Apie gyvenimą scenoje su Virgiu Stakėnu ir Ryčiu Zemkausku

Festivalis
2021-08-12 / 2021-08-12
Biblioteka

 

Rugpjūčio 12 d. popietę Šiauliuose daugiabučių kieme, adresu Gumbinės g. 114, į dar vieną festivalio „Kiemai“ renginį susirinkti šiauliečių neatgrasė nei grėsmingi tamsūs debesys, nei protarpiais krintantys lietaus lašai. Priešpaskutinis šių metų festivalio renginys kvietė praleisti laiką su šiauliečiu kantri muzikos atlikėju Virgiu Stakėnu ir žurnalistu, laidų vedėju Ryčius Zemkausku. Žiūrovų laukė ne tik šių žinomų Lietuvos asmenybių diskusija, bet ir V. Stakėno bei renginį apšildžiusio muzikanto Dano Buivydo dainos.

Šiltas pašnekovų pokalbis, smalsių žiūrovų klausimai, šalia edukacinėje zonoje žaidžiantys vaikai ir pro langus renginį stebintys daugiabučių gyventojai sukūrė jaukią kiemų atmosferą. V. Stakėnas organizatoriams po renginio užsiminė, kad festivalį „Kiemai“ pastebėjo jau 2019 m.: „Man iš karto patiko projekto idėja, kultūriniai renginiai kiemuose. Tada pagalvojau – gal kada į festivalį pakvies ir mane. Štai ir sulaukiau“. R. Zemkauskas taip pat teigiamai vertino bibliotekos išėjimą už savo sienų, komforto zonos praplėtimą Šiaulių mieste. Pasak žinomo laidų vedėjo, bibliotekos seniai nebėra tik knygų saugojimo vieta. Jos buria bendruomenes ir turėtų ieškoti inovatyvių būdų skleisti kultūrą ir kultūros vartojimą savo mieste.

Rugpjūčio 19 d. 20.00 val. Gegužių g. 47 kieme, Šiauliuose, vyks paskutinis 2021 m. festivalio „Kiemai“ renginys. Jame pokalbio-diskusijos „Mūsų istorija yra muzika“ susitiks roko grupės „Colours of Bubbles“ nariai ir žurnalistas, laidų vedėjas Ramūnas Zilnys. Po diskusijos žiūrovų lauks roko grupės „Colours of Bubbles“ pasirodymas, kuriuo užbaigsime daug nepakartojamų įspūdžių palikusį renginių ciklą.

R. Stonkutės nuotr.

 

 

 

INTERVIU SU RENGINIO DALYVIAIS

 

Virgis StakėnasVirgis Stakėnas

Scenoje Jus matome ne vieną dešimtį metų. Galima sakyti, kad joje gyvenate. Kaip per tuos metus keitėsi tiek Jūsų požiūris į sceną, tiek apskritai Lietuvos scenos kultūra?

Tiesiog stebėjau – mokiausi. Klydau, atradinėjau. Ir amerikas, ir dviratį. Kai ko išmokau. Kai ko tebesimokau. Patirties daug. Bet nesigiriu. Kas norėjo – gavo pamokų ir iš manęs… Scenos kultūra skiriasi. Kaip ir žmonės. Vieni eina į ją nusiavę batus, kitiems ne bėda, atgręžus pasturgalį, čion nusišlapint… Visąlaik gerbiau džentelmenus / damas. Yra tokių legendų. Ir tarp gyvųjų tebėr… Bet dažniau jie tyliai stebi… O į priekį šoka išdrąsėję naujokai ar užsimaskavę vidutinybės. Drasko gerklę, imituoja širdies dalybas, dvasios gelmes pakeisdami žodžių / muzikos / prasmių striptizu.

Kodėl būtent baladės, vėliau peraugusios į kantri muziką, skrybėlė ir būtent toks šitiek metų išlaikomas įvaizdis? Kuo lietuviui artima Jūsų atliekama muzika ir tekstai?

Bandžiau ir roko klasiką, ir lietuvišką estradą. Supratau – yra daug geriau už mane tai darančių. Rašiau eilėraščius. Universiteto grupės draugas parodė 5 gitaros akordus – ėmiau tekstus dėti ant gaidų. Sako, kažkada turėjau balsą. Pastatytas ant kėdės tėvų draugams dainavau Robertiną Loretį. Atėjusi mutacija ne tiek atėmė balsą, kiek davė akiniuoto storuliuko sindromą… ir dar grojančio kaimietiškuoju akordeonu… 1979 metais, norėdamas būti išgirstas be mikrofono, didžiulio festivalio atidarymo šventėje Sverdlovske (Rusija) garsiai dainavau / rėkiau. Tapau laureatu. Bet drauge gavau „dovanų“ ir balso stygų pertempimą… Dabar daugiau rečituoju savo žodžius, uždėtus ant stygų, nei dainuoju… Buvo (ir tebėra – labai tebėra) baladės, dainuojamoji poezija, bardų kūryba. Atsirado (ir lygiagrečiai seka) kantri muzika. Negroju amerikietiškos. Tai klumpių kantri, jungianti užatlantės kaubojų tradicijas, lietuvių liaudies kūrybos dvasią ir mano autorinį tų komponentų sumiksavimą. Kuriu ir dainuoju apie tai, kas nutiko man ar man artimiems žmonėms. Nemeluoju. Ką aš žinau – gal tai randa atgarsį klausytojų sielose… O skrybėlė – tai visada „po savo stogu“. Nesu klajoklis (gal tik keliaujantis muzikantas), bet šildo sąvoka „namai“.

Daugeliui atlikėjų galėtumėte būti pavyzdžiu, kaip neatsilikti nuo sparčiai kintančio pasaulio – aktyviai reiškiatės socialiniuose tinkluose. Visa tai tik reklamos ir auditorijos pritraukimo tikslais?

Esu dešimt viename (juokiasi). Kuriu tekstus, melodijas. Groju, dainuoju, aranžuoju. Prodiusuoju, organizuoju. Rašau į spaudą, kuriu radijo, televizijos laidas. Vedu renginius, rašau scenarijus, režisuoju. Piešti nemoku, bet jaučiu dizainą… Fotografuoju tik telefonu, bet išmanau kompoziciją, apšvietimą…  Tai kodėl turėčiau apkraut darbu socialiniuose tinkluose svetimas rankas? Išmanūs bendraamžiai pasodino mane kadais prie kompiuterio. Pažįstami iš pramogų verslo atvedė į internetą. 6 metus leidau fanziną „Country‘bė“. Jaunesni – duktė, sūnėnas – atvedė į FB, kiek dar jaunesni atvėrė IG Pandoros skrynią… INSTAGRAMAS… Ten nemažai tuštybių – reikia atsirinkt. Išstudijavau. Išmokau. Susikūriau savo modelį. Dabar postinu kasdien! Kryptingai, su grafikais, tikslais ir temomis. Atsirado čia veiklos atmainų. Pavyzdžiui, IG lankytojai highlight’ų srityje jau 3 metai kasryt atranda vis po naują „VirgiStBLUES“ – autorinį devizą, „uždėtą“ ant įdomesnių nuotraukų, jų iškadruotų fragmentų. Su filosofija ir tikslais… O naujausias potėpis – jau 3 mėnesius leidžiu stories žurnalą. Prisimenant didžėjaus patirtį – 12 temų puslapių, iliustruotų kryptinga muzika… Per pandemijos bangą paleidau į svietą 15 IGTV laidų „GiBaMi“… Šaukit, kaip norit – reklama ar auditorijos pritraukimas!?. Aš tai vadinu tiesiog „dar viena Virgio kūrybos rūšimi“.

Ar be muzikos dar turite kokių nors pomėgių, kuriems skiriate daug savo laiko?

Tiesą sakant, visi pomėgiai vis tiek susiję su kūryba. Kryptys, punktai, kuriuos jau išvardijau… Dar mėgau vėžiauti (mokėjau gaudyti vėžius 4 būdais). Kolekcionuoju visa, kas susiję su akustinės gitaros (nota bene – ne klasikinės ir juo labiau ne elektrinės) simbolika. Naminis muzikinės šlovės muziejėlis jau visko nebetalpina – pradedant suvenyrais, rūbais, daiktais, kur pavaizduota jos ekscelencija GITARA… Tiesa, esu sukaupęs nemažą fonoteką – per 500 kompaktinių plokštelių, dėžės magnetofono juostų, kasečių, lentynos vinilo plokštelių, DVD, VHS… Bet pagavau save tik fragmentiškai tuo besinaudojant. Nebėra laiko. Visai… Ir vėlgi – kai po ranka didžiausia pasaulio fonoteka-biblioteka-filmoteka – internetas su savo vaikais „Spotify“, „YouTube“, „SoundCloud“… O dar mėgstu tiesiog sėdėti kieme ant tvenkinio lieptelio. Barstyt pigiausios bulkos po 19 centų trupinius vandenin – stebėti, kaip žuveliokai noriai jais naudojasi. Terapija.

 

Rytis ZemkauskasRytis Zemkauskas

Jus gana dažnai galima pamatyti scenoje tiek svečio, tiek vedėjo vaidmenyse. Kas jums yra scena? Tik erdvė darbui, ar vis dėlto fenomenali, išskirtinį poveikį asmenybei turinti vieta?

Pageidautina, kad asmenybe taptum prieš išeidamas į sceną J. Taip, man tai darbo vieta, joje jaučiuosi jaukiai, nes esu narcizas ir mėgstu dėmesį. Tačiau stengiuosi būti kiek įmanoma padorus narcizas ir atidirbti publikai už tą dėmesį, suteikdamas žinių, geros nuotaikos, idėjų, klausimų pamąstymui ar kitokios naudos. Tad idealiu atveju atsitinka mainai – visi kažką gauna sau.

Kurių savybių turi turėti ar išsiugdyti žmogus, norintis būti scenoje ir būti joje populiarus, laukiamas? Ar yra tokia savybė, kurios, Jūsų manymu, Jums ypač trūksta scenoje? Kodėl?

Pirmiausia tas žmogus turi pasirūpinti būti įdomus publikai. Tam jis turi nuolat dirbti, labai stengtis. Žmonių dėmesys yra rimta privilegija, tad turi stengtis būti jo vertas ir būti už jį dėkingas. Ko trūksta man? Niekaip neišmokstu apsimesti, kad man įdomu, jei neįdomu. Tad per dažnai pertraukiu pašnekovą, už ką kartais gaunu malkų nuo kritikų J.

Kalbinote ne vieną žinomą Lietuvos asmenybę. Ko tikitės iš pokalbio daugiabučių kiemuose su Virgiu Stakėnu, vienu iš žinomiausių Lietuvos kantri muzikos atlikėjų?

Tikiuosi, kad jis, nugyvenęs ilgą ir labai įdomų kūrybinį gyvenimą, bus atsipalaidavęs ir nė velnio nebijos.

Kokią vietą Jūsų paties gyvenime užima muzika? Ar kantri žanro muzika yra Jūsų klausomos muzikos grojaraštyje?

Kantri etapas buvo, bet praėjo. Na, gal ne visai griežtai kantri, bet buvo laikas su kairuole Joan Baez, „Creedence Clearwater Revival“, kažkiek su Kenny Rogersu, kažkiek su Johny Cashu, nors jo priešmirtinis koverių albumas man skamba geriau už jo originalią kūrybą. O klausau aš visko – nuo tobulai Karlo Richerio atliekamų Bacho „Brandenburgo koncertų“ iki „Oceanvs Orientalis“. Nuo Malio bliuzo su Farka Toure ir Toumani Diabate iki „London Grammar“.

Esate prasitaręs, kad labiausiai vertinate vieną pirmųjų V. Stakėno dainuojamosios poezijos plokštelę „Vakaras“. Kuo, Jūsų nuomone, 1986 m. išleista plokštelė gali būti aktuali šiandienos klausytojams, melomanams?

Viskuo. Tai – genialaus paprastumo ir tikrumo albumas.

 

VISI FESTIVALIO RENGINIAI

Nepraleisk progos pasikalbėti taip, kaip seniai nesikalbėjome – savo miesto kieme!

 

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė

Organizatorės: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Šiaulių ir Akmenės rajonų savivaldybių viešosios bibliotekos

Festivalio partneriai ir rėmėjai: Akmenės rajono savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė, Akmenės rajono savivaldybės kultūros centras, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras, Akmenės rajono meno mokykla, atviras jaunimo centras „NewStone“, „Akmenės būstas“, Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, „Paskirtis“, „Mano būstas Šiauliai“, Šiaulių miesto savivaldybės Centro poliklinika, Lietuvos radijas ir televizija, interneto dienraštis „Bernardinai.lt“, kultūros žurnalas „Literatūra ir menas“, naujienų platforma „Etaplius.lt“, Šiaulių apskrities televizija, Šiaulių turizmo informacijos centras, Akmenės rajono laikraštis „Vienybė“, „Kuršėnų krašto žinios“, Kuršėnų miesto bendruomenės tinklalapis „kursenai.lt“, Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Šiaulių teritorinis skyrius, Šiaulių kino meno klubas, „Busturas“, „LTG Link“, Geležinė Lapė, „Owexx“, „Garsas LT“, „Toi–Toi“, „Gorila reklama“, „Vilmers“, „Kvepia pasakom“, knygynų tinklas „Pegasas“, „Saulės pica“, Kuršėnų Gariūnų kebabinė, „Gurme bar“, „Gurme sushi“

Renginio draugai: DNSB Vilniaus g. 15, 17, Kuršėnai ir Gumbinės g. 114, Šiauliai.

 

Renginio metu privaloma laikytis tuo metu galiojančių SAM reikalavimų.

Komentarai