Palaidojimo vietos, įrašytos į Lietuvos kultūros vertybių registrą

Pranciškaus Mauricijaus Karpio mauzoliejus

Rėkyvoje esančiame kape palaidotas valstybės veikėjas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų  Pranciškus Mauricijus Karpis  (1749–1817). Statinys supamas nupjauto kūgio formos žemės pylimo. Ant granitinio antkapio išlikęs užrašas apie palaidotąjį. Mauzoliejus yra nacionalinio lygio valstybės saugomas objektas.

Vacbergų šeimos mauzoliejus

Zokniuose išlikę dvarininkų Vacbergų šeimos kapo-mauzoliejaus fragmentai. Šis mauzoliejus  pastatytas apie 1916–1922 m. Jame buvo palaidoti Teofilė Sataitė-Mačiukienė (mirė apie 1922 m.), Lietuvos kariuomenės Inžinerijos bataliono Elektrotechnikos kuopos karys-savanoris Leonas Vacbergas (1901– apie 1919 m.), Mykolas Vacbergas (1880–1924), Rozalija Marčiukaitė-Vacbergienė (1870–1930), Jokūbas Vacbergas (1862–1937). 1941 m. mirusiųjų palaikai buvo iškelti iš mauzoliejaus. 1991 m dalis tų palaikų  perlaidota Ginkūnų  kapinėse.

Ignaco Štacho kapas

Senosiose kapinėse palaidotas kunigas, blaivybės apaštalas Ignacas Štachas (1796–1854). Kapas aptvertas metaline tvorele. Pastatytas paminklas – ant betoninio pagrindo metalinis kryžius. Prie kryžiaus pamato pritvirtinta metalinė lentelė su užrašu. 1914 m. Šiaulių miesto blaivininkai jo kapavietę atnaujino, 1998 m. kapavietė atnaujinta antrą kartą. I. Štacho kapas turi mistinę, sakralinę reikšmę.

Juozo Milausko-Miglovaros kapas

Senosiose kapinėse palaidotas poetas, aušrininkas Juozas Miliauskas-Miglovara (1845–1937), gyvenęs Šiauliuose nuo 1885 m. iki mirties. Kapas buvo sunykęs. „Aušros“ muziejaus darbuotojų Vinco Vaitekūno ir Jono Tamulio iniciatyva, netoli buvusios palaidojimo vietos, įrengtas simbolinis kapas. Pastatytas paminklas, metalinės dekoratyvinės grotelės, prie kurių pritvirtinta metalinė plokštė su užrašu. 1998 m. paminklo vieta sutvarkyta ir atnaujinta.

Šalkauskių šeimos kapas

Senosiose kapinėse palaidotas gydytojas, 1905–1925 m. ėjęs Šiaulių miesto burmistro pareigas, Julijonas Šalkauskis (1849–1933) ir jo sūnus filosofas, pedagogas  prof. Stasys Šalkauskis (1886-1941). Kapas aptvertas metaline tvorele. Uždėti du betoniniai antkapiai, kurių centre ant betoninio pagrindo metalinis kryžius. Prie tvorelės pritvirtintos dvi lentelės su užrašais.

Lukauskių šeimos kapas

Senosiose kapinėse palaidotas teisininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas Stasys Lukauskis (1869–1925), jo žmona Helena Lukauskienė (1870–1919) ir uošvė Liugarda Zabeckienė (1848–1922). Kapas aptvertas metaline tvorele. Pastatytas betoninis kryžius, prie kurio pritvirtinta metalinė lentelė su užrašu.

Kazimiero Venclauskio kapas

Senosiose kapinėse palaidotas teisininkas, visuomenės ir socialdemokratų partijos veikėjas, buvęs Šiaulių miesto burmistras Kazimieras Venclauskis (1880–1940). Kapas aptvertas metaline tvorele. Galvūgalyje pastatyta juodo poliruoto granito plokštė su užrašu.

Igno Prielgausko kapas

Senosiose kapinėse palaidotas pianistas, pedagogas, publicistas Ignas Prielgauskas (1871–1956). Kapas ir paminklas aptverti metaline tvorele. Paminklą sudaro trys pilko ir juodo granito imitacinės pakopos. Viršutinėje pakopos dalyje įcementuota balto marmuro lentelė su užrašu.

Juozo Kumpio kapas

Senosiose kapinėse palaidotas karo lakūnas, aviacijos leitenantas, Nepriklausomybės kovų dalyvis Juozas Kumpis (1901–1920). Žuvo kovose su lenkais Dzūkijoje. Tėvų pageidavimu buvo palaidotas gimtuosiuose Šiauliuose. J. Kumpio ir kitų karių kapai 1994 m. sutvarkyti pagal architekto Rinaldo Regeso parengtą projektą.

Mykolo Levinsko kapas

Senosiose kapinėse palaidotas pasipriešinimo judėjimo dalyvis Mykolas Levinskas (1920–1941). Žuvo netoli  Kuršėnų nuo besitraukiančios sovietų armijos kulkos. Kapas buvo sunykęs. 1992 m. artimųjų iniciatyva kapavietė atkurta, o 1996 m. miesto savivaldybės lėšomis pastatytas paminklas.

Gerardo Bagdonavičiaus kapas

Donelaičio g. kapinėse  palaidotas dailininkas Gerardas Bagdonavičius (1901–1986) ir jo motina Rūta Bagdonavičienė (1871–1961). Paminklą sudaro ąžuolinis stilizuotas stogastulpis su metaline saulute viršuje ir užrašas akmeninėje plokštėje R. Bagdonavičienei. Greta jo priglausta paminklinė plokštė su G. Bagdonavičiaus portreto bareljefu ir užrašu. Koplytstulpį, skirtą motinai, granito elementus, tvorelę suprojektavo G. Bagdonavičius. 2001 m. prie granito plokštės pritvirtinta skulptorių Aloyzo Toleikio ir Donato Lukoševičiaus poliruoto granitopaminklinė lenta su tamsinto metalo G. Bagdonavičiaus bareljefu. Paminklas yra  nacionalinio lygio valstybės saugomas objektas.

Jono Krikščiūno-Jovaro  kapas

Donelaičio g. kapinėse palaidotas poetas, knygnešys Jonas-Krikščiūnas-Jovaras (1880–1967). Paminklas pastatytas 1973 m. Paminklą sudaro iš granito iškaltas lenktų linijų moters – poezijos mūzos portretas. Kapo kojūgalyje paguldytos trys šlifuoto akmens plokštės su iškaltu tekstu. Skulptorius Aloyzas Toleikis.

Vasaičių šeimos kapas

Donelaičio g. kapinėse palaidotas gydytojas dr. Jurgis Vasaitis (1922–1972), jo dukra poetė Auksė Vasaitytė (1948–1988), ir žmona medicinos sesuo Laima Vasaitienė (1924–2005). Paminklą sudaro poliruoto granito postamentas su užrašu ir iš bronzos išlietas J. Vasaičio biustas. Skulptorius Einaras Ossas.

Stasio Paskos kapas

Donelaičio g. kapinėse palaidotas teatro ir kino aktorius, režisierius Stasys Paska (1920–1981). Šiaulių dramos teatre dirbo nuo 1949 m. iki mirties. Čia palaidota ir jo žmona, aktorė Ieva Gurinaitė-Paskienė  (1916–2000), teatre dirbusi per 40 metų. Paminklą sudaro juodo ir rusvo šlifuoto granito plokštės su užrašais.