Iš Ukmergės apskrities, Kavarsko valsčiaus, Svirnų vienkiemio kilęs gydytojas neurochirurgas Albertas Griganavičius negalvojo apie mediciną, svajojo studijuoti geologiją, bet likimas lėmė, jog tapo gydytoju. „Kai pamačiau filmą, kuriame po operacijos mergaitė atgavo regėjimą, supratau, jog turiu studijuoti mediciną“, – apie profesijos pasirinkimą yra pasakojęs neurochirurgas.
Dirbdamas gydytoju įsitraukė į visuomeninę veiklą, nes negalėjo pasyviai stebėti, kas vyksta aplinkui, taikstytis su negerovėmis ar nesidžiaugti gražiais laimėjimais. Visada jautė malonią pareigą apie tai parašyti. Parengė per 60 mokslinių pranešimų. Periodikoje paskelbė per 300 publikacijų aktualiomis temomis. Turi sukaupęs didelę filmoteką. Šiaulių televizijai parengė 12 videofilmų „Blaivumas – gyvenimo laimė“, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekai padovanojo unikalią filmuotos medžiagos kolekciją iš atgimimo laikotarpio renginių ir įvykių.
Neurochirurgas A.Griganavičius – pavyzdys, kaip galima spėti beveik visur, padaryti beveik viską, kur veda troškimai ir įsitikinimai.
A. Griganavičius – ne tik neurochirurgijos specialistas, ne tik kovotojas už blaivybę, bet ir gimtosios kalbos puoselėtojas. Išleido publicistikos knygą „Reikia tos Lietuvos“, atsiminimų knygą aukštaičių tarme „Kū ašen da atamenu“. „Jei tarmiškai reikėtų parašyti apie šių dienų gyvenimą, būtų be galo sunku, nes iš vaikystės mintyse liko ne tik atsiminimai, bet ir žodžiai, kuriuos tardavau… Tėviškėje gyvenau tik 10 metų, tačiau tie prisiminimai iki šiol mieliausi“.
Gimė 1934 m. liepos 8 d. Kavarske (Anykščių raj.).
Nuo 1948 m. gyveno Šiauliuose.
Nuo 1950 m. dirbo įvairiose Šiaulių įstaigose ir organizacijose.
1960 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą.
1960-1972 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas.
1972-1981 m. Šiaulių poliklinikos Chirurgijos skyriaus vedėjas.
1981-1998 m. Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas. Aukščiausios kategorijos neurochirurgas (1989).
„Medicinos“ žurnalo redkolegijos narys.
Buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) miesto tarybos ir Sąjūdžio Seimo narys (1988), LPS suvažiavimų ir konferencijų dalyvis.
1991 metais įsigijęs video kamerą, pradėjo kruopščiai filmuoti visus įvykius, susijusius su Šiaulių atgimimo istorija.
Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio prezidiumo narys ir Šiaulių skyriaus pirmininkas.
Jo iniciatyva Šiaulių mokyklose pradėtas rašinių bei piešinių blaivybės tema konkursas.
Lietuvos gydytojų, Lietuvos neurochirurgų draugijos, Šiaulių krašto chirurgų draugijos narys.
Lietuvos samariečių bendrijos valdybos narys, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriau valdybos narys, lietuvių kalbos diktantų rašymo konkursų dalyvis ir prizininkas.
Trečiojo amžiaus universiteto kūrimo Šiauliuose iniciatorius (1999), šio universiteto Dvasinio tobulėjimo fakulteto dekanas.
Knygnešių ainių draugijos narys ir kt. SSRS sveikatos apsaugos žymūnas (1982).
Šiaulių miesto garbės pilietis (2005).
Mirė 2015 metų sausio 16 d.
Nuotraukos iš A. Griganavičiaus asmeninio archyvo.
Jaunystė, šeima, artimieji
Visuomenės veikėjas
