Pažinkime latvių grožinę literatūrą

Paroda, Virtuali paroda
Abonementas

Baltų vienybės dienai skirta virtuali paroda

Ilgėjant vakarams, vis daugiau laiko praleidžiame namie, o neretai ir su knyga. Grožinė li­te­ra­tū­ra su­tei­kia ga­li­my­bę pažin­ti įvai­rių tau­tų sa­vas­tį, jų kul­tū­ri­nį ir kū­ry­bi­nį po­ten­cia­lą. Mūsų dienomis knygų pasirinkimas išties didelis. Šįkart siūlome naujausias ir puikaus įvertinimo sulaukusias latvių rašytojų knygas, kurios tiks kiekvienam. Jei dar nesate apsisprendę, kokią knygą pasirinkti rudens vakarui – galbūt savąją išsirinksite iš mūsų virtualios parodos? Šis sąrašas kartu yra ir nuoroda bei priminimas apie knygas – vieniems jis atvers naujas pažintis su artimiausių mūsų kaimynų – latvių – literatūra, o kitiems leis dar kartą pažvelgti, kiek iš šių knygų jau esate skaitę.

Susipažinti su latvių literatūra? Įmanoma ir įdomu. Geriausių rašytojų nugludinti tekstai papuoš širdį ir kasdienybę.

 

Andris Kalnozols. Mane vadina Kalendorium. – Vilnius: Odilė, 2022. – 325 p.

Rašytojas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Knyga parašyta Oskaro dienoraščio forma. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį.

Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas: prozininko, dramaturgo, aktoriaus ir režisieriaus Andrio Kalnozolo romanas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu.

 

 

 

 

 

Dagnija Dreika. Drugelių lietus. – Vilnius: Litera, 2021. – 174 p.

Kriminaliniame romane, kurio veiksmas vyksta Jūrmaloje ir Rygoje, autorė atkleidžia, kas vyksta žmonių sielose, apie atsakomybę ir istorinio laikmečio įtaką žmogaus gyvenime. Skaitytojas pamėgs prokurorą Artūrą Limeikį, policijos inspektorių Dienvidą, tyrėją Ruoznieką, žurnalistą Herbertą Margupą už jų sugebėjimus išnarplioti įvairius painius įvykius. Juos suvienija bendras tikslas – kovoti su blogiu ir išaiškinti tiesą.

 

 

 

 

 

 

 

 

Inga Gaile. Gražiosios. – Vilnius: Homo liber, 2021. – 197 p. – (Femina Baltica).

Romanas, atskleidžiantis karo laikų paliktą trauminę moterų patirtį. Jame pavaizduoti įvykiai – patvirtinti dokumentiniais faktais, tačiau visi veikėjai yra sąlygiški, išgalvoti.
Veiksmas prasideda XX a. penktajame dešimtmetyje (įvykiai Ravensbriuko koncentracijos stovykloje, žmogaus egzistencija totalitarizmo sąlygomis), moterų Golgotos keliai tęsiasi iki mūsų amžiaus pradžios. Poetiškas, fragmentuotas metaforiškas tekstas persipina su buitiškais ir atvirais personažų vidiniais monologais.

Inga Gailė – latvių poetė, prozininkė, dramaturgė – Latvijoje laikoma viena iš moterų „stand-up“ komedijos pradininkių. Jos romanas „Gražiosios“ 2019 m. pelnė Latvijos literatūros metų premiją kaip geriausias metų kūrinys.

 

 

 

 

 

 

Māris Bērziņš. Švino skonis. – Vilnius: Tyto alba, 2021. – 459 p.

Romanas nukelia į Antrojo pasaulinio karo metus. Matis Birkenas – paprastas ir simpatiškas latvių vaikinas, kuris remontuoja butus, skaito knygas, svajoja apie mokslus, myli gyvenimą ir moteris, kol 1940 ir 1941 m. jį užklumpa dvi okupacijos – sovietinė ir nacistinė. Matis toliau dažo sienas, bet nepersidažo nė vienos valdžios spalva. Kartu su Mačiu keliaujame nuo bohemiškos meilės guolio iki ligoninės lovos, nuo intymiausių seksualinių paslapčių iki žydų slėpimo ir žmogaus kaip statistinio vieneto istorijos mėsmalėje.

Latvių rašytojas ir dramaturgas Maris Bėrzinis vadinamas paradoksų meistru. Debiutavęs 40-ies, tapo vienu garsiausių latvių literatūros vardų, o jo romanas „Švino skonis“ – vienas pirmųjų latvių grožinės literatūros kūrinių Holokausto tema. Gal todėl šis romanas tapo skaitomiausia ir daugiausia diskusijų Latvijoje sukėlusia knyga.

 

 

 

 

 

Nils Sakss, Jurģis Liepnieks. Mirtis – tai ne pabaiga: kriminalinis trileris. – Vilnius: BALTO leidybos namai, 2021. – 462 p.

Mirtis – tai pabaiga, o pabaiga nieko ypač nedomina. Visus domina rytojus, ateitis, gyvenimas. Gyvenimas tęsiasi, ir mirusieji jame nedalyvauja. Viskas paprasta, ir galbūt nereikia išradinėti jokios energijos ir galai žino dar kokios misterijos.
Bet ar tikrai?..
Kas sieja kuklios fortepijono mokytojos mirtį su britų logopedės skandalu? Kodėl nekalbantis vaikas vis prisimena tai, ko niekuomet nepatyrė? Ir kas bando tampyti nepalenkiamą pulkininką už nematomų virvučių?

Nilas Saksas ir Jurgis Liepniekas į neatrišamą mazgą pina skirtingas siužeto linijas, piešia itin spalvingą kontroversiško pagrindinio veikėjo paveikslą ir skaitytojui dovanoja tirštą, įtampos kupiną skaitymo malonumą. Knyga Latvijoje iškart tapo bestseleriu, pateko į perkamiausių metų knygų dešimtuką, o literatūros kritikai kūrinį įvardijo kaip „solidų, pasaulinio lygio kriminalinį trilerį“.

 

 

 

 

 

Māra Zālīte. Rojaus paukščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 375 p.

Ši poetiška ir nostalgiška knyga – tai šviesus ir drauge liūdnas pasakojimas apie okupuotą vaikystę, apie absurdišką sovietinio kaimo tikrovę XX a. antrojoje pusėje.  Ironiškai skambantis pavadinimas „Rojaus paukščiai“ – daugiau nei ano meto valdžios ir sovietų sistemos kritika, tai – įžvalgi ir atvira žmogaus prigimties kritika.

Mara Zalytė – garsi latvių poetė, dramaturgė, prozininkė. Visą rašytojos kūrybinę karjerą stipriai paveikė vaikystės prisiminimai, kurie, kritikų vertinimu, geriausiai atskleisti jos autobiografiniuose romanuose „Penki pirštai“ (2013) ir „Rojaus paukščiai“ (2018).

 

 

 

 

 

 

Inga Ābele. Ugnis nepabudins. – Vilnius: Versus aureus, 2007. – 223 p.

Žymios latvių dramaturgės, poetės, novelių meistrės Ingos Abelės pirmame romane – po neatskiriamai persipynusius praeities, dabarties, ateities pasaulius, pasiklydusi tarp sapnų ir tikrovės slėpinių, tarp žmonių, kurie ją palieka išnykdami praeities miglose, tarp industrializuoto pasaulio tempo ir uždaro gyvenimo gamtos ramybėje ant kalno, kur klausomasi pasakojimų apie mistiškus Pasaulio medžio ieškojimus ir amžiną kelionę, amžių sandūros ir pakrikusių žmonių tarpusavio santykių beprotybėje blaškosi jauna moteris.

 

 

 

 

 

 

 

 

Laima Kota. Kambarys. – Vilnius: Aukso žuvys, 2020. – 359 p. – (Keliautojai laiku).

Šiandien jau sunku patikėti, kad taip gyventa prieš keliasdešimt metų: ar tikrai reikėdavo atstovėti eiles prie sviesto ir dešros, o mandarinas visiems vaikams būdavo didžiausias naujametinio dovanų maišelio skanėstas? Ar tiesa, kad turistinę kelionę į Bulgariją tekdavo suderinti su visokiausiais darbovietės komitetais, o tikri džinsai buvo svajonė, kuriai tūlas nepagailėdavo ir visos mėnesio algos? Sveiki atvykę į komunalinį butą su aštuoniais kambariais ir bendra virtuve, kurio buities kosmose kunkuliuoja gyvenimas: piešiamos garsių paveikslų kopijos, padirbinėjami doleriai, varoma naminukė, siuvami „tikri“ džinsai, teikiamos sekso paslaugos telefonu, kuriami „verslo“ planai, verda ginčai ir suokalbiai. Romanas leidžia pažvelgti į Latvijos kasdienybę tais metais, kai tarybų šalies valdžia staiga tapo palankesnė žmogiškam siekiui gyventi geriau ir paskelbė perestrojką.

Laima Kota (anksčiau Muktupāvela) rašo įvairiais žanrais ir stiliais. Išleido virš 10 prozos knygų, pelnė daugybę apdovanojimų. Garsiausi kūriniai: romanas „Tuzinas“ („Klucis“), mitologinis trileris „Kilpa“ („Cilpa“) ir apsakymų rinktinė „Totemai“ („Totēmi“). Romanas „Pievagrybių testamentas“ (Šampinjonu derība, 2002) buvo viena populiariausių ir daugiausia į kitas kalbas verstų latviškų knygų, apdovanota prestižiniu Latvijos literatūros metų prizu.

 

 

Nora Ikstena. Motinos pienas. – Vilnius: Tyto alba, 2019. – 190 p.

Šis romanas – tai pasakojimas apie tris moterų kartas sovietinėje Latvijoje, apie titaniškas pastangas išlikti savimi po kolektyviniu Sovietų valdžios presu. Iš pirmo žvilgsnio tai – romanas apie motiną ir dukterį Sovietų valdomoje Latvijoje 1969–1989 metais. Tačiau giliau slypi ir šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki nepriklausomybės paskelbimo, ir klampi, žlugdanti skundimo, įtarinėjimų ir visuotinės apatijos atmosfera, ir sovietinė mokykla, ir artėjančios laisvės nuojauta. Viskas atpažįstama. Viskas – apie meilę, nemeilę ir instinktą gyventi.

Nora Ikstena – šiuo metu žymiausia ir didžiausio tarptautinio pripažinimo sulaukusi latvių rašytoja, 16 knygų autorė. Ji apdovanota daugeliu svarbių Latvijos literatūros premijų, tarp jų – Baltijos Asamblėjos premija.

 

 

 

 

 

Arno Jundze. Raudonasis gyvsidabris. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 519 p.

Romanas atspindi labai platų visuomenės spektrą. Čia skaitytojai susidurs ir su senesnės kartos žmonėmis, po nepriklausomybės gavusiais netikėtą progą galiausiai pasimatyti su į užsienį kadaise priverstais pasitraukti giminaičiais, ir su sovietinio saugumo agentais, ir su įvairiausioms socialinėms grupėms atstovaujančiais nepriklausomybės gynėjais, ir su paskutiniuoju iš miško brolių, kuris, nepripažindamas sovietų valdžios, prasislapstė ištisus penkiasdešimt metų, ir su jaunuoliais, kurie geidžia laimės, tačiau dar nė neįtaria, kokių sunkių išmėginimų jiems atneš pirmieji į laisvę žengiami žingsniai.

Arno Jundzė – ne vieną premiją pelnęs prozininkas, kultūros žurnalistas, literatūros kritikas ir teoretikas, o šiuo metu dar ir – Latvijos rašytojų sąjungos pirmininkas.

 

 

 

 

 

Daina Avotiņa. Anyta. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 349 p.

Istorija apie tikras ir apgaulingas vertybes, apie šeimą ir apie moterį, kurios gyvenimas ir likimas aprėpia visą permainingą Latvijos istorijos laikotarpį. Romane  rašytoja kalba apie XX amžiaus įvykius gimtojoje šalyje, prievarta keitusius žmonių likimus. Tačiau pasirinkimų žmogaus gyvenime visuomet lieka ir jie visuomet svarbūs….Emocingame ir išmintingame  viskas paremta ne greitai besikeičiančiu veiksmu, o veik nepastebima kasdienybe, kurioje reikia gyventi ir išgyventi, nepaisant politinės, karinės situacijos.

Daina Avotinia  yra žinoma latvių rašytoja ir poetė, kurios darbai labai reikšmingi ir Lietuvai. Rašo eilėraščius,  yra parašiusi vienuolika romanų.  Į latvių kalbą vertė lietuvių klasikų kūrinius. 2008 metais jai įteiktas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius.

 

 

 

 

 

 

Eva Mārtuža. Petro priesaika. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 477 p.

Latvių prozininkės Evos Martužos romane kaitaliojasi epochos ir veikėjai: Rusijos caras Petras Pirmasis, vokietis pastorius Ernestas Gliukas, išvertęs į latvių kalbą Bibliją, Gliuko augintinė Marta Skavronska, tapusi Petro Pirmojo žmona Jekaterina Pirmąja, nūdienos latviai.
Istorikas Ronaldas Prūsis ieško latvių ornamentų šifrų ir Petro Pirmojo pasirašyto dokumento, veiksmas vyksta Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje.
Romane keliami baltų išlikimo, kultūrinio paveldo, kalbos, tikėjimo klausimai. Autorė teigia, jog tai, kas vyko praeityje, siejasi su ateitimi. Tautos patirtis įrašyta latvių ornamentuose, kurie veikia kaip sąmonės matricos.

 

 

 

 

 

 

 

Rutulinis žaibas į sielą: XX–XXI amžiaus latvių poezija / sudarytojas ir vertėjas Arvydas Valionis. – Vilnius: Homo liber, 2019. – 335 p.

Ši knyga – bemaž šimtmečio latvių poetinio žodžio tembro sinusoidė, ištikima gimtajai kalbai, brėžianti dramatiškos istorijos kreivę, ažūrinį intonacijų ritmą ir išlaisvintos minties raiškos polėkį, dabarties perkėlimą į ankstesnį laiką, kurianti naujus postmoderniosios eksperimentinės poezijos metafizinius ženklus su lyrikos modernėjimo bruožais.

 

 

 

 

 

 

 

 

Knuts Skujenieks. Aš esu toli viešėjęs = Es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963-2003.  – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – 359, [1] p. – (Šiuolaikiniai pasaulio poetai).

Vienas įdomiausių Europos poetų kreipiasi į mus knyga. Paprasta, šypsninga ir išmintinga poezija, kurioje į harmoningą vienovę susipina negailestingas tiesumas, raibuliuojanti aistra gyvenimui, galinga latviškos dvasios energetika ir povandeninės srovės, kurios triuškinančia tėkme nušluoja oficialios valdžios pastangas apriboti minties laisvę. Eilėraščiuose esama pritildytos ironijos, liūdnos gėlos ir atsparaus džiaugsmo. Tai poezija, kurioje tiesiogiai galima pajusti laisvės alkį, metafizinį ilgesį ir meilės atbalsius.

Knutas Skujeniekas – vienas žymiausių Latvijos kultūros žmonių, poetas, literatūros kritikas ir tautosakos tyrėjas, eseistas ir publicistas, vertėjas. Jo poezija versta į daugiau kaip 40 kalbų. Jam įteikti Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos, Ispanijos valstybiniai apdovanojimai.

 

 

 

 

 

Malonaus skaitymo!

Ateikite į bibliotekos abonementą arba užsisakykite knygas per portalą iBiblioteka.lt (https://ibiblioteka.lt/metis/).

Parodą rengė vyr. bibliotekininkės D. Gaubienė ir D. Balčiūnaitė

 

 

Komentarai

Skip to content