Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Vilties kelias“

Paroda
Bibliotekos galerija

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III a. galerijoje eksponuojama Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Vilties kelias“.

Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Vilties kelias“ – tai fotografijų ciklas, leidžiantis chronologiškai ir emociškai patirti nelengvą mūsų šalies gyventojų kelią į laisvę ir nepriklausomybę. Nors šis kelias kupinas sunkumų, skausmo, netekčių, tačiau visoje kelionėje lydi viltis, kurios buvimas juntamas ne tik užfiksuotuose vaizduose, bet atskleidžiamas ir A. Švenčionio kuriamomis detalėmis, komponavimo būdais. Pagal psichologo Snyderio teoriją, viltis nėra pasyvi emocija, atsirandanti tik sunkiais gyvenimo etapais, tai nuolatinis mąstymo būdas, padedantis siekti išsikeltų tikslų. Pats fotografijų autorius sako, kad jo tikslas – „leisti žiūrovui suprasti, kas yra tikra ir už ką reikia kovoti“. O kova, galima sakyti, yra nuolatinė lietuvių tautos būsena, kurią palaikyti visais laikais padėjo būtent viltis ir tikėjimas.

Albertas Švenčionis – fotografas, Lietuvos fotomenininkų ir Lietuvos žurnalistų sąjungų narys, jau daug metų fiksuojantis Lietuvos senąjį paveldą – piliakalnius. Menininkas yra surengęs nemažai parodų, jo darbai puošia istorinių leidinių puslapius ir t. t.

Pirmosios fotografijų ciklo „Vilties kelias“ dalies tema siejama su Lietuvos ir Lietuvoje gyvenančių žmonių tremties laikotarpiu (1941–1953 m.). Tai – A. Švenčionio sumanytos kompozicijos – tremtinių išgyventos deportacijos įrodymo akimirkos su tai patvirtinančiais dokumentiniais faktais: pačių tremtinių sustabdytų akimirkų vaizdais (fotografijose) bei asmeniniai išgyvenimai, užrašyti nuotraukų nugarėlėse ar dienoraščiuose, piešiniuose, atvirukuose ir dainų tekstuose. Šios fotografijos savaime kelia liūdesio nuotaiką, o jų emocinį krūvį kuria jau minėti fotografo meniniai sprendimai. Tikėjimo, vilties simbolika sustiprinama, kai autorius greta nespalvotų fotografijų komponuoja ne tik piešinius ar tekstus, bet ir simbolinių prasmių turinčius spalvotus augalus – skintus obels, našlaičių, alyvų žiedus, pušies šakelę. Visi šie augalai lietuvių, ypač senosios kartos, gyvenime yra reikšminga egzistencijos dalis, susijusi su gyvybės rato idėja, bylojantys apie amžinybę, laikinumą, gyvenimą ar mirtį.

Čia parodyti etapai, kuriuose visą laiką vienaip ar kitaip žmones lydėjo vilties jausmas. Galima teigti, kad ir šiandien situacija nėra iš esmės pasikeitusi – Lietuva vis dar tame kelyje. Pasak A. Švenčionio, šių dienų įvykiai, tokie kaip priešiškos Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje, taikių žmonių žudymas, netgi Rusijos agresyvus pareiškimas ištrinti Ukrainos valstybę iš pasaulio žemėlapio ir taip sunaikinti tautą, kelia nerimą. Visa tai verčia susimąstyti ir prisiminti Lietuvos istoriją, būtent pokario istorijos faktus Lietuvoje, t. y. lietuvių tautos genocidą. Todėl savo archyvuose ilgai laikytoms fotografijoms jis suteikia naują gyvenimą ir aktualumą, pristato jas šiandienos neramiame geopolitiniame kontekste.

Tai – autentiškos dviejų laikmečių, skirtingas žmonių kartas reprezentuojančios fotografijos, papildytos savitomis meninėmis idėjomis. Jos svarbios lietuvių istorinės atminties išsaugojimui, sklaidai visuomenėje ir leidžia iš naujo patirti praeitį. Ši mums primena, o kartu ir įspėja, kad „Vilties kelias“ yra procesas, kuriam nutrūkti nevalia.

Menotyrininkė Miglė Morkūnaitė-Vervečkienė

Paroda veiks bibliotekos III a. galerijoje iki liepos 8 d.

Organizatorius – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

Projektą finansuoja – Lietuvos kultūros taryba.

I. Slonksnytės nuotr.

Komentarai

Skip to content