Aktoriaus Alfonso Dobkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms (1919 05 19–1978 04 17)

Parodoje pateikiami aktoriaus biografijos faktai, nuotraukos, kuriose įamžinti vaidmenys teatro scenoje ir filmuose, kolegų atsiminimai.

Scena iš spektaklio „Kjodžos kivirčai“, 1974 m.

1946-ieji. Kauno valstybinio dramos teatro studija. Būrelis smagaus jaunimo. Bendrakursiai. Tarp jų – švytintis sąmoju Alfonsas Dobkevičius. Kelio pradžia.

1978-ieji. Šiaulių dramos teatras. Balandžio 17 dieną aktoriui Alfonsui Dobkevičiui nusileido paskutinė, nebepakylanti uždanga. Kelio pabaiga.

Šiaulių dramos teatro aktorių Alfonsą Dobkevičių – „žmogų savo vaikišku, vaikiškai skausmingu žvilgsniu, graudžiai žavinga, tik jam vienam būdinga veido išraiška, kūno plastika…“ – režisierė Aurelija Ragauskaitė pavadino mažuoju A. Čechovo žmogumi. Jau keturiasdešimt vieneri metai, kai nutilo artisto žingsniai teatre, kai nebeskamba jo balsas scenoje.

Alfonsas Dobkevičius kilęs iš Šakių rajono Sintautų miestelio. Ten baigė vidurinę mokyklą. Menininko talentą paveldėjo iš savo tėvo, skulptoriaus ir tapytojo. Jaunystėje mėgino eiti tėvo keliu, net studijavo tapybą. Vis dėlto greitai perėjo į Kauno dramos teatro studiją, vaidino tuometiniame Kauno jaunimo teatre. Kaune sukūrė apie dvidešimt vaidmenų, tarp kurių ryškiausi Mitrofanas D. Fonvizino komedijoje „Nesubrendėlis“ ir Respoleženskis A. Ostrovskio veikale „Savi žmonės susitarsim“. Tapęs aktoriumi, jis ir teptuko nepadėjo – tapė portretus, peizažus.

1954 m. aktorius pradėjo dirbti Šiaulių dramos teatre. Čia pasireiškė kaip plataus spektro aktorius. Vaidino viską: vaikus, jaunuolius, senus žmones. Žiūrovai žavėjosi šio aktoriaus vidine jėga ir įtaiga.

J. Šeino įsteigtoje teatro studijoje aktorius dėstė grimą. „Įdomios ir turiningos buvo jo pamokos, o jis pats – paprastas, draugiškas, linksmas ir rūpestingas. Stebindavo savo gebėjimu vienu kitu štrichu pakeisti mūsų veidus“, – prisimena Rimantas Vaitiekūnas. Jo kūrybinėje biografijoje ypatingą vietą užima Francas (B. Sruogos „Pajūrio kurortas“). Šis spektaklis dalyvavo Lietuvos dramaturgijos festivalyje, vykusiame Šiauliuose 1976 m. Režisierė A. Ragauskaitė buvo apdovanota premija ir diplomu, o aktorius A. Dobkevičius tapo vienu iš festivalio laureatų. Per savo kūrybinį gyvenimą aktorius sukūrė scenoje daugybę vaidmenų V. Krėvės, Ž. Anujo, O. Balzako, A. Čechovo, V. Rozovo, K. Sajos ir kt. veikaluose. Svarbūs vaidmenys – Karlsonas (A. Lindgren „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“), Padronas Fortunatas (C. Goldonio „Kivirčai Kjodžoje“) ir kt. Šiaulių scenoje aktorius sukūrė septyniasdešimt penkis vaidmenis. Visi jie buvo saviti, originalūs, prisodrinti gyvenimo spalvų.

A. Dobkevičius kūrė vaidmenis ir Lietuvos kino studijos meniniuose filmuose: Untulis filme „Virto ąžuolai“ (rež. Gytis Lukšas), Vikšras kino komedijoje „Kalakutai“ (rež. Vytautas Mikalauskas), Jokūbėlis filme „Akmuo ant akmens“ (rež. Raimondas Vabalas) ir kt. 

Aktoriai turi savo antrąjį gyvenimą – saugomą teatro istorijos ir žmonių atminties.

Panaudota literatūra:

Alfonsas Dobkevičius: nekrologas // Raudonoji vėliava. – 1978, bal. 19, p. 3

Mareckaitė, Gražina. Nacionalinės dramaturgijos festivalis [Šiauliuose] // Muzika ir teatras. – 1976, kn. 12, p. 172–174.

Ragauskaitė, Aurelija. Alfa [Alfonsas Dobkevičius] // Režisierės užrašai. – Vilnius, 2000, p. 155–157.

Ragauskaitė, Aurelija. Paskutinei uždangai nusileidus // Literatūra ir menas. – 1978, bal. 22, p. 15.

Tumkevičius, Kazys. Kūrė įsimintinus vaidmenis // Raudonoji vėliava. – 1984, geg. 19, p. 4

Vaitiekūnas, Rimantas. Mažasis Čechovo žmogus… // Šiaulių naujienos. – 1994, geg. 20, p. 5.

Vorobjova, Eugenija. Alfonsas Dobkevičius // Šiaulių dramos teatro aktoriai ir režisieriai: [rankraštis]. – Vilnius, 1978, p. 64–65.

 

Nuotraukų galerija iš virtualios elektroninio paveldo sistemos http://www.epaveldas.lt

 

Parodą rengė Domiceta Kazlauskienė

 
Skip to content