Ir šviečia kaip žvaigždės lietuviškos raidės,
Ir džiaugiasi širdys, už skausmą jas pirkę…
Petras Vaičiūnas
Žodžio knygnešys, kurį „Dabartinės lietuvių lietuvių kalbos žodynas“ (1993) aiškina taip: 1. spaudos draudimo metu užsienyje spausdintų lietuviškų knygų gabentojas per sieną ir platintojas. 2. knygų nešiotojas, platintojas (p. 317) nerasime nė vienoje kitoje pasaulio kalboje, nes tokio reiškinio kaip spaudos draudimas nepatyrė nė viena kita šalis.
Po 1863 metų sukilimo Lietuvoje įsigaliojo caro valdžios draudimas spausdinti, įvežti ir platinti Rusijos imperijos europinės dalies gubernijose lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis. Draudimas tęsėsi nuo 1864 iki 1904 metų. Lietuvių inteligentija, dvasininkai ir visa tauta stojo į kovą prieš lietuviško žodžio uždraudimą. Aukščiausia pasipriešinimo forma – lietuviškų knygų leidyba užsienyje. Leidiniai lotyniškomis raidėmis spausdinti Mažojoje Lietuvoje, JAV, Rusijoje ir nelegaliai platinti Lietuvoje.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos fonduose saugoma per 100 pavadinimų spaudos draudimo metais leistų knygų. Spaudos draudimo laikotarpio knygos skirstytinos į dvi grupes: religines ir pasaulietines.
Religinės knygos
Pasaulietinės knygos
Pasaulietinio turinio knygų informacijos pobūdis įvairus: mokslo populiarinimo, istorija, grožinė.
Mokslo populiarinimo knygos apima visas mokslo šakas. Jose pateikiamos praktinės žinios visais ūkinės ir praktinės veiklos klausimais, supažindinama su gamtos reiškiniais, teikiama žinių apie ligas, slaugą. Knygos dažniausiai verstinės, rašytos suprantama kalba, pritaikytos mažai išsilavinusiam skaitytojui. Knygų autoriai A. Avižonis, S. Matulaitis, J. Adomaitis – Šernas, P. Vileišis ir kiti. P. Vileišiui kaip autoriui priskiriami 57 leidiniai, už savo lėšas leisti Rusijoje, Mažojoje Lietuvoje ir JAV. Tai populiarūs beveik visų mokslo šakų darbai. Vaizdžiai knygos „Givenimo džiaugsmai“ prakalba parodo P. Vileišio siekimą rinktis populiarias, informatyvias ir naudingas knygas skaitytojams: Keturiolika metų atgal buvo parašita garsaus mokslinčiaus baroneto sero Džono Lebboko, parlamento-sąnario, kniga vardu „Givenimo džiaugsmai“, kuri teip patiko skaititojams, juog ikišiol jau net 14 kartų buvo perspausdinama. Manidamas, kad ta kniga patiks ir atneš naudą ir musų skaititojams, aš, negalėdamas dėlei jos didumo visos išversti, bent sutrumpinęs pavedu ją lietuviams skaititojams. P. N. [P. Vileišis] 18.XI.1901
Viso leidinio peržiūra: „Givenimo džiaugsmai“, „Kaip reikia kiaulės auginti“, „Bulvių vaisymas“, „Vanduo ant žemės, požeme ir viršuje žemės“, „Paprasti rakandai ir išdarbiai iš šakų“, „Apsakiniems apej žiamie ir atmajnas ora“, „Įrankis pagerinimui ir sutaisymui šosejų ir paprastųjų kelių“, „Pirmutinė pašalpa“, „Ką daryti, kad sveiki butume ir ilgai gyventume“
Mokslinės knygos
Mokslinių knygų nėra daug. Keletas jų išleista Rusijoje. 1880 m. balandžio 22 (gegužės 4) d. gautas caro leidimas spausdinti lietuviškas mokslo knygas lotyniškais raštmenimis. Atsirado gera proga išleisti keletą svarbių lietuviškų mokslinių leidinių lotynišku šriftu. Bibliotekos fonduose saugomos Kazanės universiteto išleistos Antano Juškos „Svodbinė rėda“ ir „Lietuviškų dainų“ 3-ioji laida bei Rusijos mokslų akademijos parengta E. Volterio „Lietuviška chrestomatija“.
Viso leidinio peržiūra: „Svotbinė rėda“
Kitos knygos
Minėtinos knygos apie Lietuvos istoriją, etnografiją, tautosaką. Jos ugdė tautinę savimonę.
Viso leidinio peržiūra: „Iš gyvenimo vėlių bei velnių“, „Keletas žodžių apie nežmoniškus Maskolių darbus Kražiuose ir apie sudyjimą Kražiečių Vilniuje“
Apie 15 proc. to meto lietuviškos spaudos sudarė grožinė literatūra. Tai lietuvių autorių ir verstiniai kūriniai.
Viso leidinio peržiūra: „Klajunas“, „Paveikslai“, „Judošius“, „Amerika pirtyje“
Fonde saugomi spaudos draudimo metais leisti vadovėliai, kalendoriai ir katalogai.
Viso leidinio peržiūra: „Aritmetika“, „Chemija“, „Lietuviškos kalbos gramatika“, „Dokumentas apie lotyniškas litaras lietuviškoje literaturoje“, „Darbininkų kalendorius 1904 metams“
1900 metais Paryžiuje surengta tarptautinė paroda. Joje pirmą kartą dalyvavo ir lietuviai. Pagrindinis tikslas buvo parodyti spaudos draudimo ir persekiojimų skriaudas. Etnografiškai įrengtoje ekspozicijoje eksponuoti senieji raštai, rankraščiai, draudžiamos knygos. Patikimiems lankytojams dalintas prancūzų kalba išleistas parodos katalogas, skaitytos paskaitos apie Lietuvos praeitį.
Viso leidinio peržiūra: „Varpas“
Nepasiteisino mėginimas lietuviškas knygas leisti rusiškomis raidėmis.
Parodą rengė Nijolia Kasparavičienė, parodą paruošė virtualiai erdvei Vita Grigutytė