Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykla pasipildė naujais meno leidiniais. Kviečiame pasidomėti.
Čičelis, Ramūnas. Jono Meko „Aukso vidurys“: kūrybos filotopinė žiūra: monografija. – Vilnius: Versus, [2020].
Ramūno Čičelio knyga „Jono Meko „Aukso vidurys“: kūrybos filotopinė žiūra“ yra tarpdalykinis tyrimas. Jame sujungiama vieno žinomiausių pasaulio lietuvių, Jono Meko, literatūros tekstų ir filmų analizė bei filosofinis žvilgsnis, kuris leidžia autoriui gerokai platesniu kontekstu lyginti, svarstyti, interpretuoti iki šiol daugiau tik literatūrologinėmis ar kino prieigomis analizuotą Jono Meko kūrybą.
Choreografija: meno rašymo praktika šiuolaikinėje dailės kritikoje / sudarytoja Danutė Gambickaitė. – [Vilnius], 2019.
Menotyrininkės ir kuratorės Danutės Gambickaitės sudaryta knyga „Choreografija: meno rašymas šiuolaikinėje dailės kritikoje“ yra pirmasis leidinys lietuvių kalba, kuris išsamiai pristato meno rašymo reiškinį. Tai – dailės kritikos ir refleksijos būdas, peržengiantis įprastas meno kritikos žanrų ribas. Knygoje išsamiai pristatoma meno rašymo teorija ir istorija, apžvelgiama termino reikšmė, jo formavimasis, adaptacija ir raida, aptariamos apraiškos Lietuvos šiuolaikinės dailės kontekste ir svarbiausi šio pobūdžio tekstų autoriai bei jų įtaka vaizduojamųjų menų kritikai.
Ambrulevičiūtė, Aelita, Voronič, Tatjana, Žiemelis, Darius. Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas: miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870–1914 metais: monografija. – Vilnius, 2019.
Monografija yra pirmas sisteminis bandymas pažvelgti į miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros modernėjimą Lietuvos gubernijų centruose iš miesto ekologijos perspektyvos, interpretuojant duomenis Europos ir Rusijos imperijos kontekstuose.
Kilmingieji: Augustinas Savickas: parodos katalogas [2019–2020, Trakų Salos pilis]. – Trakai: Trakų istorijos muziejus, 2019.
Kataloge pristatomi Trakų Salos pilyje 2019 m. vykusioje parodoje visuomenei rodyti menininko Augustino Savicko paveikslai, vaizduojantys istorinius personažus. Augustino Savicko sukurti portretai yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo aktualizacija. Šiuose darbuose ryškiai paženklinta istorinio kostiumo tematika.
Spalvink Vilnių: miesto gyvenimas. – Vilnius, 2019.
Kas norėtų pasukti laiką ir bent trumpam sugrįžti į XVI ar XVIII amžiaus Vilnių? Ar nebūtų įdomu sužinoti, apie ką gatvėse plepėjo vilniečiai prieš du ar keturis šimtus metų? Ką jie veikdavo kasdien, kokius darbus dirbdavo, kaip pramogaudavo? Ar Vilnius buvo saugus miestas gyventi? Kviečiame nuspalvinti dailininkų kūrinius, iliustruojančius senąjį Vilnių, ir susipažinti su andainykščio Vilniaus gyvenimu.
Foto Vėros Šleivytės: Veronikos Šleivytės (1906–1998) fotografija: [albumas]. – Kupiškis: Kupiškio etnografijos muziejus, 2020.
Regis, visas Šleivytės fotoarchyvas yra sulipdytas iš sau pačiai suvaidintos pasakos-sapno-iliuzijos nuotrupų. Daugelis jų pažymėtos antspaudu „Foto Vėros Šleivytės“. Ant kitų – įvairių fotoateljė antspaudai. Yra ir vaizdų be autoriaus, kartais tik nuojauta sako, kad jas užfiksavo pati Šleivytė.
Dargužaitė, Rasa. Meno pramonė. „Dailės“ kombinatų veikla. – Vilnius, 2020.
Leidinyje apžvelgiamos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos „Dailės“ kombinatų ištakos (kaip kūrėsi ir plėtėsi), struktūra, veiklos sritys, cechų ypatumai, įgyvendinti projektai, nedidelis ekskursas į kombinatų veiklą po 1990 metų. „Dailės“ kombinatų veikla – tai praleista Lietuvos dizaino istorijos grandis.
Lietuvių tautiniai kostiumai [Grafika] = Lithuanian national costumes / Lietuvos nacionalinis kultūros centras; fotografas Marius Jovaiša. – Vilnius. 2019.
„Lietuvių tautiniai kostiumai“ – 12 pašto atvirukų rinkinys, kuriame vaizduojamos visų Lietuvos regionų tautinių kostiumų nuotraukos.
Naujai atrasta – nuostabioji Kinija = Newly discovered – splendid China: lietuvių fotografų žvilgsniu. – Vilnius, 2019.
Fotoalbume „Naujai atrasta – nuostabioji Kinija. Lietuvių fotografų žvilgsniu“ sudėliotos fotografijos iš aštuonių fotografo Vytauto Daraškevičiaus kelionių į Kiniją, kurių metu jam teko apsilankyti įvairiose šios milžiniškos šalies vietose. Prisidėti prie naujo albumo V. Daraškevičius pakvietė dar trejetą kolegų fotografų, paskutiniu metu buvojusių Kinijoje: Vėtrę Antanavičiūtę, Saulių Paukštį ir Valdą Šereiką. Autorių objektyvai dažnokai nukrypdavo ne tiek į paradinius, kiek į egzotiškus, neįprastus europiečio akiai dalykus. Albumas gali būti įdomus visiems besidomintiems Kinija – tiek jau pabuvojusiems šioje šalyje, tiek besirengiantiems ją aplankyti.
Mikuličienė, Irena. Lietuva 1939 metų Niujorko pasaulinėje parodoje. – Vilnius. [2019].
2014 m. spalio 30–lapkričio 31 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikė paroda „Lietuvos paviljoną 1939 m. pasaulinėje parodoje Niujorke prisimenant“, skirta šio paviljono uždarymo 75-osioms metinėms paminėti. Šiame leidinyje pristatomi visi išlikę Niujorko parodos eksponatai, kurių dauguma saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, pasakojimas papildomas Lietuvos archyvuose ir bibliotekose saugomais dokumentais ir fotografijomis. Dauguma jų publikuojama pirmą kartą. Knygoje pabandyta atkurti ir išsamiai nušviesti parodos renginio, atidarymo ir eigos, eksponatų likimo istoriją.
Naikintos bet nenugalėtos kartos kelias grafikoje: [Jono Ručio grafikos darbų, sukurtų Sibiro lageriuose, rinkinys] / [sudarė Natalija Gudonytė]. – Vilnius: Vyzdys, 2013.
„Naikintos ir nenugalėtos kartos kelias grafikoje“ – grafikos kūrinių, sukurtų Sibiro lageryje, albumas.
Skerstonas, Eugenijus. Meniniai audiniai: personažų išvaizdos triumfas. – Vilnius: Žara, [2020].
Beveik 300 puslapių leidinyje pateikiama meninių audinių gamybos istorija. Skaitytojai susipažins su jų užsakovų pomėgiais, audinių dailininkų ir audėjų veiklos ypatumais, taip pat su itin išsamiais jų ikonografiniame lauke pavaizduotų personažų išvaizdos aprašais, įskaitant daugybę mitų, legendų ir menotyrinių įžvalgų.
Leidinyje gausu spalvotų iliustracijų, kurias suteikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų muziejaus, privačių ir valstybinių Prancūzijos pilių savininkų bei meno fondų kuratoriai.
11 sijonų / [parengė Diana Tomkuvienė, Asta Vandytė]. – Kaunas: Tautinio kostiumo studija, 2019.
Knygoje pristatomi dzūkiški tradiciniai sijonai, būdingi XX a. pradžiai. Detaliai parodomas ir aprašytas audinys, siuvimo ypatybės. Apžvalginiame straipsnyje pateikiami tarmiški pavadinimai, frazeologizmai, sijono dalių žodynėlis.
Skerstonas, Eugenijus. Įvaizdžio ideologija. Individo Aš. – Vilnius: Žara, [2020].
Šis, jau devintasis, autoriaus leidinys skirtas nors ir ne naujai, bet daugeliui visuomet labai įdomiai temai – individo įvaizdžiui. Įvaizdžio apibrėžčių yra nesuskaičiuojama daugybė, tačiau šis fenomenas sietinas su asmens savikūra, saviraiška ir, akivaizdu, savivaizdžiu, kitaip tariant, psichika, sufleruojančia individo savimonę. Pasirinkta tema plati, bet jos svarbiausi akcentai – individo santykis su visuomene, kurioje jis nesitikėjo gimti, su jos kultūra, socialinėmis, taigi, taip pat estetinėmis bei moralinėmis nuostatomis, vertybėmis, darančiomis didelį poveikį išvaizdos kultūrai, pavaldžiai tradicijoms, papročiams, įpročiams ir (arba) stereotipiniams jos vertinimams.
Rees, Anuschka. Tobulas garderobas: praktiški patarimai, kaip be vargo susikurti asmeninį stilių ir svajonių garderobą. – Vilnius: Vaga, 2019.
Egzistuoja tiek daug stiliaus ir drabužių pasirinkimų, kad sukurti vientisą garderobą iš patogių ir pasitikėjimo savimi jausmą teikiančių drabužių bei aksesuarų – nelengva. Knygoje „Tobulas garderobas“ stiliaus tinklaraštininkė Anuschka Rees pataria, kaip išgryninti ir išreikšti asmeninį stilių; kaip susikurti tobulą garderobą ir išmokti derinti daiktus tarpusavyje; kaip sumaniai apsipirkti.
Gausiai iliustruota fotografijomis, lentelėmis, spalvų paletėmis ir kita infografika knyga „Tobulas garderobas“ – naudingas praktinis gidas, kuriant autentišką ir unikalų stilių.
Jagelavičiūtė, Agnė. Tu turi ką apsirengti. – [Vilnius], 2019.
Stilistė, kostiumų dailininkė, mados žurnalo „L’Officiel Lithuania“ vyriausioji redaktorė, interneto ikona, kulinarinių knygų autorė bei viena ryškiausių įtakos darytojų Lietuvoje Agnė Jagelavičiūtė pristato knygą apie stilių „Tu turi ką apsirengti“.
Knygoje autorė kalba ne apie mados tendencijas, o apie pagrindines stiliaus taisykles – jau egzistuojančias ir pačios sukurtas. Tai ji atskleidžia pasakodama apie savo pačios stilių, jo paieškas, apie tai, ką su kuo derinti ir kaip neleisti pinigų vėjais, apie įkvėpimą, apimantį atvėrus mamos ar močiutės spintą. Nelieka nepaliestos ir intymios patirtys, susijusios su plastinėmis operacijomis, tatuiruotėmis. Knygoje – ieškojimai ir patirtys, atvedusios autorę į sėkmingiausiųjų, populiariausiųjų bei stilingiausiųjų gretas.
Neringa: architektūros gidas / [tekstų autoriai Marija Drėmaitė, Martynas Mankus, Viltė Migonytė-Petrulienė, Vasilijus Safronovas]. – Vilnius: Lapas, [2020].
Neringos architektūros gidas – tai įtraukiantis pasakojimas apie Kuršių nerijos žvejų kaimelius, tapusius prestižiniu šalies kurortu.
Jūros ir marių skalaujama Kuršių nerija ir jos pušynai, balto smėlio paplūdimiai, kopos, maži išpuoselėti miesteliai ir laukinė gamta kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio, nors čia nėra prabangių viešbučių ir SPA, restoranų ant jūros kranto ar atrakcionų. Kur slypi Neringos vietos dvasios paslaptis? Kas ją tokią suformavo?
Inčiūraitė, Kristina. Trokštu visko – meilės, vaikų, nuotykių, intymumo, darbo = I want everything – love, children, adventure, intimacy, work. – Vilnius: Kristinos Inčiūraitės studija, 2019.
Virginia Woolf 1912 metais rašė būsimam vyrui: „Trokštu visko: meilės, vaikų, nuotykių, intymumo, darbo“. Šios rašytojos citata tampa naujos knygos pavadinimu, o jos išvardyti troškimai – asociatyviu „tramplinu“ į Kristinos Inčiūraitės kūrinius ir jų temas, kur dominuoja moters tapatybės analizė. Kūrybinio dvidešimtmečio proga pačios menininkės sudarytoje knygoje gana laisvai, kai kur su ironijos gaidele keliaujama per meilės, vaikų, nuotykių, intymumo ir darbo temas – fragmentiškai dėliojamos meno teoretikų, kuratorių ir pačios autorės tekstų ištraukos iš parodos katalogų, periodinių leidinių ar parodų anotacijų.
Amatų atspindžiai romantiškajame Vilniuje = Craft reflections in romantic Vilnius / [Vilniaus dailiųjų amatų asociacija, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra]. – Vilnius: Ikstrys, 2019.
Tai tęstinis 2012 m. išleisto „Vilniaus krašto amatai: istorija ir dabartis“ leidinys su papildyta ir atnaujinta informacija. Leidinys – lietuvių ir anglų kalbomis.
Leidinys skaitytoją supažindina su praeities ir dabarties amatininkyste romantiškajame Vilniuje – vietovėje, įtrauktoje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, nušviečia Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos veiklą, edukacijos tikslus ir ateities perspektyvas, jos indėlį į senųjų ir tradicinių amatų pažinimą, tyrimus ir sklaidą.
Dangaus miestas: Vilniaus vienuolynų palikimas Bažnytinio paveldo muziejuje / sudarytoja [ir katalogo tekstų autorė] Dalia Vasiliūnienė. – Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2020.
Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus parengė Vilniaus vienuolijoms skirtą parodą ir knygą, kurioje bažnytinės dailės tyrinėtoja, senosios auksakalystės ekspertė, Žemaičių Kalvarijos ir Vilniaus bernardinių menotyrininkė Dalia Vasiliūnienė, taip pat Bažnyčios istorikas, knygos apie Vilniaus vyskupus ir daugybės įdomių straipsnių autorius, jėzuitų tinklaraštininkas Liudas Jovaiša ir geriausias Vilniaus špitolių istorijos žinovas Martynas Jakulis pristato Lietuvos sostinėje veikusių senųjų vienuolijų istoriją.
Bažnyčių bokštais ir vienuolijų maldomis į aukštybes kilęs Dangaus miestas ilgus šimtmečius lyg karūna spindėjo virš senųjų Vilniaus mūrų. Knyga skatina iš naujo atrasti šią šviesiausią ir garbingiausią Vilniaus istorijos ir tapatybės dalį.
Kodėl taip sunku mylėti? = Why is it hard to love?: Saskia Boddeke & Peter Greenaway: [parodos katalogas, 2020 m. balandžio 4 d. – rugpjūčio 30 d.]. – Vilnius: MO muziejus, 2020.
Leidinys pasakoja, kaip žmonės gyvenime siekia pusiausvyros rinkdamiesi tarp gėrio ir blogio, siekdami panaikinti skirtis tarp turtuolių ir vargšų, nelygybę tarp moterų ir vyrų, susipriešinimą tarp kartų ar rasių. Eksponuojami žymių lietuvių menininkų kūriniai atskleidžia žiaurias istorines aplinkybes, paveikusias mūsų valstybę: okupacijas, laisvės siekį ir drastiškus socialinius pokyčius.
Janulis, Vaidotas. Vidinės atminties archyvas: [meno objektų katalogas]. – [Šiauliai]: Maisara, 2020.
Lietuvoje gerai žinomas meno profesorius, dailininkas grafikas Vaidotas Janulis mus vis dar stebina savo kūryba. Ją apibūdinti nėra įmanoma pasitelkus vien tik žanrą nusakančią leksiką. Profesoriaus kūryba išsiskiria savo tarpdalykiškumu, eksperimentiškumu ir netgi nuoširdžiu savojo ryšio su aplinka perteikimu.
Leidinyje reprezentuojami kūriniai sudaryti iš pakabų rūbams ir bičių korių, kuriuose vašku sulietos ar įlietos nuotraukos. Eksponatai primena ant pakabų persvertus rūbus arba dvišlaičio pastato siluetus. Istorija tapusios nuotraukos, senos pakabos ir vaškas, iš kurio gaminamos žvakės, kvestionuoja ir verčia prisiminti ne tik rega, bet ir taktilika bei uosle pagautus potyrius. Tad šiuo atveju galima konstatuoti, kad archyvas yra ne tik vizualus, bet ir metafizinis (labiau nujaučiamas).
Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų: iš MO muziejaus kolekcijos / [sudarytoja ir tekstų autorė Erika Grigoravičienė]. – [Vilnius]: MO muziejus, [2020].
MO muziejaus kolekcijoje šiuo metu yra apie 1 100 piešinių, ketvirtis jų reprodukuojami šioje knygoje. Tai jau trečia su muziejaus rinkinio kūriniais supažindinanti knyga. Ji kiek plonesnė už 2014 m. išleistą tapybos albumą, bet didesnės apimties už 2018 m. pasirodžiusį grafikai skirtą leidinį. Šioje knygoje kūriniai grupuojami ne pagal techniką ar laikotarpį, o pagal piešimo sampratą, intenciją ir (ar) prasmę. Knygos pabaigoje pateikiamas išsamesnis skyrių komentaras suteiks tam tikrų žinių, jei tiems, kas vartys reprodukcijų albumą, jų prireiks.
Vinco Svirskio mediniai stebuklai: [albumas] / [sudarytoja Margarita Matulytė]. – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2019.
Knygoje atskleidžiamas kryždirbio Vinco Svirskio fenomenas ir apibendrinamas jo palikimas. Publikuojami menininko kūriniai, jo darbų topografija ir iki šių dienų išsaugoto paveldo sąvadas. Surinktos Adomo Varno ir Balio Buračo tarpukariu darytos liaudies menininko kryžių ir koplytstulpių fotografijos, kuriose šie užfiksuoti autentiškoje aplinkoje: laukuose, sodybose, prie vieškelių, kapinėse.
Aleksandras Dapkevičius: [fotoalbumas] / [sudarytoja ir tekstų autorė Danguolė Ruškienė]. – Klaipėda: Druka, 2019.
Aleksandras Dapkevičius – vienas iš pirmosios klaipėdiečių fotomenininkų kartos, šiandien priskiriamas Lietuvos fotografijos klasikams. Aktyviausiai reiškėsi kaip peizažistas, gerai buvo žinomas kaip romantiškų aktų ir išradingų natiurmortų autorius, dažniausiai kūręs pastatyminę, surežisuotą fotografiją.
Makselienė, Simona, Parulskis, Ernestas, Virbickaitė, Aistė Paulina. Menas ir pinigai: apybraižos apie meno rinką. – Vilnius: [Meno rinkos agentūra], 2015.
Knygoje aptariami įvairūs tiek Lietuvos, tiek pasaulinės meno rinkos aspektai: meno kūrinio vertė, meno rinkos dalyviai, kolekcijos formavimo principai. Trijų menotyrininkų žaismingu stiliumi parašyta knyga leidžia pažiūrėti į meno rinką iš įvairių perspektyvų ir yra skirta ne tik meno kolekcininkams, bet visiems meno mylėtojams, norintiems suvokti, kaip funkcionuoja meno rinka XXI amžiuje.
Arlauskaitė, Natalija. Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020.
Knygoje „Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine“ analizuojama, kaip žlugusių politinių režimų fotografija apmąstoma šiuolaikiniame dokumentiniame kine, o pagrindinis dėmesys tenka represinių institucijų darytoms nuotraukoms ir privatiems, šeimos fotografijų archyvams. Lietuviškoji medžiaga aptariama greta Portugalijos, Kambodžos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos ir kitų šalių dokumentinio kino, animacijos ir šiuolaikinio meno projektų, dirbančių su fotografijos archyvais. Tarpdisciplininė studija skirta skaitytojų auditorijai, besidominčiai medijų, vizualumo, istorijos, politikos, socialinės kritikos studijomis.
John Berger. Kaip menas moko matyti / iš anglų kalbos vertė Paulius Jevsejevas. – [Vilnius]: Kitos knygos, [2019].
Johno Bergerio (1926–2017) knyga „Kaip menas moko matyti“, pirmą kartą išleista 1972 m., visiems laikams pakeitė požiūrį į tapybą ir meno kritiką. Dabar ši nedidelė knygutė jau tapo klasika, neatsiejama nuo bet kokių meno studijų. Tai kiekvieno, besidominčio menu, pradžiamokslis.
Netiesa, kad mes tiesiog spoksome į atvaizdus, ir tiek. Šis veikalas atskleidžia, kad tai, ką matome, visada yra sąlygota daugybės prielaidų: kas yra grožis, tiesa, civilizacija, forma, skonis, klasė ir socialinė lytis. Atverdamas aliejiniais dažais tapytų paveikslų, nuotraukų ir grafinio meno kūrinių prasmės sluoksnius Bergeris įrodo, kad kai ką nors matome, mes skaitome atvaizdų kalba. Knygoje kritiškai žiūrima į Vakarų kultūros kanoną ir atskleidžiamas po vaizdais slypintis ideologinis lygmuo.
Informaciją parengė vyresn. bibliotekininkė Birutė Kilčiauskaitė.
Šiuos ir kitus leidinius, esančius Meno ir muzikos skaitykloje, galima skaityti ir pasiskolinti atvykus į biblioteką arba užsakyti per bibliotekos elektroninį katalogą LIBIS.
Komentarai