S. Šalkauskis buvo didžiulis moralinis ir mokslinis autoritetas. Jo visas gyvenimas buvo sielos degimas ir švietimas idealo akivaizdoje. Jo pedagogikos esminis bruožas buvo laisvas žmogaus apsisprendimas ir ryžtingas kovojimas už savojo Aš tobulinimą ir asmenybės formavimą. Jo ugdomojo veikimo taktika – gerumu ir kantrumu nugalėti pikto pradus. Jo asmenybė papuošė mūsų šimtmetį. Jo idėjų nesunaikino laikas – jos tebeturtina mūsų dvasinį gyvenimą visose srityse.
S. Šalkauskio (1886–1941) asmenybė, jo mokslinė bei pedagoginė veikla – yra Šiaulių pasididžiavimas. Gegužę Šiauliuose galima pavadinti filosofo profesoriaus S. Šalkauskio atminimo mėnesiu. Ir ne tik todėl, kad gegužės 16 dieną jis yra gimęs. Kas dveji metai Šiauliuose teikiama Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto skyriaus įsteigta S. Šalkauskio premija. Tai garbingas apdovanojimas, suteikiamas už kultūros, meno, mokslo ir filosofinės minties turtinimą ir ugdymą iš Šiaulių krašto kilusiems arba savo veikla bei gyvenimu su Šiaulių kraštu ir Lietuva susijusiems asmenims. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Šiauliuose siekta įamžinti filosofo profesoriaus S. Šalkauskio (1886–1941) atminimą. Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba 1991 m. spalio 28 d. posėdyje priėmė nutarimą:
Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba, vykdydama talentų ir kūrėjų ugdymo bei kultūros, meno ir mokslo rėmimo programą, nutaria:
Įsteigti aukščiausią Šiaulių krašto apdovanojimą už kultūros, meno, mokslo ir filosofinės minties turtinimą bei ugdymą – dr. Stasio Šalkauskio premiją. Ją skirti vieną kartą per dvejus metus labiausiai šioje srityje nusipelniusiam kultūros ir visuomenės veikėjui, savo kūrybine veikla turtinančiam krašto ir visos Lietuvos kultūrą bei mokslą. ( Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos pirmininkas H. Smilgys)
1991–2005 m. premija buvo teikiama kas dvejus, nuo 2005 m. – kas trejus metus.