Lapkričio 5 d. 10–16.30 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko gerosios patirties sklaidos forumas „Misija (ne)įmanoma: atvira, empatiška ir prieinama biblioteka“, skirtas viešųjų bibliotekų ir kitų organizacijų specialistams, teikiantiems paslaugas negalią turintiems ar įvairią socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms.
Forume pranešimus pristatė ne tik viešųjų bibliotekų atstovai iš visos Lietuvos (Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Kauno), bet akcentuota ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo, patirties mainų svarba – pranešimus skaitė Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos universitetų, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos, VšĮ „Socialiniai meno projektai“ ir kt. įstaigų atstovai. Gerosios įstaigų patirtys bei viešųjų bibliotekų tikslingas siekis ir galimybės tapti atvira, empatiška ir visiems prieinama viešąja įstaiga buvo ne tik aptartos teoriniu aspektu pranešimų ir diskusijų metu – forumo dalyviams praktiškai buvo pristatytos jau egzistuojančios viešųjų bibliotekų paslaugos, skirtos įvairią negalią turintiems lankytojams ar pritaikytos socialinę atskirtį dėl įvairių priežasčių patiriančioms visuomenės grupėms.
Justinos Garbauskaitės-Jakimovskos iš Vilniaus universiteto pranešime kelti klausimai apie ugdymo bibliotekoje unikalumo paieškas ir esminių ugdymo principų egzistavimą ir taikymą, apie tai, kuo skiriasi smagi veikla ir veikla, kuri ugdo; ir kas užtikrina ugdymo kokybę ten, kur ne tik nėra bendrųjų kokybės kriterijų, bet ir niekas iš išorės neprižiūri, ar edukacinės veiklos iš tiesų edukuoja.
Apie „Alfa“ kartos vaikus ir būdus juos suprasti ir įtraukti į edukacinį procesą kalbėjo Klaipėdos licėjaus mokytoja Aurelija Macijauskienė, o VšĮ „Socialiniai meno projektai“ Trinity koledže Dubline (Airijoje) veikiančio Pasaulinio smegenų sveikatos instituto mokslinė bendradarbė Ieva Petkutė savo pranešimu palietė meno prieinamumo Alzheimerio liga sergantiems asmenims ir jų globėjams gerinimo patirtį ir meno patyrimą praplečiančius sprendimus.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė kalbėjo tema „Bibliotekų prieinamumas žmonėms su judėjimo negalia“. Pranešėja pateikė konkrečius pavyzdžius, kuriuose atsispindėjo viešųjų bibliotekų pasirengimas priimti ir aptarnauti žmones, turinčius įvairią negalią lygis, nušviesti pagrindiniai trūkumai ir galimi sprendimo būdai.
Antrojoje forumo sesijoje pranešėjai pristatė jau sukurtas ir sėkmingai taikomas programas, projektus, skirtus socialinę atskirtį patiriančioms visuomenės grupėms, lankytojams, turintiems įvairią negalią. ŠU Sveikatinimo hipoterapijos ir sporto centro vyresnioji specialistė Inga Šimkutė-Karalevičienė pasidalijo gerąja patirtimi apie neįgaliųjų socialinę integraciją, atskirties visuomenėje mažinimą bei socialinį negalios fenomeno suvokimą ikimokykliniame ir ankstyvajame mokykliniame amžiuje per socialinę akciją-renginį „Aš neabejingas, o tu?“, o geštalto psichoterapeutė Daiva Žukauskienė pristatė specialią programą, skatinančią tėvų motyvacijos ugdymą ir socialinių gebėjimų, tėvų ir vaikų santykių stiprinimą.
Pranešime „Biblioteka bendruomenei: veiklos, skirtos neįgaliesiems“ pristatytos Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos sėkmingai vykdomos veiklos, pritaikytos žmonėms, turintiems negalią, tokios kaip skaitmeninio raštingumo mokymai bei meninės-kūrybinės veiklos. Panašią veiklą pristatė ir Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos specialistės, kurios papasakojo apie bibliotekoje vykdytus gestų kalbos kursus bibliotekininkams bei literatūrinio-edukacinio stalo žaidimo „Knygosūkis“ pritaikymą regos negalią turintiems asmenims.
Greta Kėvalaitienė iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pasakojo apie gerąją patirtį vykdant populiarumo sulaukusį projektą „Aukštaitijos ETNO kilimas“ ir pristatė naują projektą „Stalo žaidimas „Kelionė į devintą stotį“.
Regina Vertelienė ir Rita Božienė atstovavo Šiaulių miesto savivaldybės viešajai bibliotekai. Savo pranešime jos pasidalijo šeimų, auginančių gebėjimų sunkumų turinčius asmenis, aptarnavimo patirtimi ir kaip bibliotekininkai padeda neprigirdintiems lankytojams naudotis skaitmeninėmis technologijomis.
Kauno apskrities viešoji biblioteka pristatė veiklas, kurios skirtos asmenims, turintiems negalią: edukacines, kūrybines dirbtuves, muzikos ir dailės terapiją, kaniterapiją, paslaugą „Ateinanti biblioteka“, projektą „Pasakos gestų kalba“, programą „Emocijų atpažinimo ir raiškos terapija“. Tarptautinio Erasmus+ programos projekto „Penki pojūčiai – penki keliai pažinti“ sėkme ir patirtais įspūdžiais dalijosi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos specialistė Sigita Vaitkaitytė.
Po perskaitytų pranešimų forumo dalyvių laukė bibliotekų parengti edukaciniai užsiėmimai ir veiklų pristatymai. Čia bibliotekininkai turėjo galimybę išbandyti viską praktiškai, pasisemti idėjų, kurias galbūt galės pritaikyti ateityje.
Per dieną aptarti klausimai atskleidė, kad neįgaliųjų ir kitų socialiai jautrių visuomenės grupių socializacijos tema viešosiose bibliotekose kasmet darosi vis aktualesnė. Viešosios bibliotekos kaip bendruomenių centrai nuolat siekia pritraukti visas socialines grupes, jų neišskiriant, suteikiant lygias galimybes. Šios tikslingos veiklos rezultatai jau matomi, sulaukia teigiamų atsiliepimų. Natūralu, kad visada bus kur tobulėti ir viešosios bibliotekos gali pasimokyti viena iš kitos gerųjų patirčių panašių forumų, konferencijų metu.
Ievos Slonksnytės nuotr.
PIRMOSIOS SESIJOS VAIZDO ĮRAŠAS:
ANTROSIOS SESIJOS VAIZDO ĮRAŠAS:
Komentarai