Emilija Danilevičiūtė-Dapšienė gimė 1922 m. kovo 26 d. Skuode. Mirė 2003 m. liepos 17 d. Šiauliuose. Šiais metais yra minimos talentingosios Lietuvos teatro ir kino aktorės 100-osios gimimo metinės.
Kūrybinis kelias, nuopelnai
Emilijos Danilevičiūtės-Dapšienės kūrybinio kelio ištakas galime rasti jau vaikystėje. Nors aktorė gimė darbininkų šeimoje, ryškiausi vaikystės atsiminimai – ne žaislai ir lėlės, bet teatras. Tėvams persikėlus iš Skuodo į Klaipėdą, Emilija lankė baleto ir dramos mokyklą, šoko, vaidino.
1940 m. aktorė atvyko į Šiaulius, lankė dramos teatro studiją, po metų buvo priimta dirbti aktore. 1949–1951 m. mokėsi Vilniaus Akademinio dramos teatro studijoje. Po studijų grįžo į Šiaulių teatrą, sukūrė per 100 vaidmenų. Nuolatinis ieškojimas, susikaupimas, darbštumas, skirtingo plano vaidmenų kūrimas išugdė Emilijos Danilevičiūtės-Dapšienės talentą. Jai nesvetimas ir humoras, ir tragizmas. „Mūsų profesijos pagrindinis tikslas – pasakoti žmonėms apie žmones“, – teigė aktorė.
Įsimintiniausi vaidmenys: Mašenka (A. Afinogenovo „Mašenka“), Kača (I. Štoko „Velnių malūnas“), Katia (K. Simonovo „Vienos meilės istorija“), Gailiūnienė (A. Vienuolio „Puodžiūnkiemis“), Kalvaitienė (V. Krėvės „Žentas“), Aneliukė (J. Baltušio „Gieda gaideliai“), Organova (A. Fredo „Damos ir husarai“), Motina (R. Blaumanio „Sūnus palaidūnasׅ“), Vaida (P. Putninio „Saldi ištikimybės našta“) ir daugelis kitų. Taip pat filmavosi trijuose Lietuvos kino studijos filmuose („Žvangutis“, rež. G. Lukšas, „Rungtynės nuo 9 iki 9“, rež. R. Vabalas, „Metai baigiasi saulėlydžiu“, rež. S. Siudika).
1973 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Emilijai Danilevičiūtei-Dapšienei suteiktas LTSR nusipelniusios artistės garbės vardas už nuopelnus lietuvių tarybiniam teatro menui ir aktyvią visuomeninę veiklą.
Pro memoria
Po aktorės mirties 2003 m. liepos 19 d. laikraštyje „Šiaulių naujienos“ buvo išspausdintas nekrologas, kurį parašė Šiaulių dramos teatro kolektyvas. Jame rašoma: „Jūs išeinate pačiame vidurvasaryje, išeinate palikdama savo širdies šilumą, savo atsidavimą teatrui. Tai priesakas ir pavyzdys mums, kaip reikia mylėti GYVENIMĄ, PROFESIJĄ ir PAŠAUKIMĄ.“
Nuotraukų galerija iš virtualios kultūros paveldo sistemos www.epaveldas.lt
Literatūra:
1. Balčiūnaitė, Dalia. Šiauliečių – LTSR Liaudies artistų ir nusipelniusių kultūros ir švietimo darbuotojų biobibliografinis žodynas [Rankraštis]: diplominis darbas. Vilnius, 1984.
2. Biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m. iki šių dienų. Prieiga per internetą: https://savb.lt/lt/krastieciai/virtualios-parodos/biografinis-zinynas-siauliu-sviesuomene-nuo-1918-m-iki-siu-dienu/aktoriai-rezisieriai-teatrologai/
3. Šiaulių dramos teatro kolektyvas, Liepos 17 d. mirė Šiaulių dramos teatro aktorė Emilija Danilevičiūtė-Dapšienė: [nekrologas]. Šiaulių naujienos, 2003 07 19, p. 2.
4. Vorobjova, Eugenija. Šiaulių dramos teatro aktoriai ir režisieriai [Rankraštis]: [biobibliografinis žodynas]: diplominis darbas. Vilnius, 1978.
Parodą rengė vyresn. bibliotekininkė Monika Ožemblauskytė.