Žymiausiu Antikos laikų gydytoju šalia Hipokrato laikomas iš Mažosios Azijos kilęs Klaudijus Galenas, gyvenęs maždaug 129–200 m. Galenas garsėjo kaip puikus gydytojas ir neginčijamas savo srities autoritetas. Romos imperatorius ir filosofas Markas Aurelijus paskyrė jį asmeniniu gydytoju ir rėmė jo darbus. Jo mokymu kone 2000 metų grindžiama bet kuri gydymo praktika.
Klaudijaus Galeno pasekėjų buvo ir Šiauliuose. Sveikatos departamentas 1922 m. rugsėjo 5 d. davė leidimą Nr. 7677 provizoriui Kazimierui Kazlauskui įsteigti chemijos laboratoriją: „Einant Farmacijos kolegijos nutarimu, leidžiama provizoriui K. Kazlauskui įsteigti chemijos-farmacijos preparatų laboratoriją Šiauliuose.“ Pradžioje laboratorija buvo įrengta Kuršėnų gatvėje Šapiro namuose, užėmė du kambarius bei rūsį, buvo aprūpinta visais reikalingais įrengimais, baldais, aparatais, knygomis. Joje dirbo vos trys darbininkai. Kadangi gamyba plėtėsi, užsakymų daugėjo, 1926 m. laboratorija buvo perkelta į centrą, Vilniaus g. 146 namą. Perkėlęs laboratoriją į naujas patalpas, provizorius K. Kazlauskas paprašė Sveikatos departamento leisti laboratoriją pavadinti Galeno vardu. Toks leidimas buvo duotas 1927 m. birželio 4 d.
Provizorius K. Kazlauskas Galeno vardą pasirinko todėl, kad antrajame amžiuje po Kristaus romėnų gydytojas Klaudijus Galenas ne tik tyrinėjo augalų gydomąsias savybes, bet ir pradėjo iš augalų gaminti ištraukas, kurios ir buvo pavadintos jo vardu – Galeno preparatai.
Farmacijos laboratorijoje 1933 m. buvo gaminama per 250 preparatų: ekstraktai, tepalai, įvairios tinktūros, milteliai, tabletės, tirpalai, vaistažolių mišiniai. Visur, kur tik galima, buvo naudojama vietinė žaliava. Savo gaminiams suteikdavo lietuviškus pavadinimus, pvz.: vaistai „Stiprol“, odekolonai „Giraitė“, „Aušrelė“, kremas „Grožvylė“, „Danguolė“ ir kt. Etiketės taip pat buvo sukurtos lietuvių dailininkų.
„Galen“ gamino ne tik vaistus, bet ir parazitų naikinimo skysčius. Vienas iš jų „Žaibas“. Preparatą reklamuojant teigta, kad jis – visiškai nekenksmingas žmonėms ir šiltakraujams gyvūnams, bet „absoliučiai nuodingas vabzdžiams, kirmėlėms ir apskritai šaltakraujams gyviams.
Didelio populiarumo tarpukariu sulaukė „Galen“ sukurta ir gaminama kosmetika moterims ir vyrams. „Galen“ gamino odekolonus, kremus „ir kitokius šių dienų moterų ir vyrų tualeto būtinus reikmenis“.
„Galeno“ produkcija prekiavo Šiaulių, Panevėžio, Kauno miestų bei provincijos miestelių vaistinės. Ją gerai vertino to meto gydytojai D. Jasaitis, J. Vileišis, A. Spudas, A. Levinas, B. Aizinbudas ir kt.
1936 metais laboratorija „Galen“ dalyvavo Briuselyje surengtoje 5-ojoje tarptautinėje vaistinių augalų parodoje, kurioje buvo pristatyti 26 pavadinimų gaminiai. Laboratorijos produkcija buvo gerai įvertinta, o „Rambyno žolės“ apdovanotos medaliu.
1940 metais laboratorija buvo nacionalizuota, o karo metais sunaikinta, laboratorijos darbuotojams pavyko išgelbėti tik kai kuriuos jos įrenginius.
1944 m. prasidėjo atkūrimo darbai. Po karo žmonėms labai reikėjo vaistų, todėl laboratorija, įsikūrusi viename kambarėlyje, pradėjo vaistų gamybą. 1956 metais mirė laboratorijos atkūrėjas ir ilgametis jos vadovas Boleslovas Norvaiša. Nauja vedėja paskiriama provizorė Joana Gibronaitė-Brajienė. Dar keletą kartų keitėsi laboratorijos vedėjai, vyko darbas. 1963 m. buvo pradėti gaminti homeopatiniai preparatai Kauno ir Šiaulių vaistinėms. Buvo gaminama apie 40 įvairių sudėtinių šių vaistų formų. 1976 metais farmacijos laboratorija „Galen“ buvo perkelta į naujas patalpas. 1977 m. laboratorijai buvo pavesta gaminti visiems Lietuvos vaistų sandėliams jodo spiritinį tirpalą ir briliantinės žalumos tirpalus. Laboratorija iš Kauno chemijos farmacijos fabriko „Sanitas“ perėmė spiritinių tirpalų gamybą, iš Vilniaus farmacijos fabriko – briliantinės žalumos gamybą. Visiems Lietuvos gyventojams gamino ir jodo tirpalą. Gamyba smarkiai padidėjo. Geriausi darbo rezultatai buvo pasiekti 1989 m., kai buvo pagaminta 5,5 milijono pakuočių fasuotų vaistų.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, laboratorijos „Galen“ gamyba sumažėjo, nes atsirado daugiau farmacijos įmonių. Tačiau vis tiek kasmet buvo gaminama apie 3 milijonus fasuotų skystų vaistų pakuočių už milijoną litų. Laboratorija gamino 10 preparatų: spiritinius briliantinės žalumos, jodo, kamparo, skruzdžių rūgšties, salicilo rūgšties įvairių koncentracijų tirpalus, fasavo vandenilio peroksidą ir kt. Laboratorijoje dirbo 22 darbuotojai.
2001 m. laboratorija „Galen“ buvo privatizuota, 2002 m. farmacijos laboratorijos „Galen“ gamybinė veikla buvo nutraukta, visi darbuotojai atleisti. Iš AB Šiaulių miesto sandėlio ir farmacijos laboratorijos „Galen“ darbuotojų buvo supirktos akcijos ir „Galen“ tapo Kauno AB „Bakteriniai preparatai“ filialu. 2002 m. balandžio mėn. Šiaulių „Galen“ laboratorija nustojo veikusi. Dalis įrengimų buvo išvežta į Kauną, pasenę – atiduoti į metalo laužą.
