Zubovų veikla

Zubovai (rus. Зубовы) – Rusijos imperijos grafų ir Šv. Romos imperijos kunigaikščių giminė, kurios šaknys siekia net XIII amžių. Lietuvoje Zubovai pasirodė XVIII a. pabaigoje Platonui Zubovui (1767-1822) tapus Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritu. Jam buvo suteiktas šviesiausiojo kunigaikščio titulas, padovanoti dideli turtai Lietuvoje, tarp jų ir Šiaulių ekonomija, Kretingos, Joniškio, Plungės miestai bei dvarai. P. Zubovas palikuonių neturėjo, todėl jo dvarus paveldėjo vyresnysis brolis Dimitrijus Zubovas (1764-1836), kuris ir pradėjo lietuviškąją Zubovų šaką. Grafas skyrė daug dėmesio savo dvarų sodybų puoselėjimui ir atnaujinimui. Jo laikais išaugo Ginkūnų (Šiaulių) dvaras, tapęs ekonomijos centru. Šiaulių Didždvario vasaros rezidencijoje buvo pradėti statyti nauji rūmai, pagalbiniai dvaro pastatai, pradėtas kurti parkas. Dimitrijaus sūnus Nikolajus Zubovas (1801-1871) Šiauliuose baigė statyti rūmus, pasodino parką, įkūrė drobės fabriką. Nikolajaus vyresnysis sūnus, bendravardis Nikolajus Zubovas (1832-1898) tęsė savo tėvo darbus – Šiauliuose toliau vystė pramonę, rėmė kultūrą. Jo iniciatyva Gubernijoje pastatyta alaus darykla, Aleksandrijoje – koklių fabrikas. Nikolajus paskyrė sklypą Šiaulių mergaičių gimnazijai, organizavo jos statybą. Jis Šiaulių ekonomijos archyvą padovanojo Šiaulių visuomeninei bibliotekai, atidavė jai savo rūmų antrąjį aukštą. Šiauliečiams leido naudotis asmenine biblioteka. Buvo vedęs grafaitę Aleksandrą Olsufjevą (1840-1913), kurios garbei Lepšių (Šiaulių r.) dvaras pavadintas Aleksandrija.

Nikolajaus ir Aleksandros sūnus Vladimiras Zubovas (1862-1933) pradėjo trijų Vladimirų Zubovų, jau visiškai įaugusių į lietuvių kultūrą, vedusių lietuves, erą. Gyveno Ginkūnų dvare, vėliau – Medemrodėje (Akmenės r.). Šiuos dvarus jis pavertė klestinčiais ūkiais. Pirmasis iš Danijos į Lietuvą įvežė žalųjų veislės galvijų. Vladimiras steigė lietuviškas mokyklas, rėmė lietuviškosios spaudos platinimą, globojo pažangius veikėjus. Didždvario rūmus jis paskyrė viešajai bibliotekai, rūpinosi miesto laikraščio išleidimu. 1920 m. Šiaulių miestui padovanojo parką ir Didždvario rūmus, kuriuose buvo įkurta mokytojų seminarija. Jo žmona buvo pedagogė Sofija Bilevičiūtė (1860-1932). Vladimiro sūnus Vladimiras Zubovas (1887-1959) buvo agronomas, agronomijos daktaras. Valdė Dabikinės, Judrelių  (Akmenės r.) dvarus. Po karo apsigyveno Kaune, dėstė Žemės ūkio ir Veterinarijos akademijose. Ūkininkavo pažangiai, išleido keletą knygų. Veikė įvairiose ūkinėse ir kooperatinėse organizacijose. Buvo vedęs pedagogę Oną Jokubauskaitę (1885-1975). Trečiasis Vladimiras Zubovas (1909-2007) buvo architektas. Gimęs Vokietijoje, gimnaziją  baigęs Šiauliuose – iki mirties gyveno ir dirbo Kaune. Buvo vedęs M. K. Čiurlionio dukterį, rašytoją Danutę Čiurlionytę (1910-1995). Jų dukra Dalia Palukaitienė (g. 1938), sūnūs Konstantinas Kastytis (1940-1971), Vytautas (g. 1948). Vaikaičiai Rokas, Kastytis.