Prieš 90 metų išsipildė šiauliečių noras turėti savo miesto profesionalų teatrą – 1931 m. buvo įkurtas Valstybinis Šiaulių dramos teatras. Tai buvo antras profesionalus teatras Lietuvoje, kurio misija – puoselėti ir skleisti teatro meną visoje Šiaurės Lietuvoje. Pirmuoju teatro direktoriumi tapo žinomas kultūros veikėjas, režisierius ir aktorius Juozas Staniulis. Jis teatrui vadovavo nuo 1931 iki 1942 metų. Pirmasis spektaklis – Boriso Dauguviečio režisuota Karlo Gocio fiaba „Princesė Turandot“ – parodytas 1931 m. rugsėjo 23 d. kino teatre „Kapitol“ gausiai susirinkusiems žiūrovams. Tai buvo iškilmingas Šiaulių dramos teatro atidarymas ir ši data laikoma oficialiu Šiaulių dramos teatro gimtadieniu.
Valstybinio Šiaulių dramos teatro pavadinimų kaita:
- nuo 1931 metų rugpjūčio 1 dienos veikė kaip „Valstybės teatro Šiaulių skyrius“;
- 1934 metų rugsėjo 15 dieną pavadintas Šiaurės Lietuvos teatru;
- nuo 1935 metų liepos 1 dienos perkeltas į Klaipėdą ir pavadintas „Valstybės teatro Klaipėdos skyriumi“;
- nuo 1939 metų kovo 23 dienos iš Klaipėdos perkeltas į Šiaulius ir pavadintas „Valstybės teatro Šiaulių skyriumi“;
- nuo 1944 metų spalio 11 dienos – Šiaulių dramos teatras, Valstybinis Šiaulių dramos teatras.
Istorija
Teatro pastatas. Šiemet sukanka 81 metai, kai teatras persikėlė į nuolatinį pastatą, esantį Tilžės gatvėje. Darbų vykdytoju, akcininku ir pirmuoju teatro direktoriumi buvo Antanas Ulpis. 1944 m. liepos 27 d. sovietinė armija antrąjį kartą okupavo Šiaulius. Teatro pastatas labai nukentėjo. Traukdamiesi iš Šiaulių miesto, hitlerininkai jį padegė. Teatro žmonės būrėsi į kolektyvą, prisiglaudė Liaudies namuose (dabartinėje miesto savivaldybėje). Prasidėjo pastato atstatymo darbai, kolektyvas jautė vyriausybės ir visuomenės paramą. Teatrą atstatyti padėjo darbininkai, moksleiviai, studentai aktoriai – visi jie noriai talkino. Jau 1945 m. kovo 28 d. atstatytame pastate šiauliečiai pamatė pirmąją pokario metų premjerą J. Grušo pjesę „Tėvas ir sūnus“.
Aktoriai. Pradžioje naujojo lietuviško teatro meno kolektyvas buvo nedidelis, vos 14 aktorių. Tarp jų – Potencija Pinkauskaitė, Elena Bindokaitė, Juozas Laucius, Valerijonas Derkintis, Alfonsas Radzevičius ir kt. Šiaulių teatras, vis kito meninio vadovo vairuojamas, eidamas „iš rankų į rankas“, prisitaikydavo prie vis kitokių meninių principų ir režisūrinių individualybių, todėl trupė išsiugdė savotiškas imlumo bei „greito reagavimo“ savybes. Ji buvo tokia nepastovi, judri bei kintanti, kaip ir vadovavimas jai. Šiaulių teatro aktoriai sudėtinguose kūrybos vingiuose įgavo lankstumo, imlumo, iš kiekvieno režisieriaus pasiėmė tai, kas buvo reikalinga aktorystės įgūdžiams lavinti. Išvardyti šio teatro scenoje vaidinusių artistų pavardes yra beveik neįvykdoma užduotis. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje iš prieškarinės trupės tebuvo likę trys: Elena Bindokaitė, Potencija Pinkauskaitė ir kiek „vėlesnis“ Kazimieras Tumkevičius.
Vadovai, režisieriai. Nuo pat Šiaulių dramos teatro įkūrimo 1931 m. iki aštuntojo dešimtmečio vyravusi nuolatinė režisierių kaita buvo virtusi beveik tradicija. 1971 m. pasibaigė režisieriaus Mamerto Karklelio vadovavimo teatrui laikotarpis (nuo 1964 m.), per kurį Šiaulių teatro scenoje savo talentus išmėgino daugybė režisierių, vietinių ir kviestinių. Septintojo ir aštuntojo dešimtmečių sandūroje Šiaulių scenoje režisavo Petras Bielskis, Galina Jackevičiūtė, Stasys Paska, Lidija Kutuzova, Rimantas Vaitkevičius, Tatjana Kalvelienė, Algirdas Bubnelis, Michailas Šestakovas, Algirdas Lapėnas. Vėliau kolektyvui vadovavo ir savąją teatro viziją diegė režisierė Natalija Ogaj (1971–1973). Tai nesuteikė šiauliečiams žymesnio stabilumo, bet išjudino provincijos kasdienybėje apsunkusią trupę, paskatino ją atsiverti naujovėms, tuo metu sparčiai plintančioms pasaulio ir Lietuvos teatruose. Reikšmingiausias ir kokybiškai naujas Šiaulių teatro gyvenimo etapas prasidėjo 1974 m., kai teatro vairą perėmė režisierė Aurelija Ragauskaitė. Režisierė lietuviškų spektaklių aukso fondą papildė novatoriškomis lietuvių literatūros klasikos kūrinių interpretacijomis. Šalia A. Ragauskaitės Šiaulių scenoje tuo metu kūrybiškai reiškėsi ir kiti režisieriai – darbą tęsė N. Ogaj, Regina Steponavičiūtė, Gytis Padegimas, Jonas Vaitkus. 1980 m. Šiaulių teatro vairas ir kolektyvo viltys pereina į jauno režisieriaus Sauliaus Varno rankas. Devintajame dešimtmetyje Šiaulių teatre stebėtinai „užderėjo“ režisierių – antrųjų, trečiųjų ir net ketvirtųjų. 1984 m. jų gretas papildė režisierė Audronė Bagatyrytė. Lietuviškos dramaturgijos pirmumo teisę Šiaulių teatre paskelbė režisierius Gytis Padegimas, 1988 m. liepos mėn. pradėjęs vadovauti teatrui. XXI a. 1–2 dešimtmetyje spektaklius režisavo Rolandas Atkočiūnas, Sigitas Račkys, Regina Steponavičiūtė, Algimantas Pociūnas, Vytautas V. Landsbergis, Aidas Giniotis, Gytis Padegimas, Kostas Smoriginas, Jonas Vaitkus, Raimundas Banionis, Algirdas Latėnas.
Teatras dabar
Šiaulių valstybiniame dramos teatre veikia Didžioji ir Mažoji salės. Repertuare – spektakliai suaugusiesiems ir vaikams. Teatras gastroliuoja įvairiuose šalies miestuose, dalyvauja festivaliuose, rengia edukacinius užsiėmimus. Kiekvienais metais teatro sezono metu žiūrovams pristatomos 4–6 premjeros. Šiuo metu nuolatinę trupę sudaro 30 aktorių. Kartu su patyrusiais scenos meistrais Sigitu Jakubausku, Vladu Baranausku, Rimanta Krilavičiūte, Nijole Mirončikaite, Juozu Žibūda, Juozu Bindoku, Silva Povilaityte, Eduardu Sauliumi Pauliukoniu, Irena Liutikaite, Vilija Paleckaite, Lina Bocyte, Nomeda Bėčiūte ir Šiaulių scenoje subrendusiais aktoriais Rolandu Dovydaičiu, Inga Norkute, Danguole Petraityte, Daliumi Jančiausku, Jūrate Budriūnaite, Romanu Dudniku, Aurimu Žviniu, Monika Šaltyte, Viktorija Krivickaite, Mindaugu Jurevičiumi, Aidu Matučiu sėkmingai dirba jaunesnioji karta: Eglė Stanišauskaitė-Žvinienė, Inga Jarkova-Bučienė, Anicetas Gendvilas, Severinas Norgaila, Gintarė Ramoškaitė, Lina Gečaitė, Monika Geštautaitė, Pijus Ganusauskas, Josif Baliukevič.
Nuo 2016 m. teatrui vadovauja Aurimas Žvinys, meno vadovė – Nomeda Šatkauskienė. Per tą laiką gerokai atnaujintas teatro repertuaras. Greta klasikinių, žinomų kūrinių (Tenesio Viljamso „Geismų tramvajus“, Judžino O‘Nilo „Meilė po guobomis“, Aldo Nikolajaus „Rudens istorija“, Petro Vaičiūno „Patriotai“, Viljamo Šekspyro „Vasarvidžio nakties sapnas“) gausiai statoma šiuolaikinė dramaturgija, apimanti įvairias novatoriškas dramines raiškos formas. Per paskutinius penkerius metus teatre dirbo daug jaunų, savitu kūrybos braižu pasižyminčių režisierių: Paulius Ignatavičius, Agnius Jankevičius, Šarūnas Datenis, Artūras Areima, Monika Klimaitė, Goda Palekaitė, Aleksandras Špilevoj, Jonas Tertelis. 2020 metais vienas garsiausių šiuolaikinių režisierių Oskaras Koršunovas sukūrė spektaklį „Remyga“ pagal Rimanto Kmitos specialiai teatrui parašytą pjesę.
Nuotraukų galerija iš virtualios kultūros paveldo sistemos www.epaveldas.lt
Literatūra:
Lietuvių teatro istorija. Kn. 3. Vilnius, 2006.
Lietuvių teatro istorija. Kn. 4. Vilnius, 2009.
Sabaliauskas, Svajūnas. Šiaulių dramos teatras nuo 1931 m. rugsėjo 23 d. Vilnius, 2011.
Šiaulių dramos teatras 1931–1956. Vilnius, 1956.
Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.): [monografija]. Šiauliai, 1991.
Šiaulių miesto istorija 1940–1995 m. Šiauliai, 2007.
Valstybinis Šiaulių dramos teatras. Prieiga per internetą: http://www.vsdt.lt/apie-teatra/
Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/siauliu-dramos-teatras/
Parodą rengė vyresn. bibliotekininkė Monika Ožemblauskytė.