Klemenso Kupriūno ekslibrisų paroda

Paroda
Meno ir muzikos skaitykla

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje eksponuojama Klemenso Kupriūno ekslibrisų paroda.

POETIŠKAI SPARNUOTI, SMALSŪS IR ŽAISMINGI KLEMO EKSLIBRISAI

Klemensas Kupriūnas (Klemas) g. 1951 m. Linkuvoje, Pakruojo r., šiuo metu gyvena Utenoje. Mažosios grafikos plenerų ir konkursų organizatorius, skulptūrinio ekslibriso Lietuvoje pradininkas. Raižo linoleumą, kartoną, iliustruoja knygas, tapo, kala akmenį, rašo. Dailininkas yra sukūręs apie 5 000 knygos ženklų. 2010 m. įvertintas Utenos rajono meno ir kultūros premija.

Klemenso ekslibrisai keliauja po pasaulį, užsuka paslapčia į mūsų namus, užgriūva netikėta gausa, sveikina su gimtadieniu, su draugyste, su gyvenimu, be progos ir su tolimais prisiminimais. Aplanko jie moksladraugius, šeimynykščius, dailininkus, menotyrininkus, poetus, bičiulius, pažįstamus ir kolekcininkus. Dažnai skuba pasirodyti konkursuose, parodose, projektuose ir nugula kataloguose, laikraščiuose. Šiuo laiku išdygsta interneto platybėse. Apsigyvena jie knygose, paveikslo rėmuose, aplankaluose, dėžutėse, vokuose ir visų Klemo gerbėjų širdyse. Jo knygos ženklai kaip vaikai – daug juda ir daug visko žino. Jų informacinis laukas labai platus – nuo prasmingo taškelio iki filosofinio pasakojimo apie gyvenimą ir žmogų, miesto istorijos susipina su asmenybių likimais. Knygos ženkluose iš už kompozicinio kampo išdygsta keistų žodinių sąvokų, nuotrupų, faktų, datų, posakių, net raginimas „Žmogau, atverk duris ir paimk knygą“.

Dailininko knygos ženklas – gyvas ir ekspresyvus, tad eiliniam žiūrovui, nepratusiam prie informacijos gausos, kartais sunku suvokti visų meninių elementų tarpusavio ryšį. Pirmas įspūdis – jiems ankšta šiame miniatiūriniame lakštelyje. Mėgini suprasti dailininko sumanymą ir dedikacijas. Studijos nenuvilia. Ir pats dailininkas teigia: „Man taip įdomiau. Kai visi tarpusavy draugauja – reiškiniai, įvykiai, žmonės, jau išėję ir dar esantys.“ Klemo grafika primena dadaizmo meną, kai dailininkas naudoja daug koliažų, net saldainių popierėlis ar medžiagos skiautė tampa visaverčiu meno objektu, o apdorotas virsta ekslibrisu. Dailininkas mėgaujasi žaisdamas visais tais įrankiais. Ekslibrisas dėl savo atlikimo manieros yra labai gyvas, nenuobodus, valiūkiškai kviečiantis būti nagrinėjamas.

Sklaidydama nuo 1975 m. dailininko sukurtus ekslibrisus bandau įminti jų tematiką ir įžvelgti pasikartojančius meninius elementus. Dominuoja paukštelio simbolis, kaip gyvybės ir laisvės pranašas. Paukštelio kūną būna dailininkas išmargina savo ar klasikos poetų eilėmis. Dailininkas įsigudrina vaizduoti paukštį paukštyje ir tai Klemą daro išskirtinį. Jo ekslibrisų paukščiai skrendantys, meiliai bendraujantys, giedantys, ilgesingai besidairantys paslaptinga akimi, mylintys ir flirtuojantys, įsivėlę į plaukus, ramūs ir tylintys, besižvalgantys nuo stogų, nuo karūnos smaigalio ar gyvenantys knygos puslapiuose. Paukštis kai kada tampa pagrindine ekslibriso figūra, o kartais daugybė paukštukų yra dekoro elementas, sukuriantis ženklo rėmelį, kolonas. Keliuose darbuose aptikau net negyvą paukštį. Dažnas motyvas, ypač jo ankstesniuose ekslibrisuose, šulinys ir kopėčios. Tai siečiau su vidinio pasaulio turtų paieška, kada pats autorius leidžiasi į šulinio dugną, arba rekomenduoja kitam leistis į sielos gelmes, dvasinių turtų saugyklą… Kopėčios atremiamos į paukštį, debesį, knygą. Lipdamas jomis tampi laisvas ir dinamiškas, o kartais tarsi kokiam žaidime vieni laiptai baigiasi ir prasideda kiti.

Temos Klemo darbuose labai įvairios, nelygu, kam jie skirti – įžymių žmonių sukaktys, išėjusiųjų  pagerbimas, istorinės datos, miestų ir kultūros įstaigų dedikacijos. Nevengia ekslibrisų meistras ir tautinių elementų – rūpintojėlių, žalčių, mergelių, angelų, krikštų, koplytstulpių, verpsčių ir pan. Turėk, žmogau, fantazijos ieškoti sąsajų, kuo, pavyzdžiui, siejasi Linkuva su Rėkyva ir Utena? Kartais į pagalbą ateina pats Klemensas su savo kietu humoru ir saviironija, su sarkazmu, milžiniškais kūrybiniais sumanymais ir kartais galimybių ribomis. Ekslibrisas, regis, maža erdvė, o Klemensui – milžiniška galimybių vieta.

Klemensas Kupriūnas ekslibrisus kuria lino ir kartono raižinio technikomis, piešia juodu rašikliu, dėlioja koliažines kompozicijas papildydamas savo raižinių fragmentais, spalviniais ir linijiniais elementais. Baltu ar juodu rašikliu papildo reikiamą įrašą ar ekspromtu į galvą atėjusią mintį. Atradęs, nepakartojamą stilių ir mišrią techniką, dailininkas dirba labai produktyviai ir savitai. Lietuvoje, o gal ir pasaulyje, jis toks išskirtinis ir unikalus, tarp Fluxus ir dada meno, tarp grafikos ir poezijos bei tarp skulptūros ir tapybos, dailininkas iš pa Utenas.

Lolita Braza

Paroda veiks iki lapkričio 15 d.

Komentarai