A B C D E F G H I J K L M N O P R S Š T V Z Ž
A
ALANTAS VYTAUTAS, tikr. Jakševičius. Gimė 1902 m. birželio 18 d. Sidabrave (Radviliškio r.). Mirė 1990 m. balandžio 24 d. Detroite (JAV). Palaidotas Kaune (1992). Prozininkas, dramaturgas, poetas, publicistas. 1912–1923 m. (su pertrauka) mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Dalyvavo gimnazistų literatūrinėje veikloje, rašė į moksleiviškus laikraštėlius, rengė literatūros vakarus. 1929 m. baigė Montpellier universitetą Prancūzijoje. Grįžęs į Lietuvą dirbo žurnalistu Eltoje, redagavo dienraštį „Lietuvos aidas“ (1934–1939). 1940 m. vadovavo Lietuvos žurnalistų sąjungai. Karo metais buvo Vilniaus teatro direktorius. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV. Pirmąją publikaciją parašė 1921 m. Šiauliuose. Pirmoji knyga – novelių rinkinys„ Artisto širdis“ (1930). Lietuvoje išleido knygas „Tarp penkių ir septynių“ (1934), „Žygiuojanti tauta“ (1939). Išeivijoje išleido penkias apsakymų ir novelių knygas („Ant siūbuojančios žemės“, „Svetimos pagairės“, „Atspindžiai ūkanose“ ir kt.), šešis romanus („Pragaro pošvaistės“, „Šventaragis“, „Liepkalnio sodyba“ ir kt.), apybraižų, penkiolika dramų. Šiaulių dramos teatras pastatė jo pjesę „Užtvanka“ (1932). 1967–1971 m. buvo Lietuvių žurnalistų draugijos pirmininkas. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu (1933).
ANDRIJAUSKIENĖ DANUTĖ. Gimė 1938 m. spalio 20 d. Čečelių kaime (Kupiškio r.). Mirė 2018 m. spalio 18 d. Šiauliuose. Poetė. Mokėsi Kauno kino technikos mokykloje, vėliau baigė Vilniaus geležinkelininkų technikumą. Nuo 1960 m. gyvena ir dirba Šiauliuose. Išleido eilėraščių rinkinius suaugusiems ir vaikams „Kryžkelės“ (1997), „Išdegusi saulė“ (2000), „Edelveiso žydėjimas“ (2002), „Šaltinio gelmių sidabras“ (2005), „Per vasaros sniegą“ (2006), „Vaikystės varpeliai“ (2007), „Baltosios tylos užkalbėjimas“ (2008), „Pasižvalgymai gamtoje“ (2008). Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos, Šiaulių literatų susivienijimo narė. Paskirta Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos mecenatės dr. N. Bataitytės (JAV, Los Andželas) literatūrinio fondo S. Bataičio premija (2007).
ANGLICKIS STASYS. Gimė 1905 m. gruodžio 22 d. Bernotave (Plungės r.). Mirė 1999 m. vasario 26 d. Vilniuje. Poetas, prozininkas, vertėjas, pedagogas. 1923–1927 m. mokėsi Telšių mokytojų seminarijoje, 1933 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. 1933–1940 m. mokytojavo Šiaulių berniukų gimnazijoje, 1943–1966 m. dirbo Kuršėnuose (progimnazijoje ir vidurinėje mokykloje). Mokytojaudamas Kuršėnuose, gyveno Olesinės kaime. 1954 m. buvo pašalintas iš Lietuvos rašytojų sąjungos. Pirmoji eilėraščių knyga „Žingsniai prie sfinkso“ (1931). Dirbant Šiauliuose išleistos dar trys poezijos knygos: „Kraujo auka“ (1934), „Septynios didžiosios nuodėmės“ (1935), „Didžioji kančia“ (1937). Redagavo literatūrinį žurnalą „Linija“ (1932), sudarė Žemaitijos rašytojų poezijos ir prozos antologiją „Žemaičiai“ (1938). Iš viso išėjo penkiolika poezijos rinkinių, parašė dramą „Rūmai be pamato“ (1933), autobiografinį romaną „Čiupikai“ (1990). Išvertė M. Lermontovo, H. Heines kūrinių. Apie jį išleistos knygos: „Ir aš esu…“ (sudaryt. D. Mukienė, 1996), „Prisiminimai apie Stasį Anglickį“ (sudaryt. S. Rumbinas ir R. Rumbinaitė, 2000) bei V. Kirkučio „Pasaulin žvelgęs akimis Ventos…“ (2005). Viena Kuršėnų miesto mokykla pavadinta jo vardu. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (1996).
ANTAKAUSKĖ ELONA (liter. slapyvardis Erla). Gimė 1955 m. spalio 26 d. Šiauliuose. Mokėsi Šiaulių dailės mokykloje. 1973 m. baigė Šiaulių J. Janonio gimnaziją. 1981 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetą. Rašyti paskatino lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Vitoldas Švickis, klasės auklėtojas, dėstantis sustiprintą gimtosios kalbos kursą. Išleido poezijos ir prozos knygą ,,Pleištas į akmenį“ (2013), eilėraščių rinkinį vaikams ,,Raitelis jau balną ruošia“ (2013). Su kūrybine grupe parengė poezijos CD ,,Raisto kardas“ (tekstų autorė E. Antakauskė, 2015). Sudarė Alfredo Stancelaičio eilėraščių knygą ,,Raktas“ (2014), poezijos almanachą ,,Jausmų džiazas“, kn. 1 (2014), kn. 2 (2015). Šio almanacho kūrinių bendraautorė. Kūrybą publikavo „Šiaulių naujienose“, „Šiaulių krašto“ literatūriniame priede „Atolankos“. Šiaulių krašto literatūros apžvalgą skelbia elektroniniame žurnale „Rankos“, dalyvauja internetinės kūrybinės svetainės „Rasyk“ veikloje, čia skelbia tekstus, knygų recenzijas. Kūrybą publikuoja interneto portalai „Alkas“, „Etaplius“, „Tiesos“, JAV lietuvių tinklapis „Bičiulystė“. Bendradarbiauja su Pasaulio lietuvių laikraščio „Draugas“ priedo „Kultūra“ redakcija. (Red. 2018-11-02.)
AUGINAS BALYS, tikr. Augustinavičius. Gimė 1917 m. rugpjūčio 17 d. Taline (Estija). Mirė 2001 m. gruodžio 10 d. Klivlende (JAV). Poetas. Nuo 1922 m. gyveno Lietuvoje. 1936 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Mokydamasis Šiauliuose lankė literatų būrelį, kuriam vadovavo rašytoja P. Orintaitė. 1937–1940 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą bei lituanistiką. Karo metais dirbo Kauno radiofone diktoriumi. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, mokytojavo Ravensburgo lietuvių gimnazijoje, dalyvavo išeivijos meno saviveikloje. 1947 m. įstojo į Lietuvių rašytojų tremtinių draugiją. Nuo 1950 m. gyveno JAV, dirbo fabrike. Klivlende įkūrė lietuvišką radijo laidą „Tėvynės garsai“ ir iki 1967 m. jai vadovavo. Pirmoji eilėraščių knyga „Pamažu vis degu“ išleista Lietuvoje 1940 m. Išeivijoje išleido dar penkias poezijos knygas: „Paparčio vėduoklė“ (1956), „Giesmės žydėjimo metas“ (1979), „Metaforų smuikas“ (1992), „Kalėdų paukštė“ (1995), „Namų pašvaistė“ (2000). Šiaulių „Aušros “muziejuje saugomas B. Augino asmeninis fondas (93 eksponatai).
BALAŠAITIENĖ AURELIJA MARIJA. Gimė 1923 m. rugsėjo 25 d. Radviliškyje. Mirė 2008 m. rugsėjo 3 d. Klyvlende (JAV). Prozininkė, publicistė, visuomenės veikėja. 1940 m baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją. Buvo gimnazijos literatų būrelio, vadovaujamo mokytojo J. Adomaičio, pirmininkė. Studijavo Kauno universitete. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1959 m. persikėlė į JAV. 1953–1979 m. dėstė lietuvių literatūrą lituanistinėse mokyklose. Bendradarbiauja JAV lietuvių periodiniuose leidiniuose „Dirvoje“, „Drauge“, „Tėviškės žiburiuose“, „Pasaulio lietuvyje“ ir kt. Rašo nuo 1946 m. Išleido novelių rinkinį „Susitikimas pamary“ (1982), romanus „Skeveldros“ (1987), „Žarijos ir pelenai“, „Praradimų ženkle“ (abu 1995), eilėraščių rinkinį „Tarp dviejų tėvynių“ ir kt. Tarptautinės žurnalistų federacijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. Apdovanota skautų ordinu „Už nuopelnus“ (1991).
BALČIŪNAS PETRAS. Gimė 1950 m. liepos 13 d. Medeikių kaime (Biržų r.). Mirė 2021 m. lapkričio mėn. Poetas, publicistas. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, bet studijų nebaigė. Vėliau šiame universitete baigė žurnalistiką. Nuo 1973 m. dirbo laikraščio „Biržiečių žodis“ redakcijoje. Šiauliuose gyveno nuo 1981 m., dirbo Lietuvos radijo ir televizijos korespondentu Šiaulių regione, miesto laikraštyje „Šiaulių naujienos“, buvo šio leidinio vyr. redaktorius, redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 2002 m. – savaitraščio „Šiaulių kraštas“ žurnalistas. Pirmieji eilėraščiai publikuoti 1968 m. Išleido poezijos rinkinius „Takažolė“ (1980), „Aš – vėjo brolis“ (1986, rusų k.), „Žiburio brydė“ (1987). Z. Gėlės literatūrinės premijos laureatas (1981). (Red. 2021-12-08).
BRIDŽIUS KAZYS. Gimė 1908 m. sausio 15 d. Šunskuose (Marijampolės r.). Mirė 1982 m. gruodžio 3 d. Toronte (Kanada). Poetas, žurnalistas. Mokėsi Marijampolės ir Šiaulių gimnazijose, studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1925–1927 m. dirbo savaitraščio „Šešupės bangos“ redakcijoje. 1927–1928 m. redagavo laikraštį „Šiaulietis“. Kurį laiką bendradarbiavo Šiaulių miesto laikraštyje „Momentas“. Tuo pačiu metu dirbo Kaune leidžiamame meno kritikos žurnale „Kultūra“ 1930–1940 m . Marijampolėje, redagavo savaitraščius „Suvalkietį“, vėliau – „Suvalkų kraštą“. 1940 m. Marijampolėje su K. Tumkevičiumi įsteigė ir vadovavo Darbo teatrui. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją, kur redagavo lietuvių bendruomenės informacinį biuletenį. 1947 m. emigravo į Kanadą, dirbo aukso kasyklose. 1983 m. palaikai pargabenti į Lietuvą ir palaidoti Šiauliuose, K. Donelaičio kapinėse. Išleido eilėraščių rinkinį „Gyvenimo kryžkely“ (1931, slapyv. Alfredas Banga).
BŪDAVAS STASIUS. Gimė 1908 m. kovo 19 d. Papilėje (Akmenės r.). Mirė 1966 m. rugsėjo 9 d. Nort Palm Byče (JAV). Prozininkas, poetas, kunigas. 1922–1927 m. mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, 1927–1929 m. – Kauno kunigų seminarijoje. 1929–1933 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Dirbo kapelionu Šiauliuose, Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1947 m. atvyko į JAV, čia kunigavo, reiškėsi išeivijos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Pirmąjį eilėraštį paskelbė 1922 m. Mokydamasis Šiauliuose išleido pirmąjį poezijos rinkinį „Širdies stygoms virpant“ (1926). Parašė romanus „Mokytojas Banaitis“ (1935), „Loreta“ (1936), „Sala“ (1939), novelių knygą „Vidurnakčio svečiai“ (1943). Išeivijoje išėjo apysakos „Varpai skamba“ (1952), „Rūsti siena“ (1959) ir kt.
BUDREVIČIENĖ BRONĖ. Gimė 1943 m. sausio 1 d. Vyskupiškių kaime (Klaipėdos r.). Mirė 1988 m. sausio 31 d. Šiauliuose. Poetė, pedagogė. Vaikystėje buvo ištremta į Sibirą, Irkutsko sritį. 1961–1966 m. Šiaulių pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą bei muziką, buvo instituto literatų būrelio pirmininkė. Baigusi studijas dirbo mokytoja Šiaulių 6-oje, 11-oje, 18-oje vidurinėse mokyklose. Dalyvavo miesto literatų veikloje. Eilėraščius publikavo miesto ir respublikinėje spaudoje. Šiauliuose išleistas pomirtinis kūrybos rinkinys „Nespėjau vasaros atšvęsti“ (sudaryt. J. Sabaliauskas, 1988).
BUIVYDAITĖ de STROZZI ELENA. Gimė 1936 m. rugsėjo 19 d. Šiauliuose. Prozininkė. 1959 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1959–1962 m. dirbo Šiaulių miesto vykdomajame komitete. Vėliau persikėlė gyventi į Vilnių, dirbo Projektavimo institute, Statybos ministerijoje, 1980–1994 m. dėstė Vilniaus mokymo centre. Kuria pramoginę literatūrą – meilės romanus iš serijos „Lietuvių meilės romanas“. Išleido per 10 knygų: „Šiaurės rožė“ (1995), „Galindijos princesė“ (1996), „Salve Regina“ (1997), „Lemties šypsenos“ (1998), „Moteris sniegynuose“ (2000), „Vienos pokylis“ (2001), „Aktorės vaidina tiktai scenoje“ (2002), „Nuodėmių kartoteka“ (2003), „Gyvenimas kaip ilgesys“ (2004), „Gailutė“ (2005), „Lasanijos princas“ (2005), „Lemtingoji klaida“ (2006), „Švelni klaida“ (2007) ir kt.
BUIVYDAITĖ-KUPČINSKIENĖ IRENA. Gimė 1954 m. balandžio 27 d. Šiauliuose. Prozininkė, vertėja. 1972 m. baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą, lankė Muzikos mokyklą. 1972–1977 m. Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Baigusi studijas apsigyveno Alytuje, čia dirbo anglų kalbos mokytoja, bibliotekininke. Nuo 1999 m. Alytaus kolegijos dėstytoja. Išleido romanus: „Šimtas baltų mersedesų“ (1995), „Laimingojo namo melodramos“ (1997), „Laiko tiek nedaug“ (1998), „Ironiški stebuklai“ (1999), „Telefoninis romanas“ (2001), „Takas per jūrą“ (2004), „Geriausios draugės“ (2006). Greitu laiku pasirodys nauja knyga „Padovanok man savaitgalį“. Iš anglų kalbos yra išvertusi 26 leidinius. Tai B. Cartland, M. Puzo, E. Title, C. Applegate, S. Brown, C. Alliot, S. Dunan ir kitų rašytojų romanai. Verčia mokslo populiarinimo knygas iš serijų „Žvilgsnis į pasaulį“, „Naudingi patarimai“, „Kelionių vadovai“ ir kt. Spaudoje yra paskelbusi publikacijų iš kelionių po užsienio šalis.
BULZGIS STASYS. Gimė 1935 m. vasario 2 d. Aukštelkų kaime (Radviliškio r.). Mirė 2017 m. gruodžio 24 d. Kaune. Poetas, publicistas, kraštotyrininkas. 1954–1959 m. studijavo Vilniaus universitete. Trumpai mokytojavo, 1962–1972 m. dirbo Radviliškio rajoninio laikraščio redakcijoje. Nuo 1972 m. gyvena ir dirba Šiauliuose. Buvo ekskursijų vadovas, miesto laikraščio „Šiaulių naujienos“ darbuotojas (iki 2001 m.). Pirmieji kūriniai spaudoje paskelbti 1962 m. Išleido eilėraščių knygas„ Pro baltą ūką“ (1994), „Elnias devyniaragis“ (1999), „Saulė šoks Velykų rytą“ (2004), poemų rinkinį „Ant šventovės vartų“ (2003), misteriją „Karalienė Morta“ (2005), rinkinį „Vidurnakčio novelės“ (2005), baladžių rinktinę „Ar ne tau į veidą pučia vėjas“ (2006), „Būties pakluonės“ (2016), „Laiko kultuvės“ (2018) ir kt. Rašo kraštotyros pobūdžio knygas: „Šiauliai“ (1985), „Šiaulių rajonas“ (1988), „Pupų Dėdė“ (1996), „Šiaulių Mikeliai“ (1997), „Šventojo Florijono globoje“ (2002), „Turistinė Šiaurės Lietuva“ (2004) ir kt. Šiaurės Lietuvos literatų draugijos, Šiaulių literatų susivienijimo, Lietuvos kraštotyros draugijos narys. Garbės kraštotyrininkas (2000). Už kraštotyros veiklą apdovanotas Mikelio prizu (1999).
BUTKIENĖ-ČEKONYTĖ VLADĖ. Gimė 1917 m. sausio 19 d. Gruzdžiuose (Šiaulių r.). Mirė 1989 m. gegužės 19 d. Klivlende (JAV). Poetė, prozininkė. 1928–1936 m. mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje. 1937–1943 m. studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, studijavo Bonos universitete. 1949–1962 m. gyveno Naujojoje Zelandijoje, čia redagavo laikraštį „Naujosios Zelandijos lietuvis“. Nuo 1962 m. apsistojo JAV. Klivlende baigė bibliotekininkystės studijas, dirbo universiteto bibliotekoje. Išleido eilėraščių rinkinį „Išmarginta drobulė“ (1975), prozos knygą „Molinis arkliukas ir kiti apsakymai“ (1984). Abi knygas pati iliustravo.
GABRIŪNAITĖ JADVYGA. Gimė 1936 m. rugsėjo 10 d. Laukminiškių kaime (Kupiškio r.). Mirė 1990 m. birželio 13 d. ten pat. Poetė. 1966 m. baigė Vilniaus universitetą, bibliotekininkystę. Nuo 1957 m. gyveno Šiauliuose, dirbo miesto 2-oje masinėje bibliotekoje, Šiaulių pedagoginiame institute. Pirmieji eilėraščiai respublikinėje spaudoje publikuoti 1971 m. Poezijos rinkinys „Vardynos“ išleistas 1978 m. Buvo parengusį antrąją knygą „Rasoti rytmečiai“, bet staigi mirtis sutrukdė ją išleisti. Poezija išversta į rusų kalbą.
GASPARAVIČIUS VYTAUTAS. Gimė 1944 m. gegužės 5 d. Šapnagių kaime (Akmenės r.). Mirė 2018 m. Humoreskų kūrėjas, poetas. 1964 m. baigė Šiaulių politechnikumą. 1967–1994 m. dirbo Šiaulių televizorių gamykloje. Kūriniai publikuojami nuo 1980 m. Rinkinių „Taurovizija“ (1993), „Atvertys“ (2006) ir kt. bendraautoris. Išleido eilėraščių rinkinį „Vakarvynis“ (2002), humoreskų knygą „Musės ir politika“ (2004). Šiaulių literatų klubo „Verdenė“ narys. (Red. 2018-11-27.)
GEGECKAS (GEGECKA) PRANAS. Gimė 1907 m. rugsėjo 9 d. Šapnagių kaime (Šiaulių r.). Mirė 1984 m. gegužės 8 d. Kaune. Poetas, pedagogas. 1928 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Mokytojavo Šiaulių krašte: Junkiluose, Pakapėje, Skiemiuose. Pokario metais buvo Grinkiškio progimnazijos direktorius, vėliau dėstė Aukštosios Fredos sodininkystės technikume. Rašė nuo 1926 m. Priklausė Šiaulių jaunųjų literatų grupei. Šiauliuose 1930–1931 m. leistame žurnale „Taškas“ paskelbė per dešimt savo eilėraščių. 1930 m. Šiauliuose išleistas jo poezijos rinkinys „Sutemų“ dainos. Apdovanotas LDK Gedimino V laipsnio ordinu (1937).
GRAKAVINAS ALGIMANTAS. Gimė 1949 m. liepos 2 d. Kunigiškių kaime (Ukmergės r.). Poetas, inžinierius. 1982 m. baigė Kauno politechnikos institutą, 2003 m. – Šiaulių universitetą, viešąjį administravimą. Nuo 1976 m. gyvena Šiauliuose, dirbo įvairiose miesto įmonėse. Nuo 1993 m. – Šiaulių valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis inspektorius. 1990–1995 m. buvo Šiaulių miesto tarybos narys. Išleido poezijos rinkinius „Tobulybėje laivas paklydęs“ (1999) ir „Sklaidomos sielos“ (su V. Grakavinu, 2003). Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys.
GRUŠAS JUOZAS. Gimė 1901 m. lapkričio 29 d. Žadžiūnuose (Šiaulių r.). Mirė 1986 m. gegužės 21 d. Kaune. Dramaturgas, prozininkas, eseistas, vertėjas. 1924 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Gimnazijoje priklausė literatų ir menininkų būreliui „Mūza“, redagavo moksleivių leidinėlį „Ateities žiedai“. 1924–1931 m. studijavo Kauno universitete. 1928–1939 m. mokytojavo, dirbo žurnalistu. Vienas Lietuvių rašytojų draugijos steigėjų, 1937 –1938 m. pirmininkas. 1944–1947 m. buvo Šiaulių dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas. 1949 m. persikėlė gyventi į Kauną ir atsidėjo kūrybiniam darbui. Pirmieji kūriniai – novelių rinkiniai „Ponia Bertulienė“ (1928), „Sunki ranka“ (1937), romanas „Karjeristai“ (1935). Sukūrė per penkiolika dramaturgijos kūrinių: „Herkus Mantas“ (1957), „Zigmantas Sierakauskas“ (1966), „Adomo Brunzos paslaptis“ (1967), „Barbora Radvilaitė“ (1972), „Pijus nebuvo protingas“ (1976), „Unija“ (1977), „Rekviem bajorams“ (1978), „Gintarinė vila“ (1979), „Mykolas Glinskis“ (1984) ir kt. Šiaulių dramos teatre pastatytos jo pjesės „Tėvas ir sūnus“ (1945), „Meilė džiazas ir velnias“ (1969). Kūrinių išversta į anglų, lenkų, vokiečių, bulgarų, vengrų ir kt. kalbas. Išleistos apie jį knygos: „Neramios šviesos pasauliai“ (sudaryt. A. Samulionis, 1976), J. Lankučio „Etiudai apie Juozą Grušą“ (1981), P. Palilionio „Svajojęs gražų gyvenimą“ (2001). Lietuvos liaudies rašytojas (1971), Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1976).
GUTAUSKAS GINTARAS. Gimė 1968 m. birželio 16 d. Šiauliuose. Mirė 2000 m. gegužės 29 d. Kaune. Poetas. Augo ir mokėsi Kaune. 1986 m. baigė Kauno profesinę technikos mokyklą. Išleido eilėraščių knygas „Pasivaikščiojimas be šuns“ (1991), „Žaidimai Dievo laukuose“ (1996), „Metas keliaut, mylimoji“ (po mirties, 2001). Eilėraščiai žaismingi, sudėlioti iš bohemiško gyvenimo detalių, miesto realijų.
JAKUTIS RIČARDAS. Gimė 1952 m. vasario 15 d. Šiauliuose. Prozininkas, eseistas, vertėjas, buvęs kunigas. 1969 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą, 1983 m. – Kauno kunigų seminariją. 1983–1997 m. dirbo Nemenčinės bažnyčioje, buvo vikaras, klebonas. Įkūrė Nemenčinės parapijinius namus (1992). Nuo 1998 m. vėl gyvena Šiauliuose. Dirba Šiaulių televizijos, dienraščio „Šiaulių naujienos“ žurnalistu. Išleido prisiminimų knygas „Gyvenimo palūkanos“ (1998), „Prie arklių skėčiai neišskleidžiami“ (2001), sudarė monografiją „Lietuvių dvasininkai kūrėjai“ (2000). Iš lenkų kalbos išvertė K. Wojtylos (Popiežiaus Jono Pauliaus II) pjesę „Priešais juvelyro parduotuvę“ (1993) ir kt.
JANAVIČIUS JURGIS VINCAS. Gimė 1926 m. birželio 27 d. Aleksandrijos dvare (Šiaulių r.). Mirė 2012 m. balandžio 18 d. Sidnėjuje (Australija). Poetas, prozininkas, dailininkas. 1944 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Pasitraukė į Vakarus. 1946–1947 m. studijavo Vokietijoje. 1948 m. apsigyveno Australijoje, tęsė studijas Sidnėjaus universitete. Kūrybą skelbti pradėjo Australijoje. Publikavosi „Literatūros lankuose“, „Aiduose“, „Metmenyse“, po 1990 m. – „Šiaurės Atėnuose“ ir kt. Išleido poezijos rinkinį „Kelionė į Mėnulį“ (anglų k., 1971). Lietuvoje išleista jo paties iliustruota miniatiūrų knyga „Tada ir mes: laiškai iš Australijos“ (2001). Kaune surengta personalinė dailės darbų paroda (su J. Janavičiene, 2005).
JANAVIČIUS VYTAUTAS STEPONAS. Gimė 1924 m. sausio 19 d. Kaune. Mirė 1995 m. liepos 27 d. Sidnėjuje (Australija). Palaidotas Aleksandrijoje (Šiaulių r.). Prozininkas. 1940 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1941–1943 m. Vilniaus universitete studijavo mediciną. Pasitraukė į Vokietiją, studijavo Freiburgo universitete ekonomiką, bet studijų nebaigė. 1950 m. atvyko į Australiją. Literatūroje reiškėsi nuo 1952 m., tada parašė romaną „Vaikystė“ (nebaigtas). Išleido apysaką „Pakeliui į Atėnus“ (1962), romaną „Nevykėlio užrašai“ (1975), pjesę „Aukso puodas“ (išsp. 2004) ir kt. Rašė eilėraščius anglų kalba. Lankydavosi Lietuvoje, buvo Kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos garbės narys. Po mirties Lietuvoje išleisti „Raštai“ (sudaryt. V. Šiukščius, 2004).
JANKAUSKAS KAZYS. Gimė 1906 m. lapkričio 24 d. Šiauliuose. Mirė 1996 m. gegužės 1 d. Kaune. Prozininkas, vertėjas. 1921–1929 m. dirbo Šiaulių geležinkelyje, mokėsi Šiaulių suaugusiųjų gimnazijoje. 1943 m. baigė Vilniaus universitetą, rusų kalbą ir literatūrą. Nuo 1940 m. mokytojavo Šiaulių mergaičių gimnazijoje. 1943–1944 m. redagavo Šiauliuose leidžiamą almanachą „Varpai“ (2 knygos). 1951 m. buvo suimtas, kalintas lageriuose Rusijoje. Grįžo į Lietuvą 1955 m. Iki 1966 m. dirbo mokyklos bibliotekininku Kaune. Kūrinius periodikoje publikavo nuo 1930 m. Išleido romanus „Jaunystė prie traukinio“ (1936), „Vieškelyje plytų vežimai“ (1938), „Žygyje“ (1940), „Ne pirmas kartas“ (T. 1–2, 1988, 1993), apsakymų bei apysakų rinkinius „Dulkini batai“ (1938), „Juodojo milžino žmonės“ (1939), „Krito kaštonai“ (1959), „Dvi galaktikos“ (1990) ir kt. Vertė M. Gorkį, A. Čechovą, ir kt. Jo vardu pavadinta viena Šiaulių miesto gatvė, atidengta memorialinė lenta (2004).
JANKEVIČIŪTĖ ROŽĖ. Gimė 1925 m. gegužės 3 d. Šiauliuose. Mirė 2012 m. rugpjūčio 31 d. Vilniuje. Vertėja. 1954 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, lietuvių kalbą ir literatūrą. 1945–1972 m. dirbo redaktore „Vagos“ leidykloje, 1972–1979 m. – Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje. Verčia iš prancūzų kalbos. Išvertė H. Barbusse, A. France, V. Hugo, A. Camus, Ch. de Costero, G. Duhamelio, G. Simenono, J. Verne ir kt. rašytojų prozos kūrinių.
JARAS JUOZAS. Gimė 1937 m. kovo 22 d. Joniškyje. Mirė 2003 m. sausio 3 d. Kaune. Palaidotas Šiauliuose. Poetas. Mokėsi Šiaulių muzikos technikume, 1970 m. baigė Šiaulių neakivaizdinę vidurinę mokyklą. Eilėraščiai miesto ir respublikos periodikoje spausdinami nuo 1971 m. Šiauliuose išleisti trys poezijos rinkiniai: „Po griaustinio šviesa“ (1995), „Laiškai iš provincijos“ (1998), „Marioms ąžuolinės durys“ (2001). Išvertė iš latvių kalbos poeto K. Skujenieko eilėraščių. Šiaulietis kompozitorius D. Andrulis pagal jo tekstus sukūrė keliolika dainų. Nuo 2000 m. priklausė Lietuvos rašytojų sąjungai.
JASUKAITYTĖ VIDMANTĖ. Gimė 1948 m. liepos 10 d. Pumpučiuose, Šiaulių r. Mirė 2018 m. liepos 14 d., palaidota Antakalnio kapinėse Vilniuje. Poetė, prozininkė. Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje. Nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti. 1966 m. baigė Šiaulių 3-iąją vakarinę vidurinę mokyklą. 1967–1971 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo pataisos darbų įstaigų valdyboje, „Minties“ leidykloje, LSSR kultūros ministerijoje. Atgimimo metais su kitais įsteigė „Sietyną“ – kultūros ir teatro studiją. 1990–1992 m. buvo Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo seimo deputatė, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 1979 m. Išleido septynias poezijos knygas, dvi apysakų knygas, esė, keturis romanus. Rašytoja yra Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės ir Juozo Paukštelio literatūrinių premijų laureatė. Apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. (Šaltinis: Šiaulių kraštas, 2018 m. liepos 17 d., p. 2. Red. 2018-07-17.)
JOVAIŠAITĖ JANINA. Gimė 1929 m. gegužės 12 d. Šiauliuose. Mirė 2019 m. birželio 25 d. Šiauliuose. Poetė. 1961–1965 m. mokėsi Vilniaus prekybos technikume, įgijo knygų prekybos žinovės specialybę. Dirbo Šiaulių autoūkio įmonėje, Fotografijos muziejuje. Miesto literatų veikloje dalyvauja nuo 1955 m. Eilėraščius publikuoja miesto, respublikos, JAV lietuvių spaudoje, įvairiuose almanachuose. Įkūrė Šiaulių literatų kolegiją „Taškas“ (su E. Puzanausku, R. Šileika ir kt., 1992). Prie savo namų atidarė kiemynę „Žalčio lūšna“ (1994). Organizuoja respublikinius mitologinės poezijos konkursus, literatūrines vakarones moksleiviams ir suaugusiems. Išleido poezijos rinkinius „Saulės laikrodis“ (1989), „Jonvabalių jungas“ (su J. Jurkaičiu, 2001), „Trys paukščiai liepoje“ (2003), „Artemidės ženkle“ (2006), „Saulėgrąžų veidrodžiai“ (2006), „Krikštatėvių krykštavimai“ (su E. Puzanausku, 2006), „Piligrimystė į pradžią“ (2007), „Pegaso pievos“ (2007), „Meilės potvynis“, „Sonata baltajai akacijai“ (2010), „Liepsnojantys sodai“ (su J. Kulniu, 2014), „Kuparas, raižytas gėlėmis“ (2018), „Lietaus akvarelės“ (2019). Lietuvos rašytojų sąjungos narė. (Red. 2019-06-26.)
JOVARAS, tikr. Jonas Krikščiūnas. Gimė 1880 m. sausio 13 d. Žadžiūnuose (Šiaulių r.). Mirė 1967 m. sausio 21 d. Šiauliuose. Poetas, knygnešys. Iki 1946 m. gyveno tėviškėje, ūkininkavo. 1946 m. persikėlė į Šiaulius ir čia gyveno iki mirties. Buvo Šiaulių jaunųjų literatų sekcijos valdybos garbės narys. Pirmuosius poezijos rinkinius išleido XX a. pradžioje: „Žibutė“ (1906), „Jausmų kibirkštėlės“ (1908), „Pirmieji žiedai“ (1909), „Sielos aidas“ (1913) ir kt. 1923 m. Šiauliuose išleista knyga „Parinktosios eilės“. Sovietiniais metais išleisti kūrybos rinkiniai „Eilės ir dainos“, „Neliūdėk, berželi“, „Pavasario rytas“. Nemažai poeto sukurtų eilėraščių virto dainomis. Jo vardu pavadintas Šiaulių dainų ir šokių ansamblis (1953), nuo 1986 m. name, kuriame jis gyveno, veikia memorialinis muziejus, atidengta memorialinė lenta. Šiaulių mieste yra Jovaro gatvė ir pagrindinė mokykla. Žadžiūnuose – Jovaro biblioteka (2020). Išleista B. Prėskienio monografija „Jovaras“ (1995). Lietuvos liaudies poetas (1960). (Red. 2020-10-08.)
JURGELEVIČIENĖ MARIJA. Gimė 1948 m. rugsėjo 22 d. Dirgėlų kaime (Šilalės r.). Poetė, prozininkė, eseistė, fotografė. 1972 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetą. 1973–1980 m. dirbo Šiaulių miesto mokyklose, P. Višinskio viešojoje bibliotekoje. 1989–1991 m. Šiaulių suaugusiųjų aklųjų vidurinės mokyklos mokytoja. 1991–1992 m. dviračių gamyklos „Vairas“ savaitraščio redaktorė. 1993–1998 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute. Šiuo metu laisva menininkė. Nuo 2006 m. gyvena ir kuria Londone. 1999 m. įkūrė humanitarinę kūrybinio rašymo studiją „Plėviasparniai“, kuri padėjo atsiskleisti jauniems kūrėjams. Surengė meninės fotografijos parodas (2001, 2002). Respublikinėje spaudoje debiutavo 1984 m. Kūryba publikuota almanache „Varpai“, rinkiniuose „Poezijos pavasaris“, „Kas esi“, „Jungtys“, „Literatūroje ir mene“ ir kt. Išleido eilėraščių rinkinius „Dvišalis eismas“ (1987), Plėviasparnis (1998), novelių knygą „Tikra mergaitė“ (Mari Poisson slapyvardžiu, 2005). Lietuvos rašytojų sąjungos narė (nuo 1999). Z. Gėlės premijos laureatė (1988).
Jurgelevičienės Marijos ranka rašyta autobiografija
KASTĖNAITĖ-SKEIRIENĖ RITA. Gimė 1940 m. balandžio 15 d. Juodupėje (Rokiškio r.). Poetė. 1959 m. baigė Vilniaus kultūros-švietimo technikumą, bibliotekininkystę. Išvyko gyventi į Leningradą, ten 1967 m. baigė A. Gerceno pedagoginį institutą. Grįžusi į Lietuvą dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja įvairiose mokyklose. Išleido eilėraščių ir miniatiūrų knygas „Kol esu“ (2002), „Ramybę į save geriu“ (2003), „Išdainuosiu Tau šimtus pavasarių“ (2006). Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos, Šiaurės Lietuvos literatų draugijos, Šiaulių literatų susivienijimo narė.
KATILIŠKIS MARIUS, tikr. Albinas Vaitkus. Gimė 1914 m. rugsėjo 26 d. Gruzdžiuose (Šiaulių r.). Mirė 1980 m. gruodžio 17 d. Lemonte (JAV). Prozininkas. Mokėsi Žagarėje. Nuo 1936 m. tarnavo kariuomenėje Šiauliuose, buvo Pasvalio bibliotekos vedėjas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV. Pirmuosius eilėraščius išspausdino 1931 m. Šiaulių laikraštyje „Naujienos“, prozos kūrinius – 1932 m. „Trimite“. Lietuvoje parašė romaną „Senojo kareivio sugrįžimas“, bet rankraščiai dingo karo metais (knyga išleista Šiauliuose, 2003). Emigracijoje parašė keturis romanus, dvi novelių knygas, kelionių apybraižas: „Užuovėja“ (1952), „Miškais ateina ruduo“ (1957), „Išėjusiems negrįžti“ (1958), „Šventadienis už miesto“ (1963), „Pirmadienis Emerald gatvėje“ (1993) ir kt. Čikagoje 1986 m. išleista knyga „Išėjęs negrįžti: Marius Katiliškis gyvenime ir kūryboje“ (sudaryt. V. Kelertienė). Gruzdžiuose jo vardu pavadinta gatvė, atidengta memorialinė lenta (1994), tais pačiais metais Pasvalio viešajai bibliotekai suteiktas M. Katiliškio vardas.
KIRKUTIS VYTAUTAS. Gimė 1956 m. gegužės 4 d. Kuršėnuose (Šiaulių r.). Poetas, prozininkas, literatūros tyrinėtojas. 1974–1978 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Šiaulių pedagoginiame institute, 1985–1990 m. – žurnalistiką Vilniaus universitete. Penkerius metus dirbo mokytoju. Žurnalisto darbą pradėjo 1984 m. Šiaulių rajono laikraštyje. Nuo 1991 m. buvo dienraščio „Šiaulių kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, redaktorius. Nuo 2003 m. kovo mėn. dirba Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijoje. Įsteigė Šiaurės Lietuvos literatų draugiją ir keletą metų jai vadovavo, dabar – pirmininko pavaduotojas. Išleido poezijos rinkinius „Atotakos“ (1994), „Randai ant rentinio“ (1996), „Tarpuamžio lopšinė“ (2001), „ad Ventus“ (2006), eilėraščių proza knygą „Veidrodis altoriuje“ (1998). Parengė atsiminimų knygas „Tylios mano dainos“ (apie poetą Z. Gaidamavičių-Gėlę, 1994), „Baltosios nakties paukštis“ (apie poetą J. Ruzgį, 2000), „Pasaulin žvelgęs akimis Ventos“ (apie rašytoją S. Anglickį, 2005), sudarė „Kuršėnų enciklopediją“ (su S. Lipskiu, 2005) ir kt. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1999). Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto skyriaus tarybos narys. L. Ivinskio (1992, 1995), Z. Gėlės (1995) premijų laureatas. 2002 m. Šiaulių savivaldybės nominacija „Metų rašytojas“ už knygą „Ateik bangosna užmiršties“. Geriausias Šiaulių rajono kraštotyrininkas (2003).
KNYVA VALERIJONAS. Gimė 1909 m. lapkričio 29 d. Tartu (Estija). Hitlerininkų sušaudytas 1941 m. spalio 2 d. Paneriuose. Poetas, publicistas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Nuo 1923 m. gyveno Šiauliuose, 1930 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Studijavo Kauno universitete, įsijungė į komunistinę veiklą. 1934–1940 m. – Lietuvos žinių atstovas Šiauliuose. 1935 m. buvo išrinktas į Šiaulių miesto savivaldybę. 1940–1941 m. buvo Komunalinio ūkio liaudies komisaras. Spaudoje bendradarbiavo nuo 1926 m. Išleido brošiūrą „Nūdienės šeimos tragedija“ (1931), išvertė V. Hugo, A. Serafimovičiaus, V. Bulgakovo kūrinių.
KUDULYTĖ-KAIRIENĖ AUDRONĖ. Gimė 1953 m. birželio 19 d. Šiauliuose. Vertėja, humanitarinių mokslų daktarė. 1971 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą. 1976 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą bei klasikinių kalbų specializaciją. 1979–1981 m. mokėsi Leningrado universiteto aspirantūroje. Nuo 1981 m. dirba Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedroje, docentė. Stažavosi Atėnų universitete, ten studijavo naująją graikų kalbą. Verčia iš senosios bei naujosios graikų ir lotynų kalbos. Yra išvertusi Hesiodo, Sapfo, Euripido, Platono, Filodemo, Teokrito ir kitų Antikos autorių kūrinių.
KULNYS JAUNIUS. Gimė 1950 m. gegužės 28 d. Joniškyje. Poetas. 1971 m. baigė Tauragės politechnikumą, 1977 m. – aukštesniąją aviatransportinių lėktuvų technikų mokyklą Rubcovske. 1984–1990 m. studijavo istoriją Vilniaus pedagoginiame institute. Iki 1959 m. gyveno tremtyje, Irkutsko srityje. Nuo 1971 m. gyvena Šiauliuose, dirbo „Nuklono“ gamykloje, Zoknių aerodrome, Krašto apsaugos ministerijos aviabazėje. Nuo 1997 m. – dimisijos kapitonas. Išleido poezijos knygas „Mėnulio nudaužtas akmuo“ (2001), „Ne tas ruduo“ (2004), „Monos Lizos kerštas“ (2005), „Išplėštas lapas“ (2007), „Varpo gaudimas“ (2008). Parašė istorinę dramą „Utenis“. Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Šiaulių „Saulės“ klubo pirmininkas, Šiaurės Lietuvos literatų draugijos narys, Šiaulių literatų susivienijimo pirmininko pavaduotojas. Apdovanotas kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu (1996). Paskirta Nepriklausomų rašytojų sąjungos mecenato E. Šulaičio (JAV, Čikaga) literatūrinio fondo premija (2007).
LAURINČIUKAS ALBERTAS. Gimė 1928 m. sausio 1 d. Šiauliuose. Mirė 2012 m. sausio 8 d. Vilniuje. Prozininkas, dramaturgas, publicistas, žurnalistas. 1948 m. baigė Šiaulių J. Janonio gimnaziją, 1950 m. – Šiaulių mokytojų instituto Fizikos matematikos fakultetą, 1959 m. – Vilniaus universitetą, žurnalistiką. 1949–1953 m. mokytojavo Šiauliuose, vėliau persikėlė į Vilnių. Laikraščio„ Komjaunimo tiesa“ redaktorius (1954–1959), „Moscows News“ ir „Tiesos“ korespondentas JAV, akredituotas prie JT (1959–1963 ir 1968–1970), „Tiesos“ redaktorius (1971–1988). Išleido kelionių apybraižų ir politinės publicistikos knygų: „Vienos balandžiai“ (1960), „Trečioji dolerio pusė“ (1964), „Juodasis kraujas“ (1969), „Varinė saulė“ (1972), „Amžini beržai“ (1980), „Taifūno rūstybė“ (1984), „Nematomi dangoraižiai“ (1986), apsakymų vaikams „Matadoras“ (1971), „Taiklioji ranka“ (1979), „Tigro gyvenimas ir mirtis“ (1998), pjesių „Vidutinė moteris“ (1971), „Akimirka teisybės“ (1976), „Neapykantos spalva“ (1978) „Paskutinis prašymas“ (1983) ir kt. Kūryba išversta į rusų, čekų, latvių kalbas. 1975–1988 m. buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1971). V. Kapsuko, A. Tolstojaus, Varovskio, V. Tamulaičio premijų laureatas. Lietuvos nusipelnęs žurnalistas (1975).
LIDEIKIENĖ KAZIMIERA VILMA. Gimė 1933 m. balandžio 30 d. Garliavoje (Kauno r.). Mirė 2020 m. sausio mėn. Poetė, tautodailininkė. 1962 m. baigė Kauno prekybos mokyklą. Nuo 1966 m. gyvena ir dirba Šiauliuose. Išleido pačios iliustruotus poezijos rinkinius „Baltas sekmadienis“ (1999), „Šviesa ir šešėliai“ (2007). Dalyvauja respublikinėse liaudies meno parodose. Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos, Šiaulių literatų susivienijimo, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. (Red. 2020-02-05.)
LIEPIENĖ ONA ALDONA. Gimė 1937 m. sausio 24 d. Lieporių kaime (Šiaulių r.). Prozininkė, medikė. Baigė Šiaulių medicinos mokyklą, vėliau – Lietuvos žemės ūkio akademiją. Gyveno Kaune, Biržuose. Nuo 2004 m. gyvena Šiauliuose. Rašo trumpus apsakymus, pasakas suaugusiems ir vaikams. Išleido knygas „Pagreitėjęs laikas“ (2003) ir „Pusnynuos nykštukai miega“ (2004). Nuo 1999 m. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė. Šiaurės Lietuvos literatų draugijos, Šiaulių literatų susivienijimo, Biržų literatų klubo „Versmė“ narė.
LINKEVIČIUS MYKOLAS. Gimė 1909 m. gegužės 11 d. Plauginių kaime (Raseinių r.). Mirė 1941 m. sausio 12 d. Kaune. Poetas. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, bet jos nebaigė. Vėliau studijavo literatūrą Vytauto Didžiojo universitete. Tarnavo Šiaulių miesto savivaldybėje, mokytojavo Kretingoje. Susirgęs džiova, gydėsi sanatorijose Kaune. Dalyvavo Žemaičių rašytojų sambūrio veikloje, važinėjo po Žemaitiją, susitikdavo su skaitytojais. Bendradarbiavo „Ateityje“, „Naujojoje Romuvoje“, „Jaunojoje kartoje“ ir kt. Išleido eilėraščių rinkinius „Žydrynių atspindžiuose“ (1929) ir „Ateina Dievas (1936). Pluoštas eilėraščių paskelbti antologijoje „Žemaičiai“. Rankraščiais paliko poezijos rinkinį „Žmogus pakelėj“, nebaigtą romaną „Bedarbiai“ ir kt.“
LIUMAITĖ-JUODEIKIENĖ EUGENIJA. Gimė 1958 m. gruodžio 20 d. Vališkių kaime (Radviliškio r.). Poetė, pedagogė. 1982 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, 2003 m. – Šiaulių universitetą, anglų filologiją. Dirba Šiaulių logopedinėje internatinėje mokykloje. Išleido eilėraščių rinkinius „Tyliu ir klausiu“ (1994), „Be atsako“ (1998), knygelę vaikams „Raidės pokštininkės“ (2000). Redagavo šiauliečių O. Valantinienės ir T. Račienės poezijos knygas. Su kitais įkūrė Šiaulių literatų klubą „Verdenė“ (1991), jam vadovauja. Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, Lietuvos rašančių mokytojų „Spindulio“ draugijos tarybos narė.
LUKAUSKAITĖ-POŠKIENĖ ONA. Gimė 1906 m. sausio 29 d. Šiauliuose. Mirė 1983 m. gruodžio 4 d. ten pat. Poetė, memuaristė, bibliotekininkė, rezistencinės kovos dalyvė. 1922 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją, 1932 m. – Kauno universitetą. Mokytojavo Joniškyje, Aukštadvaryje, dirbo Radviliškio bibliotekoje, buvo Šiaulių viešosios bibliotekos direktorė (su pertraukomis, 1935–1945). Karo metais gelbėjo bibliotekos fondus nuo sunaikinimo. Viena iš Šiauliuose 1943–1944 m. leisto „Varpų“ almanacho iniciatorių. 1946 m. Vilniuje suimta, iki 1955 m. kalinta. Grįžusi iš lagerių gyveno Šiauliuose. Nuo 1976 m. priklausė Lietuvos Helsinkio grupei, sovietinės valdžios buvo persekiojama. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Brangiausias pėdas“ (1933), antrasis – „Eilėraščių kraitis“ (1939). Grįžusi iš tremties parašė atsiminimus „Lagerio pasakos“, Šiaulių miesto lyrinė kronika, paskelbtus po mirties periodikoje. 2006 m. Šiauliuose išleista jos kūrybos ir prisiminimų apie ją knyga „Apie laisvę ir tulpės žiedą“ (sudaryt. D. Striogaitė). Po mirties apdovanota Vyčio kryžiaus IV laipsnio ordinu (1999).
MUIŽĖ ALEKSAS. Gimė 1922 m. sausio 9 d. Šiauliuose. Mirė 1979 m. gruodžio 15 d. ten pat. Prozininkas, poetas. 1940 m. baigė Šiaulių prekybos mokyklą. Išvyko į Kauną, dirbo „Komjaunimo tiesos“ redakcijoje. Prasidėjus karui sugrįžo į Šiaulius, 1946–1951 m. dirbo miesto laikraščio korespondentu. Pablogėjus regėjimui, 1952 m. įsidarbino Lietuvos Aklųjų draugijos Šiaulių gamybinio mokymo kombinate. Rašė eilėraščius, apsakymus, humoreskas. 1983 m. išleista humoreskų ir groteskų knyga (Brailio raštu). Šiaulių jaunųjų rašytojų sekcijai priklausė nuo 1956 m.
NASVYTYTĖ ALDONA IRENA. Gimė 1920 m. birželio 10 d. Šiauliuose. Poetė. 1940 m. baigė Tauragės gimnaziją. 1941–1943 m. studijavo Kauno universitete, 1943–1945 m. – Austrijos ir Vokietijos universitetuose. Nuo 1950 m. gyvena JAV, Klivlende. Nuo 1953 m. eilėraščius spausdina išeivijos periodiniuose leidiniuose bei Lietuvos spaudoje. Išleido poezijos rinkinį „Vėjo dainos“ (1955). Išeivijos kritika šį rinkinį įvertino palankiai. Eilėraščius rašo ir anglų kalba.
NAVICKAS STASYS. Gimė 1936 m. sausio 25 d. Galvydiškiuose (Kelmės r.). Mirė 2021 m. Prozininkas. 1955 m. baigė Kauno geležinkelininkų mokyklą. Dirbo Šiaulių geležinkelyje, kariniame aerodrome. Teko dirbti Egipte, Afganistane. Rašė humoreskas, pirmoji paskelbta 1984 m. Šiaulių rajono spaudoje. Išleido humoreskų knygas „Kaip tapti protingam“ (1997), „Ideali žmona“ (2000), „Mūšis dėl teisybės“ (2003), „Vidinis balsas“ (2007) „Nematomoji pusė, arba Erirono vizijos (2008). Buvo Šiaulių literatų susivienijimo narys. (Red. 2021-11-08).
NISTELIS JONAS VYTAUTAS: žiūrėti skyriuje Architektai
ORINTAITĖ-JANUTIENĖ PETRONĖLĖ. Gimė 1905 m. vasario 18 d. Liepalotuose (Šakių r.). Mirė 1999 m. gruodžio 16 d. Los Andžele (JAV). Poetė, prozininkė, pedagogė. 1925 m. baigė Vilkaviškio gimnaziją. 1925–1929 m. studijavo Kauno universitete. Dirbo mokytoja Tauragėje, Mažeikiuose, Vilkaviškyje, Kaune, Vilniuje. 1932–1937 m. buvo Šiaulių berniukų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, vadovavo gimnazijos literatų būreliui, organizavo mieste švietėjiškus renginius. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV. Pirmuosius eilėraščius paskelbė 1926 m. Išleido eilėraščių rinkinius „Vingių vingiai“ (1930), „Dirvonų dukterims“ (1939), „Šulinys sodyboje“ (1951), poemų knygą „Legendų liepsnos“ (1986) ir kt. Parašė novelių rinkinius „Iš sostinės“ (1932), „Jurgučio pieva“ (1938), „Marti iš miesto “(1948), ypač išgarsėjo romanais „Paslėpta žaizda“ (1934) ir „Daubiškės inteligentai“ (1937). Balės Vaivorytės slapyvardžiu kūrė knygeles vaikams. Išleido atsiminimus apie S. Nėrį „Ką laumės lėmė“ (1965). Nuo 1992 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Po mirties apie ją išleistos knygos: J. Kundrotas „Gyvenimas kaip legenda“ (2000), V. Čeplinskas „Pokalbiai“ (2000), „Petronėlė Orintaitė – rašytoja ir rašytojų mokytoja“ (sudaryt. B. Juškienė, A. Velioniškienė, 2005), biobibliografinė rodyklė „Petronėlė Orintaitė“ (sudaryt. D. Striogaitė, 2002).
PAUKŠTELIS JUOZAS tikr. Ptašinskas. Gimė 1899 m. kovo 2 d. Titonių kaime (Pakruojo r.). Mirė 1981 m. liepos 20 d. Kėdainiuose. Prozininkas, dramaturgas, vertėjas. 1923 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, 1927 m. – Kauno universitetą, teologijos ir filosofijos fakultetą. 1926–1946 m. mokytojavo Kėdainių gimnazijoje. Mokydamasis Šiaulių gimnazijoje rašė eilėraščius, vaizdelius. Pirmoji knyga – apsakymų rinkinys „Vidurnakčių baladė“ (1928). Parašė romanus „Našlės vaikas“ (1932), „Pirmieji metai“ (1936), „Kaimynai“ (1939). Tarybiniais metais išleido trilogiją „Jaunystė“ (1959), „Netekėk, saulele“ (1963), „Čia mūsų namai“ (1969), memuarų knygą „Dažnai atsimenu juos“ (1979) ir kt. Apdovanotas LSSR valstybine premija (1969). Pakruojo rajone įsteigta J. Paukštelio literatūrinė premija (1985), jo vardas sutriktas Pakruojo viešajai bibliotekai. Išleista E. Bukelienės monografija „Juozas Paukštelis“ (1985). Lietuvos liaudies rašytojas (1974).
PELECKIENĖ SILVIJA. Gimė 1946 m. rugpjūčio 28 d. Šiauliuose. Prozininkė, eseistė. 1968 m. baigė Vilniaus universitetą. 1969–1971 m. Šiaulių miesto laikraščio kūrybinė darbuotoja, 1972–1993 m. – pedagogė, nuo 1993 m. – literatūros almanacho „Varpai“ redaktorė. Eseistikos knygos „Sugriautų namų vaikai“ (1995), novelečių knygų „Padovanok man edelveisą“ (1997), „Vita Vitam“ (2001), „Sibilės sapnai“ (2005), „Laukianti stebuklo“ (2009), novelečių romano „Vilties durys“ (2002), „Liūdesio krikštas“ (2012) autorė. Jos kūryba versta į vokiečių, rusų kalbas. Lietuvos žurnalistų draugijos narė. Nuo 1996 m. Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Šiaulių apskrities bajorų vado pavaduotoja kultūros reikalams. Lietuvos žurnalistų draugijos premijos laureatė (1996). Už aktyvią veiklą apdovanota Šiaulių miesto administracijos Kultūros skyriaus Padėkos raštu (2004). 2012 m. Kultūros ministerijos Padėkos raštas už pasiaukojantį, kruopštų ir kūrybingą 20 metų darbą puoselėjant leidinį bei aktyvią kūrybinę veiklą. Šiaulių miesto savivaldybės mero padėka „Už literatūros meno puoselėjimą, „Varpų“ idėjos sklaidą 25-erių metų leidinio atnaujinimo ir 30-ojo almanacho numerio išleidimo proga“ (2014).
PELECKIS MINDAUGAS. Gimė 1975 m. rugsėjo 12 d. Šiauliuose. Poetas, prozininkas, žurnalistas. 1993 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą. 1993–1999 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus ir Utrechto (Olandija) universitetuose. Dirbo žurnalistinį darbą dienraštyje „Respublika“ (reporteris, skyriaus vedėjas, redaktorius), šiuo metu internetinio dienraščio www.vakarai.us korespondentas. Filosofijos doktorantas. Jauniausias knygų autorius Lietuvoje, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Išleido eilėraščių, pasakų, fantastikos knygą „Vienaragis“ (1990), siaubo apsakymų rinkinį „Velnio kiaušinis“ (1992), vizijų knygą „Ugninių paukščių kelionė“ (1994), eilėraščių rinkinius „Mano tylusis angelas“ (1995), „Nestosiu į angelų sąjungą“ (2005), miniatiūrų ir (ne)supratimų knygą „Septyni tiltai pasaulio centre “(2007), „Lietuva Afganistano kare. Prisiminimai“ (2010), „2012 artėjanti pasaulio pabaiga? Mokslininkai ir pranašai aiškinasi, ar teisinga senovės majų pranašystė“ (2010), „Lietuvos rokas. Ištakos ir raida“ (2011). Jauniausias pasaulio rekordų knygos (Guiness) vertėjas į lietuvių kalbą. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (nuo 2008).
PELECKIS-KAKTAVIČIUS LEONAS. Gimė 1946 m. gegužės 4 d. Paitaičių kaime (Šiaulių r.). Rašytojas, prozininkas, literatūros istorikas ir tyrinėtojas, eseistas, publicistas, poetas, žurnalistas, visuomenės veikėjas. 1975 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 1971–1989 m. Šiaulių medžio apdirbimo kombinato inžinierius konstruktorius. 1988 metais atnaujino literatūrinio almanacho „Varpai“, ėjusio 1943–1944 m. Šiauliuose, leidybą. Nuo 1989 m. literatūros almanacho „Varpai“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas. 1992–2004 m. – dienraščio „Lietuvos aidas“ Šiaulių skyriaus vedėjas. Nuo 2005 m. žurnalo „Lietuvos bajoras“ vyriausiasis redaktorius. Užsienio lietuvių dienraščio „Draugas“ (JAV) korespondentas Lietuvoje. Literatūros vakarų Šiauliuose su žymiais rašytojais organizatorius ir vedėjas. Aktyvus Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių, Kazio Jankausko, Algirdo Juliaus Greimo, Vaclovo Peleckio atminimo įamžinimo Šiauliuose iniciatorius. Išleido per 30 knygų. Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvių PEN centro, Lietuvos žurnalistų draugijos narys. LBKS Šiaulių apskrities bajorų vadas (1996–2006). Suteiktas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Garbės bajoro vardas (2006). 2013 metų Šiaulių miesto kultūros ir meno premijos laureatas. S. Lozoraičio žurnalistinės premijos laureatas (2002). Apdovanotas Kultūros ministerijos (2011, 2014), Lietuvos rašytojų sąjungos (2012) Padėkos raštais, Šiaulių apskrities viršininko garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2009), LATGA-A aukso plunksna (2006), LATGA-A diplomu ir Aukso žvaigžde (2014), nominuotas Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai (2015), apdovanotas Kultūros ministerijos aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2016), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu (2016) ir kitų institucijų padėkomis ir raštais.
PETKEVIČIŪTĖ-VALATKIENĖ STEFA. Gimė 1932 m. birželio 13 d. Klaipėdos r. Poetė. Nuo 1934 m. gyvena Šiauliuose. 1955 m. baigė Šiaulių medicinos seserų mokyklą. Vėliau Kaune išklausė visuomeninio maitinimo kursą. Ilgą laiką dirbo Šiaulių miesto autobusų parke. Poeziją kuria nuo jaunystės. Išleido eilėraščių knygas „Žodžių žaismas“ (2001), „Laiko gijos“(2003), „Ateik į mano mėnesieną“ (2004), „Kalbėsiu žemei“ (2004), „Ten kur šviesa lijo“ (2005), „Prie Salduvės prigludęs“ (2006), „Pusiau su velniu“ (2006), „Delčios šviesa“ (2008). Šiaulių literatų susivienijimo narė.
PLATELIS KORNELIJUS. Gimė 1951 m. sausio 22 d. Šiauliuose. Poetas, vertėjas. 1957–1968 m. mokėsi Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje. 1973 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, kelių statybos inžinierius. 1975–1988 m. dirbo inžinieriumi Druskininkuose, 1988–1991 m. – laisvas rašytojas. 1991–1993 Lietuvos Kultūros ministerijos viceministras, 1993–1995 m. Lietuvos miestų sąjungos konsultantas, 1995–1996 m. Druskininkų miesto mero pavaduotojas, 1996–1998 m. „Vagos“ leidyklos direktorius, nuo 2001 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius. 1990–1995 m. ir 1995–1997 m. buvo Druskininkų miesto tarybos narys. Išleido poezijos knygas: „Žodžiai ir dienos“ (1980), „Namai ant tilto“ (1984), „Pinklės vėjui“(1987), „Luoto kevalas“ (1990), „Prakalbos upei“ (1995), „Atoslūgio juosta“ (2000), „Palimpsestai“ (2004), esė knygą „Būstas prie Nemuno“ (1989). Išvertė T. S. Elioto, C. Miloszo, E. Poud, S. Heaney ir kt. užsienio rašytojų kūrinių. Lietuvos rašytojų sąjungos (1988), Lietuvių PEN centro (1989) narys. Jotvingių premijos (1985), „Poezijos pavasario“ (1996), Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2002) laureatas.
PUZINAS BORISAS. Gimė 1940 m. spalio 14 d. Gorkoje (Rusija). Mirė 2007 m. balandžio 5 d. Aukštelkėje (Šiaulių r.). Poetas, vertėjas. 1945 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Akmenės rajone, baigė Viekšnių vidurinę mokyklą. 1959–1964 m. studijavo Vilniaus universitete, rusų kalbą ir literatūrą. Mokytojavo Skuodo, Kėdainių rajonų mokyklose. Nuo 1967 m. gyveno Šiauliuose. 1967–1971 m. dirbo 10-ojoje vidurinėje mokykloje, vėliau – Šiaulių pedagoginiame institute, „Aušros“ muziejuje, Televizorių gamykloje ir kt. Eilėraščius spaudoje pradėjo publikuoti nuo 1956 m. Kūryba skelbta almanache „Varpai,“ antologijose „Kas esi“, „Per žvirgždą“, „Prie tėvonijos šaltinio“, „Vasaros slėniai“ ir kt. Išleido knygą „Žalias vėjas“ (1997), kurios nemažą dalį sudaro S. Jesenino poezijos vertimai. Rašė eilėraščius ir rusų kalba.
RAČIENĖ TERESĖ. Gimė 1942 m. liepos 10 d. Rimkiškių kaime (Raseinių r.). Poetė. Mokėsi Tauragės vidurinėje mokykloje. 1967 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Dirbo vaikų darželyje, Šiaulių pedagoginiame institute. Eilėraščiai respublikinėje periodikoje publikuojami nuo 1962 m. Rašo eilėraščius suaugusiems ir vaikams, pasakėčias. Išleido poezijos knygas „Pavasarį veduos“ (2004), „Einu per tylą“ (2007), knygos „Atvertys“ (2006) bendraautorė ir kt. Šiaurės Lietuvos literatų draugijos, Šiaulių literatų klubo „Verdenė“ narė.
RAVKA VLADAS. Gimė 1924 m. kovo 20 d. Šiauliuose. Mirė 2006 m. liepos 29 d. ten pat. Publicistas, poetas, visuomenininkas. Baigė Šiaulių suaugusiųjų gimnaziją. 1948–1957 m. kalėjo Rusijos lageriuose. Grįžęs į Šiaulius, dirbo Statybos treste. 1979–1988 m. ir nuo 1996 m. Šiaulių kolektyvinio sodo „Margiai“ bendrijos pirmininkas, įkūrė šio sodo muziejų. Dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veikloje, 1991–1992 m. šios sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas. Išleido publicistikos knygą „Gyvenimo padiktuota“ (1997), eilėraščių rinkinį „Iš vienos širdies“ (2006). Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“. Šiaulių miesto garbės pilietis (2004).
ROSTOVAITĖ TATJANA. Gimė 1926 m. rugpjūčio 4 d. Šiauliuose. Dingo be žinios 1993 m. Poetė, literatūros ir teatro kritikė, vertėja. Mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, kurią baigusi 1943–1946 m. dirbo Šiaulių dramos teatre. 1950 m. baigė Vilniaus universitetą. Dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Išleido poezijos rinkinius „Nugalėtojai“ (1951), „Tarp jūros ir marių“ (1966), „Ugnis ir vanduo“ (1970), „Saulės paunksnėj“ (1974) ir kt. Paskelbė kritikos darbų rinkinius „Heroika ir svajonė“ (1976), Scenoje – lietuvių dramaturgija (1977). Išvertė M. Lermontovo, H. Ibseno, H. Heine ir kt. rašytojų kūrinių.
RŪKAS ANTANAS. Gimė 1907 m. rugsėjo 23 d. Šiauliuose. Mirė 1967 m. liepos 21 d. Čikagoje (JAV). Poetas, prozininkas, dramaturgas, aktorius. 1927 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją ir iki 1933 m. mokytojavo Šiaulių miesto ir apskrities mokyklose. Priklausė Šiaulių literatų grupei „Šiauliškių jaunųjų literatų collegija“. 1933–1939 m. studijavo Kauno universitete. Iki 1944 m. dirbo redakcijose, buvo Vilniaus „Vaidilos“ teatro aktorius. Pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV. Kūrybą skelbė nuo 1926 m. Išleido poezijos rinkinius „Posmai“ (1938), „Bokštai, meilė ir buitis“ (1951), romaną „Sužalotieji “(1958) ir kt. Yra parašęs apie 10 dramos veikalų. Nuo 1938 m. buvo Lietuvių rašytojų draugijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.
RUSKICH JEVGENIJ. Gimė 1957 m. Šiauliuose. Prozininkas. Baigė Barnaulo medicinos institutą. Dirbo Sibire provizoriumi, dėstė medicinos mokykloje. Gyvena Šiauliuose. 1993–2000 m. dirbo laikraščio „Lietuvos aidas“, leidžiamo rusų kalba, korespondentu Šiaurės Lietuvai. Išleido apsakymų rinkinius „Atsakymo nėra“ (rusų k., 1998), „Vilkolakis“ (lietuvių k., 2006). Rusijos rašytojų sąjungos Baltijos skyriaus narys.
SABALIAUSKAS JUOZAS. Gimė 1930 m. gruodžio 14 d. Šiauliuose. Mirė 2012 m. lapkričio 15 d. Šiauliuose. Poetas, publicistas. Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, bet jos nebaigė. 1968 m. baigė Šiaulių neakivaizdinę vidurinę mokyklą, kurį laiką studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete. 1951–1996 m. dirbo miesto laikraštyje „Šiaulių naujienos“ korespondentu. Kūrybą skelbė almanachuose, respublikinėje spaudoje, Šiaulių miesto ir rajono laikraščiuose. Išleido poezijos ir publicistikos knygas „Paoškit, klevai, mano dainą“ (1997), „Širdy dar švinta“ (2000), „Ar pabudėsi, eilėrašti?“ (2002), „Prieš ilgąją kelionę“ (2006). Parengė mirusių poetų J. Ruzgio, R. Biržinytės, B. Budrevičienės knygas. Nuo 1952 m. buvo ilgalaikis Šiaulių jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas. Šiaulių literatų susivienijimo narys.
SAKALAUSKAS TOMAS. Gimė 1932 m. vasario 10 d. Šiauliuose. Mirė 2015 m. balandžio 27 d. Vilniuje. Kultūros eseistas, dailėtyrininkas. 1945–1951 m. mokėsi Šiaulių J. Janonio vidurinėje mokykloje, 1951–1956 m. studijavo Vilniaus universitete. 1954–1956 m. dirbo Vilniaus profsąjungų klube, 1957–1962 m. – Radijo komiteto „Muzikos ir literatūros“ redakcijoje, nuo 1963 m. „Švyturio“ redakcijoje. Parašė 20 knygų: „Karaliai be karūnos“ (1976), „Kalbantis sfinksas“ (1978), „Monologai: Miltinio gyvenimas“ (1981), „Beatričė“ (1982, 2004), „Antanas Gudaitis: septyni vakarai su dailininku“ (1989), „Kelionė: dailininko Vytauto K. Jonyno gyvenimas “(1991), „Išmintingųjų puota“ (1992), „Šventės mansardose: esė apie dailę ir dailininkus“ (1992), „Čakona: užmario smėlio kalnai ir XXX vizijų“ (1994), „Regėjimų naktis: poeto Vytauto Mačernio gyvenimas ir vizijos“ (1994, 1996), „Miltinio apologija“ (1999), „Liudas Truikys: Scenos alchemikas“(2005 ), „Missa Vilensis: Susitikimas su Vilniaus kūrėjais“ (2006) ir kt. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1994). Lietuvos nusipelnęs žurnalistas (1979).
SAULIENĖ RAMUTĖ. Gimė 1959 m. gegužės 11 d. Kaliningrado srityje (Rusija). Poetė. Nuo 1964 m. gyvena Lietuvoje. 1981 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, fiziką-matematiką. Rašo eilėraščius. Kūryba publikuota almanache „Jungtys“, „Nemune“, „Literatūroje ir mene“. Išleido poezijos knygas „Šilkinės kojinės“ (2003) bei jos vertimą į švedų kalbą (2005, vertėjas G. Saulis), „Apkask mane lapais“ (2008). Nuo 2004 m. priklauso Šiaurės Lietuvos literatų draugijai. Humanitarinės studijos „Plėviasparniai“ narė (1999).
SIMANONIS KAZYS. Gimė 1923 m. vasario 11 d. Gudonyse (Anykščių r.). Mirė 2001 m. vasario 4 d. Viekšniuose (Mažeikių r.). Prozininkas, poetas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras. 1962 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Dirbo mokytoju Krakėse, Viekšniuose, Vievyje. 1978–1991 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute, docentas. Kūrinius spausdinti pradėjo išeivijos periodikoje. Išleido novelių rinkinį „Velnio kilpa“ (1994), poezijos knygą „Už bočių žemę“ (1995), romanus „Likimo keliais“ (1996), „Oi neverk, motušėle“ (2001). Paskelbė straipsnių literatūros pedagogikos, etikos klausimais.
SKABEIKA LEONAS. Gimė 1904 m. rugpjūčio 20 d. Žiogaičių kaime (Mažeikių r.). Mirė 1936 m. sausio 22 d. ten pat. Poetas. 1921–1925 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje, 1925–1930 m. – Kauno universitete. Baigęs mokslus dirbo Žemės ūkio rūmuose. Eilėraščius rašyti pradėjo mokydamasis Šiauliuose, čia jis brendo kaip poetas ir publicistas. Bendradarbiavo „Moksleivių varpuose“, „Jaunime kultūroje“, „Šiaulių naujienuose“ ir kt. 1931 m. jo kūryboje įvyko posūkis į kairę. Tais pačiais metais susirgo džiova, ligos patale išbuvo apie penkerius metus. Spėjo išleisti vienintelį poezijos rinkinį „Po juodo angelo sparnais “(1928). 1964 m. išleistas raštų rinkinys „Vidurnakčių aikštėse“, kuriame publikuojami ir poeto laiškai, atsiminimai apie jį.
SKAČKAUSKAS ŽILVINAS. Gimė 1951 m. rugsėjo 21 d. Tomsko srityje (Rusija). Humoreskų kūrėjas, poetas, vertėjas. 1971–1975 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1973 m. iš Radviliškio persikėlė gyventi į Šiaulius. Iki 1977 m. dirbo Aušros muziejuje, 1980–1982 m. – Šiaulių televizorių gamykloje, nuo 1982 m. – laisvas kūrybinis darbuotojas. Respublikinėje spaudoje debiutavo 1981 m. Almanachuose, periodikoje paskelbė daugiau kaip 100 humoreskų. Yra humoreskų knygos „Taurovizija“ (1993) bendraautoris. Paskelbė meilės lyrikos eilėraščių knygoje „Mudviejų vakaras“ (1996). Išleido humoreskų rinkinius „Tik nenuvertink Lietuvos“ (2000), „Burna pati juokias“ (2003). Išvertė K. Hamsuno romaną „Užžėlusiais takais“ (2001) ir kt. Nuo 2006 m. leidžia žurnalą „Man įdomu“ (red. D. Markauskas).
SKRIPKAUSKAS ANTANAS. Gimė 1904 m. Ritinės dvare (Mažeikių r.). Nužudytas 1941 m. gruodžio 18 d. Nižnij Novgorode (Rusija). Prozininkas, poetas, pedagogas. Baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Nuo 1926 m. mokytojavo Minupiuose, Sereikiuose, Telšiuose, Ariogaloje, Naujojoje Vilnioje ir kitur. 1930 m. su kitais organizavo „Šiaulių jaunųjų literatų kolegiją“. Prasidėjus sovietų okupacijai įsitraukė į rezistencinę veiklą, buvo pogrindinio laikraščio „Laisva Lietuva“ redakcijos narys ir bendradarbis. 1941 m. buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme. Literatų veikloje dalyvavo dar tebesimokydamas Šiauliuose, bendradarbiavo „Taške“, „Šiaulietyje“, „Šiaurės Lietuvoje“ ir kituose leidiniuose. Parašė ir išleido romanus „Jis ir moteris“ (1931), „Romanas be moters“ (1934), „Savanoriai aria“ (1936), „Mokytojo dalia“ (1937). Po mirties apdovanotas „Vyčio kryžiaus“ ordinu (1997).
STANCELAITIS ALFREDAS. Gimė 1950 m. birželio 22 d. Meišlaukiuose (Šilutės r.). Inžinierius, literatas, visuomenės veikėjas. 1970 m. baigė Klaipėdos aukštesniąją technikos mokyklą,1982 m. – Kauno technologijos universitetą, kur įgijo pramonės įrenginių elektros pavarų ir automatizavimo specialybę. 1970–1987 m. dirbo Energetikos priežiūros įmonės Šiaulių skyriaus techniku inspektoriumi, vyr. inspektoriumi. 1987–1990 m. dirbo Pakruojyje. Nuo 1990 m. pradėjo dirbti vyr. mechaniku AB ,,Šiaulių oda“. Vėliau įkūrė individualią įmonę ,,Fredona”. Išleido poezijos rinkinį „Raktas“ (sudaryt. E. Antakauskė, 2014). Eilėraščius spausdino almanachuose „Atvertys“, „Jungtys“, „Ten, kur kloniai žali“, „Jausmų džiazas“, „Rudens šviesa“. Dalyvauja kūrybinių organizacijų „menų šaltinis“ ir „Šiaulių verdenė“ veikloje. 1996 m. įkūrė Lietuvos socialinio teisingumo partijos iniciatyvinę grupę, šios politinės organizacijos Šiaulių skyriaus pirmininkas.
STAPONKUTĖ DALIA. Gimė 1964 m. rugpjūčio 14 d. Švendriuose (Šiaulių r.). Vertėja, eseistė, kultūrologė. 1982 m. baigė Šiaulių 11-ąją vidurinę mokyklą, 1987 m. – Leningrado universitetą, filosofiją. 1982–1987 m. dirbo dėstytoja Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1989 m. gyvena Kipre, dėsto literatūros teoriją universitete. Verčia iš graikų, anglų, rusų kalbų. Išvertė N. Kazantzakio filosofinę apybraižą „Asketika“, romanus „Paskutinis gundymas“ (abu 1997), „Dievo neturtėlis“ (2006), I. Kambanellis romaną „Manthauzenas“ (1999), savo pačios sudarytą poezijos rinktinę „Sala: 10 Kipro poetų“ ir kt. Parašė esė rinktinę „Lietumi prieš saulę“ (2006), kurios pristatymas vyko Šiauliuose. Į graikų kalbą išvertė S. Parulskio poezijos rinkinį.
ŠALTENIS JURAS ARNAS. Gimė 1911 m. gegužės 6 d. Paželvių kaime (Ukmergės r. ). Mirė 1959 m. birželio 5 d. Vilniuje. Dramaturgas, vertėjas, teatrologas. 1931 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1931–1935 m. buvo Šiaulių dramos teatro sekretorius, literatūrinės dalies vedėjas. Redagavo 1934–1935 m. Šiauliuose leistą žurnalą „Menas“. Nuo 1938 m. gyveno Kaune, Vilniuje, dirbo Valstybės, Lietuvos dramos teatruose. Parašė 12 dramos kūrinių bei inscenizacijų: „Saulės vaikai“, pastatyta 1934 m. Šiauliuose, „Grafaitė Marija,“ pastatyta 1936 m. Klaipėdoje ir kt. Rankraščiu paliko Lietuvių teatro istoriją, apžvelgiančią 1889–1949 m. laikotarpį.
ŠEŠPLAUKIS-TYRUOLIS ALFONSAS. Gimė 1909 m. rugsėjo 23 d. Linkuvoje. (Pakruojo r.). Mirė 2006 m. birželio 6 d. JAV. Poetas, literatūros tyrinėtojas, vertėjas, filosofijos mokslų daktaras. 1933 m. baigė Kauno universitetą. Mokytojavo Kaune, Marijampolėje, Šiaulių berniukų gimnazijoje (1937–1944). Priklausė Šiauliuose veikiančiam literatų būreliui, bendradarbiavo „Varpuose“. 1941 m. Šiauliuose išleistas jo parengtas „Lietuviškai vokiškas ir vokiškai lietuviškas žodynas“. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV. Dėstė kolegijoje, universitete, profesorius. Lietuvoje išleido eilėraščių rinkinį „Pavasario saulėj“ (1935), išeivijoje išėjo dar šeši poezijos rinkiniai: „Kelionė“ (1950), „Laukų liepsnos“ (1953), „Sacra Via“ (1961), „Metų vingiai“ (1963) ir kt. Išleido keletą poezijos antologijų, vadovėlių, studijas „Religinis pradas Maironio kūryboje“ (1967), „Lietuva pasaulinėje literatūroje“ (1985), sudarė straipsnių rinkinį „Linkuva: Šiaurės Lietuvos švietimo židinys“ (1978) ir kt. Išvertė A. Dantes, W. Scotto, F. Schillerio, J. W. Goethes ir kt. kūrinius.
ŠNIUOLIS JONAS VYTAUTAS. Gimė 1924 m. sausio 1 d. Miežaičių kaime (Radviliškio r.). Žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Užpelkių miške (Radviliškio r.). Poetas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis. 1941 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Dirbo Radviliškio geležinkelio apygardoje vertėju. Prasidėjus sovietinei okupacijai tapo partizanu. Buvo Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas, redagavo partizanų spaudą, Vytenio slapyvardžiu skelbė joje savo eilėraščius. Eilėraščiai publikuoti antologijoje „Kovos keliu žengiant“ (1991), L. Jučo knygoje „Nuvytę neužmirštuolių žiedai“ (1991), rinkinyje „Takai prie šaltinio“ 1999), almanache „Varpai“, „Nemune“ ir kt. Po mirties apdovanotas „Vyčio kryžiaus“ I laipsnio ordinu.
TAUGINAS DARIUS. Gimė 1972 m. kovo 2 d. Šiauliuose. Prozininkas. 2000 m. baigė Šiaulių universitetą. Dirbo vadybininku. Rašyti pradėjo studijuodamas. Išleido detektyvinius romanus „Manipuliacijų poligonas“ (2000), „Sunku mylėti moteris“ (2001), „Košmarų kronikos“ (2004). Rašo scenarijus lietuviškiems televizijos serialams. Šiaulių literatų susivienijimo narys.
TIRKŠLYTĖ-GASPARAVIČIENĖ REGINA. Gimė 1956 m. gruodžio 3 d. Šilutėje. Prozininkė. 1978–1983 m. studijavo ikimokyklinę pedagogiką ir psichologiją Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakultete. 1976–2000 m. dirbo auklėtoja vaikų darželyje. Nuo 2000 m. gyvena Šiauliuose. Išleido apsakymų rinkinį „Žiedas su briliantine akute“ (2005), novelečių knygą „Spąstai“ (2006). Šiaulių literatų klubo „Verdenė“ narė.
VALANTINIENĖ ONA.
Žr. „Bibliotekininkai, bibliografai“
VALIULIS KAZYS ALGIMANTAS. Gimė 1932 m. vasario 21 d. Pašvitinyje (Pakruojo r.). Mirė 2009 m. sausio 9 d. Šiauliuose. Prozininkas, poetas. Mokėsi Vilniaus universiteto Parengiamajame skyriuje. Nuo 1950 m. gyveno Šiauliuose, dirbo Šiaulių geležinkelyje. Išleido eilėraščių rinkinius „Kuproti medžiai“ (1999), „Mirštančios žvakės“ (2005), prozos kūrinius „Turgadienis“ (2000), „Kalnų dvasios gimdo meilę“ (2001), „Frenkelio naginės“ (2006). Parašė knygų paaugliams ir vaikams. Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos, Šiaulių literatų susivienijimo narys.
VALSIŪNIENĖ VALERIJA. Gimė 1907 m. gegužės 17 d. Žydeliuose (Panevėžio r.). Mirė 1955 m. rugpjūčio 25 d. Vilniuje. Poetė, prozininkė, pedagogė. Jaunystėje gyveno Šiauliuose, kurį laiką studijavo Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1930 m. baigė Telšių mokytojų seminariją. Iki 1940 m. mokytojavo Šiaulių miesto ir apylinkių pradžios mokyklose. 1941 m. buvo ištremta į Sibirą. 1943–1944 m. dirbo per karą evakuotų lietuvių vaikų namuose Udmurtijoje. Grįžusi, nuo 1945 m., gyveno Vilniuje, dirbo Lietuvos rašytojų sąjungoje. Išleido eilėraščių rinkinius „Šviesi diena“ (1947), „Iš širdies“ (1948), „Lyrika“ (1953), poemą „Veronika“ (1962), apysaką „Keliai keleliai“ (1957), poezijos vaikams rinkinius ir kt. Kūryba išversta į rusų kalbą.
VANAGIENĖ LILIJA. Gimė 1927 m. rugpjūčio 15 d. Panevėžyje. Mirė 2011 m. liepos 17 d. Vilniuje. Vertėja, pedagogė. 1950 m. baigė Vilniaus universitetą, anglų kalbą ir literatūrą. 1950–1954 m. dirbo Šiaulių miesto Liaudies švietimo skyriuje, 1954–1961 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1963 m. iki 1987 m. dirbo Lietuvos konservatorijos Kalbų katedroje. Iš anglų kalbos išvertė J. F. Cooperio, M. Twaino, W. Faulknerio, O. Wildes, A. Hailay, J. Steinbeko, J. Updike, A. Heilio, J. O. Curwoodo, D. Bisseto ir kitų rašytojų kūrinių. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
VASAITYTĖ AUKSĖ. Gimė 1947 m. sausio 15 d. Vilniuje. Mirė 1988 m. gegužės 31 d. Šiauliuose. Poetė, vertėja. Vaikystėje tapo neįgali, nevaikščiojo. Nuo 1953 m. gyveno Šiauliuose. 1970 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, vėliau – užsienio kalbų kursus Maskvoje. Dirbo Šiaulių televizorių gamykloje vertėja. Išleido poezijos rinkinius „Laukimo puokštė“ (1980), „Stipriau už likimą“ (1988). Po mirties, 1999 m. išėjo eilėraščių knyga vaikams „Sunku būti pasaka.“ Periodikoje paskelbė publicistikos, eseistikos straipsnių. Išvertė kelias knygas iš rusų kalbos. Buvo Šiaulių jaunųjų rašytojų sekcijos narė. Šiauliuose išleista knyga „Žiedlapiai byra ir byra: poetės A. Vasaitytės in memoriam“ (sudaryt. D. Striogaitė, 1995).
Auksės Vasaitytės ranka rašyti eilėraščiai
Eilėraščiai su autorės prierašais
VITKAUSKAS ARĖJAS. Gimė 1925 m. sausio 31 d. Šiauliuose. Mirė 1994 m. spalio 8 d. Vilniuje. Poetas, vertėjas, dailininkas. 1943 m. baigė Kauno gimnaziją. Studijavo Kauno taikomosios dailės institute, Vilniaus konservatorijoje. 1948–1955 m. kalintas lageriuose. 1963–1988 m. dainavo Valstybiniame televizijos ir radijo chore. Išleistas poezijos rinkinys „Balta dovana“ (2000). Jo poezijos žodžiais parašyta nemažai dainų. Išvertė dainų iš vokiečių, prancūzų, rusų kalbų. Buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
VITKAUSKAS LEONAS. Gimė 1902 m. liepos 11 d. Šiauliuose. Mirties metai nežinomi. Poetas, prozininkas. Kurį laiką gyveno Škotijoje. Savanoriu tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Šiauliuose su kitais įsteigė Laisvamanių Etinę kultūros draugiją (1924), redagavo laikraštį „Šiaulių naujienos“ (apie 1924–1925 m.). Vėliau dirbo „Lietuvos žiniose“. 1933 m. išvyko į JAV. Išleido poezijos rinkinius „Spinduliai ir šešėliai“ (1926), „Po baltąja skraiste“ (1927), eilėraščių ir apsakymų rinkinį „Už tėvynę“ (1923), poemą „Numirėlis iš karsto“ (1936) ir kt. Gyvendamas užsienyje, rašė eilėraščius anglų kalba.
ZAGORSKIENĖ ROMUALDA. Gimė 1933 m. spalio 12 d. Šiauliuose. Vertėja. 1958 m. baigė Vilniaus universitetą. Dirbo „Vagos“ leidykloje. Verčia iš anglų, rusų kalbų. Išvertė A. Conon Doyle, T. M. Reido, D. Weisso, G. Moore ir kitų rašytojų kūrinių. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
ZAIKAUSKAS VALENTINAS. Gimė 1941 m. spalio 6 d. Čekonių kaime (Anykščių r.). Prozininkas. Vaikystėje neteko regėjimo. Mokėsi Kauno aklųjų mokykloje. 1965 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, lietuvių kalbą ir literatūrą. Dvylika metų mokytojavo Kauno suaugusiųjų aklųjų vidurinėje mokykloje. 1976–1984 m. dirbo dėstytoju Šiaulių pedagoginiame institute. Buvo Šiaulių jaunųjų rašytojų sekcijos narys, bendradarbiavo miesto bei rajono spaudoje. Nuo 1984 m. gyvena Vilniuje, dirbo žurnalo „Mūsų žodis“ redakcijoje (1984–1987), vėliau dirbo VU Specialiosios psichologijos mokslinio tyrimo laboratorijoje. Respublikinėje spaudoje debiutavo 1976 m. Išleido novelių rinkinius „Iš miesto A į miestą B“ (1982), „Sniegas“ (1988), apysaką „Pėdsakai baigiasi rojuje“ (2000), romaną „Būgnininkų rūmai“ (2006). Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės premija (1989).
ŽYMANTIENĖ BIRUTĖ. Gimė 1944 m. balandžio 24 d. Joniškyje. Pedagogė, žurnalistė, memuaristė, poetė. Buvo ištremta į Irkutsko sritį. 1959 m. grįžo į Lietuvą. Mokėsi Joniškio 2-oje vidurinėje mokykloje. 1968 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Rusų kalbos ir literatūros fakultetą. Dešimt metų dirbo pedagoge Šiaulių rajono ir miesto mokyklose, vėliau buvo Šiaulių miesto Savivaldybės vyriausioji specialistė, atstovė spaudai. 1991 m. dirbo dienraščio „Šiaulių kraštas“ korespondente, vėliau – Šiaulių radijo centro žinių redaktore, kūrė Šiaulių televizijos laidas. Išleido biografines knygas „Testamentas: kunigo ir skulptoriaus Antano Rimavičiaus gyvenimo ir darbų pėdsakais“ (1998), „Viki-Viktoras” (apie architektą, skulptorių Vytautą Kunicką, 2008), „Našlaičių dalia” (su bendraaut, 2009), „Tiltas: mokytoja Eugenija Rudytė“ (2011), „Giminė. Laurinaičiai” (2014), „Maestro Stasys Žalalis” (2014), eilėraščių rinkinį „Trapumas“ (2014), „Antanas Račas“ (2017) ir „Advokatas Leopoldas Petrauskas“ (2018). Įvairiuose almanachuose, periodiniuose leidiniuose publikavo kelias dešimtis straipsnių. Vyskupo M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio Šiaulių miesto tarybos narė, Lietuvos našlaičių brolijos Šiaulių skyriaus vadovė, šv. Kazimiero ordino narė, (buvusi Ordino Šiaulių komtūrijos komtūrė). (Red. 2018-11-05.)
LITERATŪRA
Egzodo rašytojai: autobiografijos. Vilnius, 1994.
Griniūtė, Valerija. Rašytojai, susiję su Šiauliais: diplominis darbas. Vilnius, 1984.
JAV lietuviai: biografijų žinynas. T. 1–2. Vilnius, 1998, 2002.
Kas yra kas: Lietuvos miestai. Kaunas, 2005.
Kas yra kas Šiaulių apskrityje. Kaunas, 2001.
Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001.
Norkutė, Roma. Šiaulių literatai. 1970–1990: diplominis darbas. Vilnius, 1991.
Petravičienė, Emilija. Šiaulių literatai ir jų kūryba: diplominis darbas. Vilnius, 1970.
Prėskienis, Bronius. Šiaulių krašto literatūros panorama. Šiauliai, 2003.
Šiaulių atmintinų datų kalendorius.1996–2006 (sudaryt. D. Darbutienė). Šiauliai, 1995–2005.
Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 1–4. Vilnius, 1985–1988.
Tarybų Lietuvos rašytojai. Vilnius, 1967.
Vanagas, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 1–10. Vilnius, 2001–2006.
Informaciją rinko ir redagavo Danutė Darbutienė, Sigita Vaitkaitytė