČIUS VACLOVAS. Gimė 1898 m. rugsėjo 28 d. Smilgių kaime (Panevėžio r.). Mirė 1976 m. Palangoje. Pedagogas, esperantininkas. 1925 m. Kauno universitete baigė keturis kursus. Nuo 1925 m. pradėjo dėstyti lietuvių kalbą Šiaulių berniukų gimnazijoje. Buvo Šiaulių m. Esperanto grupės valdybos narys, skaitė paskaitas apie esperanto kalbą P. Višinskio Liaudies universitete. Nuo 1940 m. persikėlė dirbti į Telšius, nuo 1945 m. – į Klaipėdą.
SABALIENĖ DALIA. Gimė 1939 m. kovo 7 d. Šiauliuose. Mirė 1999 m. sausio 5 d. ten pat. Pedagogė. 1961 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Mažeikių internatinėje mokykloje anglų kalbos mokytoja. Nuo 1962 m. Šiaulių 2-osios vidurinės mokyklos mokytoja, nuo 1972 m. užklasinio darbo organizatorė. Nuo 1975 m. pradėjo dirbti Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje direktoriaus pavaduotoja, o nuo 1980 m. iki mirties šios mokyklos direktorė. 1999 m. Didždvario gimnazijos taryba įsteigė D. Sabalienės premiją.
SAJIENĖ ANTANINA. Gimė 1931 m. vasario 28 d. Pakalniškių kaime (Šiaulių r.). Pedagogė. 1955 m. baigė Telšių pedagoginę mokyklą, 1976 m. Šiaulių pedagoginį institutą. 1951–1969 m. dirbo pradinių klasių mokytoja Kuršėnų, Telšių, Tytuvėnų, Kelmės mokyklose. 1969–1991 m. ir 1993–2001 m. Šiaulių Didždvario gimnazijos pradinių klasių mokytoja ekspertė. 1992–1993 m. vadovavo atidarant Šiaulių katalikiškąją pradinę mokyklą. Su bendraautorėmis 1997 m. parengė mokinių visumines integracijos ugdymo I klasei, o 2002 m. II klasei programa ideografinio vertinimo sistemą pradinėms klasėms (1998) ir šiai sistemai pritaikytą dienyną, kuris nuo 1999 m. iki šiol yra LR valstybinis dokumentas. Už nuopelnus Lietuvai LR Prezidento apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino II laipsnio medaliu (1997), atminimo medaliu Lietuvos mokykla 1397–1997 (1997). Už reikšmingus pedagogikos darbus, demokratinės kultūros, bendražmogiškų, tautinių ir pilietinių vertybių puoselėjimą LR ŠMM ir LR Vyriausybė suteikė 1999 „Metų mokytojo“ vardą.
SAMALIONIS JONAS. Gimė 1928 m. rugpjūčio 9 d. Pašušvyje (Radviliškio r.). Mirė 2011 m. liepos 22 d. Šiauliuose. Pedagogas. 1974 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 1949 m. pradėjo dirbti piešimo mokytoju Raseinių vidurinėje mokykloje. 1954–1963 m. mokytojavo Gudžiūnų vidurinėje mokykloje ir Dotnuvos mokykloje-internate, nuo 1963 m. – Šiaulių 4-toje vidurinėje mokykloje. 1967 m. paskiriamas Šiaulių vaikų dailės mokyklos direktoriumi. Jo dėka mokykloje buvo įrengti patogūs ofortiniai presai, keramikos degimo krosnis, puikiai įruošti tapybos, piešimo, skulptūros kabinetai. Daug metų buvo Šiaulių miesto dainų švenčių vyr. dailininku. Pedagoginio darbo stažas 51 metai. Lietuvos nusipelnęs mokytojas (1979).
SAMUŠIS ANTANAS. Gimė 1932 m. birželio 13 d. Užpelkių kaime (Kelmės r.). Mirė 1999 m. sausio 10 d. Šiauliuose. Pedagogas. 1952–1954 m. mokėsi Šiaulių mokytojų institute, 1965–1969 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, 1973–1976 m. – Šiaulių pedagoginiame institute. Šiaulių V. Kudirkos vidurinėje mokykloje pradėjo dirbti 1955 m. direktoriaus pavaduotoju., nuo 1957 m. – mokyklos direktorius. Jam vadovaujant mokykla tapo vidurine, išaugo trys mokyklos priestatai, buvo sustiprintas kūno kultūros dėstymas. 1989 m. mokyklai direktoriaus dėka sugrąžintas V. Kudirkos vardas.
SEREIKIS JONAS. Gimė 1921 m. birželio 24 d. Aukštųjų Kamėnų kaime (Kėdainių r.). Mirė 1974 m. rugpjūčio 3 d. Šiauliuose. Pedagogas, poetas Nuo 1941 m. mokėsi Kauno universitete. Nuo 1945 m. dirbo Krakių gimnazijoje. 1946 m. paskirtas dirbti į Kėdainių 1-ąją vidurinę mokyklą. Dirbdamas mokykloje, baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1953–1958 m. dirbo Kėdainių r. liaudies švietimo skyriaus mokyklų inspektoriumi. 1958–1967 m. Kėdainių 2-osios vidurinės mokyklos direktorius. Nuo 1967 m. Šiaulių 10-osios vidurinės mokyklos direktorius. Rašė straipsnius pedagogine tematika, eilėraščius spausdino periodiniuose leidiniuose. Dauguma poezijos liko rankraščiuose.
SIRTAUTIENĖ INA JŪRATĖ. Gimė 1934 m. balandžio 2 d. Marijampolėje. Pedagogė, mokytoja ekspertė. 1948–1952 m. mokėsi Marijampolės mokytojų seminarijoje, 1952–1954 m. studijavo Klaipėdos mokytojų institute, 1956–1958 m. – Šiaulių pedagoginiame institute. Dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Klaipėdos 3-ojoje septynmetėje mokykloje, Šiaulių S. Šalkauskio vidurinėje mokykloje, dėstė Šiaulių universitete. Viena, su su vyru kalbininku V. Sirtautu bei sūnumi pedagogu V. V. Sirtautu rengia lietuvių kalbos vadovėlius, pratybų sąsiuvinius vidurinėms mokykloms, iš kurių svarbesni: „Lietuvių kalbos pratimai V klasei“ (1986), „Lietuvių kalba V klasei“ (1990, paskirta I bei II laipsnio premijos), „Lietuvių kalbos pratimai V-VII klasei“ (1992), „Teksto paslaptys“ (1995, paskirta I laipsnio premija), „Lietuvių kalba VI klasei“ (1998), „Lietuvių kalbos pratimai V-VI klasei“ (2000), „Lietuvių kalba: pratybų sąsiuvinis V, VI klasei“ (2003) ir kt. Redagavo „Kalbotyros įvadą“, leidinius „Saulės šalyje“, „Samdinys“ ir kt. Daugelį metų buvo Šiaulių miesto lietuvių kalbos metodinio ratelio pirmininkė. Apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino II laipsnio medaliu (1997).
SKRIPKAUSKIENĖ BRONĖ. Gimė 1930 m. rugpjūčio 1 d. Gauraičių kaime (Tauragės r.). Pedagogė. 1949 m. baigusi Tauragės gimnaziją mokytojavo Batakių, Bijotų septynmetėse bei Skaudvilės vidurinėje mokykloje. 1953–1958 m. studijavo Šiaulių mokytojų institute. 1964 m. baigė Maskvos pedagoginį institutą, Defektologijos fakultetą. Dirbo Šiaulių muzikos technikume. 1959–1983 m. buvo Šiaulių pagalbinės mokyklos-internato direktorė. Buvo respublikos specialiųjų mokyklų metodinės komisijos pirmininkė, vadovėlių ir mokymo priemonių leidimo metodinės komisijos narė. Lietuvos nusipelniusi mokytoja (1969).
SKRIPKUTĖ VALERIJA. Gimė 1922 m. liepos 8 d. Joniškio r., Šluostikių kaime. Mirė 2018 m. liepos 22 d. Pedagogė, bibliotekininkė. Nuo 1946 m. dirbo Joniškio r. mokytoja, Šiaulių valsčiaus vykdomajame komitete vyr. buhaltere, dar vėliau, mokytojavo Pakruojo rajone. 1952 m. buvo ištremta, iš tremties į Lietuvą grįžo 1959 m. Dirbo LTSR Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos valdybos Šiaulių skyriuje apskaitininke. 1960 m. dirbo mokytoja Bridų septynmetėje mokykloje. Nuo 1961 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. liepos 27 d. dirbo Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykloje pradinių klasių mokytoja, vėliau dėstė lietuvių kalbą, vadovavo mokyklos bibliotekai. (Šaltinis: Šiaulių kraštas, 2018 m. liepos 24 d., nr. 140 (7818), p. 2. Red. 2018-07-24.)
STONIS TOMAS. Gimė 1899 m. rugpjūčio 29 d. Šiauliuose. Mirė 1985 m. sausio 22 d. ten pat. Pedagogas, vertėjas. 1920 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1922–1926 m. studijavo Kauno universitete. 1926–1944 m. dirbo pedagoginį darbą Šiaulių gimnazijose, 1944–1945 m. miesto švietimo skyriuje, 1945–1956 m. buvo J. Janonio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas, 1949–1950 m. 1-osios septynmetės mokyklos direktorius. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo Šiaulių inteligentų, rašytojų būrelio veikloje. Išvertė latvių, danų, rusų, indų rašytojų kūrinių (V. Kaverino, I. Turgenevo, V. Lacio, R. Tagore), P. Kogano vadovėlį aukštosioms mokykloms „Vakarų Europos literatūra“, II d. (1948). Lietuvos nusipelnęs mokytojas (1951).
ŠLIAGERIS VACLOVAS. Gimė 1881 m. Jučiuose (Raseinių r.). Mirė 1963 m. sausio 29 d. Tytuvėnuose (Kelmės r.). Pedagogas, visuomenininkas. 1900 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, 1906 m. – Maskvos universitetą. 1918–1922 m. buvo Radviliškio progimnazijos direktorius, 1922–1931 m. ir 1940–1941 m. dirbo Šiaulių berniukų gimnazijoje fizikos mokytoju. 1922–1929 m. buvo gimnazijos direktorius. Nuo 1932 m. mokytojavo Kretingos gimnazijoje, prieš 1940 m. išėjo į pensiją. 1941 m. ištremtas į Sibirą. Tremtyje išbuvo iki 1956 m. Buvo vienas iš Šiaulių kraštotyros draugijos steigėjų.
ŠOLUKIENĖ ANTANINA. Gimė 1914 m. liepos 30 d. Pakarnių kaime (Šiaulių r.). Mirė 1988 m. gegužės 23 d. Šiauliuose. Pedagogė. Mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje. Baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, biologiją. 1941–1944 m. mokytojavo Šeduvos gimnazijoje, nuo 1945 m. buvo Šiaulių 2-osios vidurinės mokyklos biologijos mokytoja. Ilgus metus vadovavo mokyklos jaunųjų gamtininkų būreliui. 1947 m. paskirta Šiaulių mokytojų seminarijos direktore. Šiaulių F. Žemaičio vidurinėje mokykloje išdirbo 33 metus. Lietuvos nusipelniusi mokytoja (1965).
ŠVICKIS VITOLDAS. Gimė 1929 m. balandžio 25 d. Šiauliuose. Mirė 2003 m. balandžio 30 d. ten pat. Pedagogas. 1950 m. baigė Šiaulių mokytojų institutą, lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1954 m. dirbo Šiaulių miesto vykdomojo komiteto Kultūros skyriuje, po to miesto 7-ojoje, 4-ojoje vidurinėse mokyklose. Nuo 1957 m. iki 2002 m. dirbo Šiaulių J. Janonio vidurinėje mokykloje, buvo lietuvių kalbos mokytojas metodininkas. Leido mokinių kūrybos almanachą „Mūsų žodis“, rengdavo literatūrinius teismus, režisuodavo spektaklius.
TREČIOKAS JONAS. Gimė 1892 m. birželio 14 d. Svėdasuose (Anykščių r.). Mirė 1938 m. birželio 14 d. Šiauliuose. Pedagogas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Petrapilio pedagoginiuose kursuose. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo pradžios mokyklų mokytojas. Dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose. Nuo 1919 m. dirbo švietimo ir kooperacijos srityse. 1919–1929 m. mokytojavo Šiaulių gimnazijoje. 1919 m. jo pastangomis buvo įkurta mokytojų profsąjunga, Spaudos fondo įstaiga, pedagoginė biblioteka, išleistas periodinis leidinys „Gyvenimas ir mokykla“. Buvo Šiauliuose veikusios „Kultūros“ bendrovės valdybos narys. „Kultūros“ žurnale vedė jaunimui skirtą skyrių „Daigai“. Turėjo savo pavyzdinį medelyną. Išvertė L. Tolstojaus, E. Osvaldo, M. Twaino, E. Burrougho, Ch. Perraulto ir kt. autorių kūrinius. Išspausdino „Mūsų istorijos pradžiamokslį“ (1924, 1926). (Red. 2021-06-16).
VAIČIULIENĖ AUGUTĖ. Gimė 1946 m. birželio 3 d. Šiauliuose. Pedagogė. 1970 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1970 m. dirba Šiaulių J. Janonio gimnazijoje, anglų kalbos mokytoja ekspertė. Veda seminarus anglų kalbos mokytojams, bendradarbiauja su Šiaulių bei Klaipėdos universitetų Tęstinių studijų institutais, vadovauja studentų praktikai. Įrengė ir organizuoja darbą Šiaulių anglų kalbos centro bibliotekoje, kuruoja kasmetinį I. Poželaitė-Davis rašinio konkursą Šiaulių miesto bei apskrities moksleiviams bei K. Butkaus olimpiadą. Organizuoja seminarus, išvykas anglų kalbos mokytojams Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo tarptautinėse konferencijose, seminaruose Latvijoje, Suomijoje, D. Britanijoje bei J. Janonio gimnazijos moksleivių pasikeitimo programoje (1994). Vedė atviras pamokas Šveicarijos, Vokietijos, Maltos moksleiviams bei mokytojams. Organizavo tarptautinę Lietuvos anglų kalbos mokytojų konferenciją Šiaulių universitete bei J. Janonio gimnazijoje (2006). Šiaulių anglų kalbos mokytojų asociacijos pirmininkė, Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacijos tarybos narė, respublikos anglų kalbos mokytojų atestacijos kvalifikacijos komisijos narė ir kt. Apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino I laipsnio medaliu (2001), suteiktas Šiaulių „Metų mokytojo“ vardas (2005).
VAIČIURGIENĖ DANUTĖ. Gimė 1942 m. sausio 22 d. Baroniškiuose (Radviliško r.). Mirė 2013 m. kovo 27 d. Šiauliuose. Pedagogė, poetė. Baigė Radviliškio vidurinę mokyklą. 1961–1966 m. Šiaulių pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1966–1984 m. dirbo Šiaulių 6-ojoje vidurinėje mokykloje, 1984–1986 m. – Šiaulių 29-ojoje profesinėje mokykloje, 1986–2007 m. – Šiaulių 7-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Stasio Šalkausko gimnazija). Eilėraščius publikavo miesto ir respublikinėje spaudoje. Išleido poezijos knygą „Gyvenimo vieškeliai platūs“ (2012). S. Šalkausko gimnazijos himno „Svajonių keliais“ žodžių autorė. Priklausė Lietuvos mokytojų literatų klubui „Spindulys“.
VAIŠVILIENĖ PALMYRA. Gimė 1931 m. Minčaičių kaime (Joniškio r.). Mirė 2020 m. lapkričio mėn. Pedagogė. 1951–1953 m. mokėsi Šiaulių mokytojų institute. 1962 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijo geografijos mokytojos specialybę. 1969 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, Defektologijos fakultetą. 1953–1956 m. dirbo Šakynos aštuonmetės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. 1956 m. persikėlė gyventi į Šiaulius. Dirbo miesto 6-ojoje ir 2-ojoje vidurinėse mokyklose. 1965–1981 m. buvo Šiaulių logopedinės mokyklos-internato direktoriaus pavaduotoja, vėliau – mokytoja. Lietuvos nusipelniusi mokytoja (1977).
VAITKUS PETRAS. Gimė 1936 m. vasario 16 d. Paalksnių kaime (Kelmės r.). Pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas, mokytojas ekspertas. 1967 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1978–1984 m. mokėsi aspirantūroje, 1986–1987 m. – Paul Mcdonald tarptautinėje vadybos mokykloje. 1965–1969 m. Šiaulių 13-osios PTM dėstytojas, 1969–1984 m. direktorius, 1984–1986 m. Ued-fodos (Alžyras) profesinio techninio mokymo centro pedagogų vadovas. 1987–2000 m. Šiaulių 100-osios PTM direktorius. 1990–1995 m. Šiaulių miesto tarybos narys. Šiaulių apskrities profesinio mokymo tarybos pirmininkas, Šiaulių „Šviesuolių“ klubo pirmininko pavaduotojas.
VASILIAUSKAS MEČISLOVAS. Gimė 1877 m. lapkričio 20 d. Liudvinave (Marijampolės r.). Mirė 1957 m. gegužės 19 d. Stačiūnuose (Pakruojo r.). Pedagogas, vadovėlių autorius. 1898 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją. Iki 1901 m. mokytojavo Garliavos apylinkėse. Už lietuvišką veiklą ištremtas į Odesą. 1904 m. mokytojavo Maskvoje. 1905 m. dirbo Kauno Saulės pradinėje mokykloje, bet žandarų persekiojamas turėjo persikelti į Pasvalio rajoną, Skrebotiškį, kur mokytojavo iki 1915 m. 1915–1917 m. mokytojavo Maskvos lietuvių tremtinių mokyklose, dalyvavo jų draugijų veikloje. 1918–1925 m. dirbo Utenos, Jurbarko ir Biržų-Pasvalio apskričių švietimo skyriuose. 1925–1940 m. pavyzdinės pradinės mokyklos prie Šiaulių mokytojų seminarijos vedėjas, 1940–1945 m. Šiaulių seminarijos mokytojas. 1945–1957 m. Stačiūnų septynmetės mokyklos direktorius. 1907–1940 m. išleido 16 knygų: chrestomatijų, elementorių, gramatikų, lietuvių kalbos ir matematikos mokymo metodikų, iš jų svarbesni: „Naujoji dirva“ (1922), „Žibutė“ (1923–1928), „Gimtasis žodis“ (1927), „Praktinis lietuvių kalbos vadovėlis“ (1928) ir kt. Lietuvos nusipelnęs mokytojas (1947).
VILIMAVIČIENĖ BIRUTĖ. Gimė 1930 m. balandžio 19 d. Požerūnuose (Tauragės r.). Mirė 1987 m. gruodžio 7 d. Šiauliuose. Pedagogė. Nuo 1936 m. gyveno Šiauliuose. 1950 m. baigė Šiaulių mokytojų institutą, 1969 m. – Vilniaus pedagoginį institutą, istoriją. Dirbo Šiaulių F. Žemaičio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, vėliau – miesto liaudies švietimo skyriaus inspektorė. Neakivaizdinės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, direktorė (1964–1970). Buvo Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos Šiaulių miesto komiteto pirmininkė (1961–1979). Nuo 1979 m. iki mirties vėl vadovavo Šiaulių Neakivaizdinei vidurinei mokyklai. Buvo Lietuvos „Žinijos“ draugijos miesto valdybos narė, nuo 1956 m. renkama Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos deputate. Apdovanota medaliu „Už darbo šaunumą“ (1960). Lietuvos nusipelniusi mokytoja (1971).
VIŠINSKAITĖ-ČEPIENĖ IRENA. Gimė 1934 m. gegužės 28 d. Šiauliuose. Mirė 2016 m. vasario 21 d. Vilniuje. Pedagogė, etnologė, humanitarinių mokslų daktarė (1975). 1957 m. baigė Maskvos universitetą. 1972–1975 m. mokėsi Vilniaus universiteto aspirantūroje. 1957–1959 m. dirbo Raseinių vidurinėje mokykloje, 1960–1972 m. Lietuvos kultūros ministerijoje, 1972–1977 m. Vilniaus kultūros mokykloje, 1977–1989 m. Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijoje bei Vilniaus dailės institute. 1989–2001 m. – Pedagogikos mokslinio tyrimo institute. Nuo 1997 m. dėsto Vilniaus pedagoginiame universitete, docentė (1997). Paskelbė apie 40 mokslinių ir metodinių, apie 70 kitų publikacijų. Dalyvauja Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje vykstančiose mokslinėse konferencijose Povilo Višinskio skaitymai, čia skaito pranešimus. Svarbesnieji veikalai: „Lietuvių liaudies vestuvių veikėjai“ (1977), „Lietuvių etninės kultūros istorija“ (1992), „Mokyklinė kraštotyra“ (su I. Seliukaite, 1996), „Etninė kultūra mokykloje“ (1997), „Vandens ir medžio sakralumas“ (1997), „Etninė kultūra ir ekologija“ (1999) ir kt.
ŽAGRAKALIENĖ IZOLDA. Gimė 1958 m. gruodžio 7 d. Šiauliuose. Pedagogė. 1981 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 1981–1984 m. buvo Kauno 52-osios PTM dėstytoja, 1981–1984 m. Kauno 43-osios vidurinės mokyklos dailės mokytoja. 1984–1986 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute. 1984–1986 m. Šiaulių farmacijos valdybos dailininkė. Nuo 1986 m. Šiaulių Beržyno vidurinės mokyklos mokytoja, nuo 1994 m. mokytoja ekspertė. Veda seminarus Lietuvos dailės ir technologijų mokytojams taikomosios dekoratyvinės dailės, tekstilės technikų taikymo ir metodikų temomis (nuo 1995 m.). Nuo 2001 m. veda seminarus respublikos mokytojams, verslininkams, valstybės tarnautojams, vadovams temomis „Etiketo protokolas pedagogui“, „Etinė kultūra“, „Profesinė etika“, „Tarnybinis protokolas“, „Kalbos kultūra“, „Sėkmės formulė“ ir kt. Dailės studijos įkūrėja. 1999–2004 m. dirbo tarptautinėje verslo kompanijoje nuo konsultantės iki programos vadovės. Nuo 2004 m. nepriklausoma ekspertė prie Švietimo plėtotės centro. Europos komandos narė (nuo 2005 m.)
ŽUKLIJIENĖ ZINA. Gimė 1949 m. spalio 8 d. Šiauliuose. Pedagogė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė. 1972 m. baigė Vilniaus universitetą. 1972–1975 m. Šiaulių F. Žemaičio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, 1975–1981 m. užklasinio darbo organizatorė. 1981–1993 m. Šiaulių 2-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, 1993–1999 m. Šiaulių J. Janonio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja. Nuo 1999 m. Šiaulių švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja. Nuo 2001 m. Šiaulių S. Šalkauskio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, nuo 2002 m. šios mokyklos direktorė. Dalyvavo švietimo kaitos seminaruose bei konferencijose Vengrijoje, Latvijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Danijoje. Programos „Lietuvių kalba humanitarinėje gimnazijoje“ bendraautorė, Lietuvos mokyklų pedagogų rengtų dalykinių programų, vadovėlių recenzentė. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos tarybos narė.
LITERATŪRA
Ažubalis, Algirdas. Matematika lietuviškoje mokykloje. Vilnius, 1997.
Balčiūnaitė, Dalia. Šiauliečių – LTSR liaudies artistų ir nusipelniusių kultūros ir švietimo darbuotojų bibliografinis žodynas: diplominis darbas. Vilnius, 1984/>Bartkus, Viktoras. Ištikimi pareigai ir pašaukimui. Šiauliai, 2000.
Dromantienė, Leta. Šiaulių mokytojų seminarija, 1919–1957. Šiauliai, 1997.
Kas yra kas Lietuvoje 2006. Kaunas, 2006.
Kas yra kas Šiaulių apskrityje. Kaunas, 2001.
Krivickas, Jonas. Mokytojų mokytojas Jonas Adomaitis. Šiauliai, 2003.
Krivickas, Jonas. Šiaulių berniukų gimnazijos – J. Janonio vidurinės mokyklos istorija (1851–1991). Kaunas, 1991.
Lietuvių enciklopedija. T. 8, 13, 19, 20, 25, 27, 37. Bostonas. 1956–1985.
Lietuvos farmacija. T. 1. Vilnius, 1998.
Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 1–3. Vilnius, 1966–1971.
Prėskienis Bronius. Šiaulių krašto literatūros panorama. Šiauliai, 2003.
Šiaulių atmintinų datų kalendorius. 1996–2006. (sudaryt. D. Darbutienė). Šiauliai, 1995–2005.
Šiaulių kraštotyrininkai: žinynas. Šiauliai, 2002.
Šiaurės Lietuva: 2000 [almanachas]. Šiauliai, 2001.
Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 1–4. Vilnius, 1985–1988.
Vanagas, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996.
Varpai-96 (10). Iliustruotas literatūrinis publicistinis almanachas. Klaipėda, 1996.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 1–9. Vilnius, 2001–2006.
Žymesni Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokytojai ir mokiniai: enciklopedinis žinynas. Šiauliai, 2001.
Informaciją rinko Audronė Baškienė, Sigita Vaitkaitytė
Redagavo Danutė Darbutienė, Sigita Vaitkaitytė