Povilo Višinskio konferencija

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje 2019 m. balandžio 25 d. vyko mokslinė-praktinė konferencija „Spauda ir leidyba lietuvių tautos istorijoje: vardai, idėjos, darbai, įvykiai“.

2019 m. ŠAVB mini 30 metų Povilo Višinskio vardo suteikimo jubiliejų. Pasak konferenciją atidariusio ŠAVB direktoriaus prof. dr. Broniaus Maskuliūno, „visos idėjos, apie kurias P. Višinskis kalbėjo, galvojo, yra ir bus reikalingos tolesnei tąsai. Jose atsispindi ir žmogus, ir visuomenė, ir demokratija, ir laisvė…“ Šiais metais minimos ir lietuviškos spaudos draudimo 155-osios ir jos atgavimo 115-osios metinės. Todėl ŠAVB, atsižvelgdama į šias jubiliejines datas, inicijavo pirmąją Povilo Višinskio konferenciją, kurioje buvo naujai pažvelgta į lietuvių spaudos ir leidybos istoriją aktualizuojant vardus ir idėjas bei darbus ir įvykius.

Pirmąją Povilo Višinskio konferenciją sudarė dvi dalys: pirmojoje pranešėjai skaitė pranešimus, antrojoje vyko bendra konferencijos dalyvių diskusija įvairiais spaudos ir leidybos klausimais.

Pirmojoje dalyje pranešimus skaitė svečiai iš Lietuvos istorijos instituto dr. Dangiras Mačiulis, dr. Vilma Žaltauskaitė, dr. Rimantas Miknys. Pirmųjų dviejų mokslininkų pranešimuose atsispindėjo knygnešių, spaudos draudimo ir nelegalios spaudos platinimo tema, spaudos ir žodžio laisvės problema, buvusi ypač aktuali pačiam lietuvybės propaguotojui P. Višinskiui. O dr. R. Miknys apžvelgė Šiaulių inteligentijos vaidmenį organizuojant ir leidžiant pasaulietinę lietuvišką spaudą 1896–1914 m.

Gytis Vaškelis iš Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto savo pranešime „Petras Vileišis spaudos ir leidybos istorijoje“ konferencijos dalyviams pristatė šio žymaus Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjo, siekusio spaudos lotynų raidėmis atgavimo, ir visapusiškai rėmusio švietimą, lietuviškos periodinės spaudos leidimą, bendradarbiavusio leidžiant „Varpą“ ir „Aušrą“ nuopelnus lietuviškai spaudai ir jos stiprinimui sunkiu laikotarpiu.

Doc. dr. Dalia Jakaitė pažvelgė į Povilo Višinskio publicistiką literatūrologės akimis – nagrinėjo jo tekstų raišką, poetiką, kalbą kuri, pasak pranešėjos, nepaisant aptarinėjamų rimtų temų, turi savo poetiką, padedančią rasti artimesnį ryšį su skaitytoju: „P. Višinskio publicistiką verta suvokti ne tik kaip literatūrinę publicistiką, bet ir bendrai kaip literatūrinio mąstymo diskursą; daug dėmesio skiriama teksto pradžiai. Ryškiais kompoziciniais sprendimais dažnai pasižymi ir visas P. Višinskio tekstas, derinantis lyrinį-poetinį, kasdieninį-šnekamąjį, mokslinį-argumentacinį ir kitus stilius“.

Apie sunkumus, su kuriais susidūrė Šiaulių leidėjai jau atgavus lietuvišką spaudą 1905–1915 m., pasakojo dr. Tomas Petreikis iš Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto. O jo kolega prof. dr. Arūnas Streikus apžvelgė Sovietų Lietuvos spaudos specifiką pristatydamas savo tyrimą tema „Sovietų Lietuvos periodinė spauda režimo, visuomenės ir užsienio medijų sąveikos trikampyje“.

Iš Vytauto Didžiojo universiteto atvykusi dr. Daiva Dapkutė savo pranešimu susirinkusiems apžvelgė lietuvišką spaudą, spaudos draudimo, pokarinių leidybos pokyčių atgarsius ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje.

Antrojoje konferencijos dalyje – draugiškoje diskusijoje – visi konferencijos dalyviai diskutavo jau apie šiandienos leidybos ir spaudos problemas, laisves, teises, regioninės spaudos ir jos pasiekiamumo situaciją, apie leidinio kelią nuo pačios idėjos iki jo atsidūrimo skaitytojo rankose. Diskusiją moderavo ŠAVB direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas, diskusijoje dalyvavo ir svečių iš Lietuvos žurnalistų sąjungos: tarptautinių projektų kuratorius Juozas Bulota bei ilgametis LŽS prezidentas, žurnalistas Domijonas Šniukas.

Konferencijos video medžiagos archyvas:

Konferencijos organizacinis komitetas:

Pirmininkas – prof. dr. Bronius Maskuliūnas, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

Nariai:

Roma Baristaitė, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

Dalia Jakaitė, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

Rimantas Miknys, Lietuvos istorijos institutas.

Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjunga.

 

I. Slonksnytės nuotr.

 
Skip to content