Taip leidžias Nemunas į Punią
Pro ąžuolynų likučius,
Pro rausvo skardžio drėgną kūną,
Pro mus pačius. Pro mus pačius. (J. Kunčinas)
Gegužės 13 dieną įvyko Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos organizuota išvyka-seminaras Punios šile-rezervate „Saugomų teritorijų sistema Lietuvoje ir jų vaidmuo gamtos apsaugai“. Tai neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos „Suaugusiųjų ekologinio sąmoningumo ugdymas per patyriminį gamtos ir aplinkos pažinimą“, dalinai finansuojamos Šiaulių miesto savivaldybės, renginys.
Punios šilas nepalieka abejingų – tai giria su dar išlikusiais sengirės lopinėliais, su natūraliai išaugusiais senais ąžuolynais, su didele rūšių įvairove. Vaikščiojome kartu su gamtininku Renatu Jakaičiu, kuris pasakojo apie Punios šilo išskirtinumą ir reikšmę, tyrinėjome skirtingas miškų buveines, grožėjomės Nemuno vingiais, senaisiais šilo ąžuolais, liepynais, skroblynais. Punios šilas-rezervatas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Jame dar išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senieji ąžuolai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Šile sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės.
Bibliotekos archyvo nuotr.
Komentarai