Aušros Čapskytės ekslibrisų paroda „Kryžiažodžiai“

Paroda

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje (III a.) veikia Aušros Čapskytės ekslibrisų paroda „Kryžiažodžiai“.

Paroda veiks iki gegužės 19 d. 

 

Aušra Čapskytė-Šarauskienė gimė 1966 m. Vilniuje. 1988–1993 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1994 m. dalyvauja grupinėse parodose. 2005 m. jai suteiktas meno kūrėjo statusas. Yra surengusi daugiau kaip 20 personalinių parodų (ekslibrisas, spalvotoji grafika, knygų grafika, tapyba).

Ekslibriso žanras natūraliai atkeliavo į mano kūrybinį gyvenimą: vienas paprašė sukurti knygos ženklą, kitas pasiūlė dalyvauti grupinėje ekslibriso parodoje, trečias labai apsidžiaugė gavęs dovanų šį mažą, labai asmenišką, piešinį… ir jau nebegalėjau sustoti.

Ekslibriso kūrimas – tarsi užduotis ar galvosūkis man, menininkei: sugebėti žmogaus charakterio bruožus, svarbius jo gyvenimo įvykius ir jam „kalbančius“ simbolius sutalpinti į mažo formato kūrinį. Piešinio detales sudėlioti taip, kad žiūrovui būtų įdomus paveikslėlis, į kurį smalsu žiūrėti, o ekslibriso šeimininkui – visas jo gyvenimas su pagrindiniais įvykiais ir tik jam kalbančiomis detalėmis ir nuorodomis.

Man patinka, kai knygos ženklas kuriamas konkrečiam žmogui. Ekslibriso kūrimas prasideda ilgu pokalbiu. Knygos ženklo kūryba – dailininko ir asmens bendras kūrybinis darbas.

Tas, kuriam bus kuriamas ekslibrisas, yra prašomas papasakoti apie save. Kalbėdamas žmogus atranda daug seniai pamirštų savo gyvenimo detalių, svarbių įvykių. Pagrindinė mano, dailininkės, užduotis – šias svarbias detales ir nuorodas sudėti į mažo formato „kryžiažodį“. Iš tų tūkstančių smulkmenų reikia atsirinkti tai, kas taps ekslibriso esme – piešinio pagrindu. Kuriant daugelis smulkmenų nubyra, o kai kas tampa piešinio centru. Šis procesas turi panašumo su matematinės lygties sprendimu.

Pasaulyje yra daug mūsų tapatybės patvirtinimo ženklų: gimimo liudijimas, pasas, numeris mokesčių inspekcijoje, mokėjimo kortelė su pavarde ir t. t. Toks pat asmens ar institucijos tapatybės patvirtinimo ženklas yra ekslibrisas. Manau, kad kiekvienas žmogus šitame skubančiame skaičių, numerių ir kodų pasaulyje turi turėti „gyvą“ savo ženklą, savo asmeninį simbolį – ekslibrisą. Žiūrovui ekslibrisas – kryžiažodis, kurį reikia išspręsti.

Visada kuriu knygos ženklą ne tik kaip piešinį, kaip parodinį dailės kūrinį, bet ir tiražuoju jį, spausdinu laiškinį popierių, pažymėtą ekslibrisu arba jo detale, vokus, puoštus ekslibrisu, t. y. visą ekslibriso „komplektą“. Kad ekslibrisas ne tik kabėtų įrėmintas virš rašomojo stalo, bet gyventų pilnavertį savo gyvenimą – juo būtų žymimos knygos, ant juo puoštų popieriaus lapų rašomi tikri – popieriniai laiškai, dedami į tikrus vokus ir antspauduojami asmeniniu antspaudu.

Manau, kad ekslibrisas privalo „dirbti“ – būti naudojamas. Tokia jo misija.

Mano ekslibrisai – kryžiažodžiai, kuriuos gali išspręsti tik tas, kuris turi „raktą“. O „raktiniai“ žodžiai – neskubėjimas ir pastabumas.

Aušra Čapskytė-Šarauskienė

Komentarai