Filmuota medžiaga apie Šiaulių knygų mugę 2017. Filmavo ir montavo Jonė Gorytė, dalyvius kalbino Laima Juzulėnienė. Ievos Slonksnytės nuotraukų albumas Facebook’e.
Panašu, kad trečiąjį lapkričio šeštadienį Šiauliuose driokstelėjo kultūrinė bomba, kaip socialiniame tinkle komentavo bibliotekos globėjas, Seimo narys dr. Stasys Tumėnas. Tik skirtingai negu po teroristinio išpuolio visi (tikimės) liko patenkinti.
Tradiciniu kultūros reiškiniu pretenduojanti tapti Šiaulių knygų mugė šiais metais buvo dar gausesnė leidinių, renginių ir… lydima muzikos garsų. Šventinę nuotaiką nuo pat ryto kėlė ne tik Šiaulių pučiamųjų orkestro grojamos melodijos. Visą dieną žodžio meną lydėjo muzikos garsai. Padainuoti Šiaulių publikai mielai sutiko „Tele-bim-bam“ vadovė, vaikų dainų kompozitorė ir atlikėja Neringa Čereškevičienė, kuriai pritarė Šiaulių „Juventos“ progimnazijos jaunieji solistai, legendinės grupės BIX muzikantas, dainų autorius, prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas atliko keletą grupės BIX dainų kartu su šiauliečiu muzikantu Gintautu Gascevičiumi. Jaunųjų kūrėjų forumo dalyviai turėjo progą paklausyti Šiaulių Lieporių gimnazijos gitaristų ansamblio. Paskutinis ir nepakartojamas knygų mugės akcentas ir dovana kantriausiems lankytojams buvo perkusininko G. Gascevičiaus ilgiau kaip pusvalandį trukęs performansas „FonoGramos“, po kurio dėkingi knygos šventės dalyviai dar ilgai plojo muzikantui.
Muzika tikrai netrukdė knygų pardavėjams. O jų šiemet būta daugiau nei pernai. Knygų naujienas pristatė 27 šalies ir miesto leidyklos bei 8 autoriai: Sandra Bernotaitė, Monika Domeikienė, Stasys Dragūnas, Vita Morkūnienė, Elena Rančienė, Vytautas Šalavėjus, Dainius Šukys, Vytautas Almanis. Šiauliečiai leidyklų nenuvylė – noriai pirko ne tik vaikams skirtas, mažiau kainuojančias knygas, kalendorius, bet ir solidžias, gausiai iliustruotas, kitų miestų ir vietos leidėjų išleistas knygas, kurias galėjo žymėti specialiu Šiaulių knygų mugės antspaudu. Leidėjai taip pat buvo dosnūs – išvažiuodami dovanojo bibliotekai apie tris dešimtis naujų knygų.
Trys iš mugėje dalyvavusių autorių buvo pateikę savo knygą Gražiausios 2016 m. Šiaulių ir Telšių leidėjų knygos konkursui. Du pelnė apdovanojimą. Tai M. Domeikienė, kurios knyga „Kitoks pasaulis, arba mergaitė, kuri buvo laiminga“ bibliotekos lankytojų išrinkta 2016 m. „Širdžių knyga“, ir Dainius Šukys, kuriam už knygą „Skaniausias vaikas“ skirta Gražiausiai iliustruotos knygos nominacija. Gražiausia 2016 m. knyga išrinkta Šiaulių „Aušros“ muziejaus knyga „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“. Šias ir kitas konkurso komisijos įvertintas knygas buvo galima apžiūrėti ir įsigyti mugėje.
Kitas šių metų konkursas, kurio rezultatai pristatyti mugės dieną, – tai LR Seimo ir bibliotekos organizuotas fotografijų konkursas „Bradūno žemė“, skirtas poeto Kazio Bradūno 100-osioms gimimo metinėms pažymėti. Į konkurso laureatų apdovanojimus ir geriausių fotografijų parodos atidarymą specialiai iš Havajų atvyko poeto dukra Elena Bradūnaitė. Plačiau apie konkursą skaitykite kitame straipsnyje.
Didelio dėmesio ir daug dalyvių sulaukė naujų bibliotekos leidinių sutiktuvės. Mažojoje salėje vos tilpo visi norintys išgirsti apie unikalią knygą, skirtą kraštiečiui menininkui Gerardui Bagdonavičiui ir Šiaulių krašto knygos ženklams. Į susitikimą su knygos ir dokumentinio filmo „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“ kūrėjais atvyko G. Bagdonavičiaus mokiniai, artimieji, meno ir kultūros srityse dirbantys šiauliečiai. Buvo ir iš toliau atvykusių. Apie knygą plačiau galima paskaityti kitame straipsnyje.
Didžiojoje skaitykloje pristatytas žydų tautybės skulptoriaus Victoro Davido Brennerio, gyvenusio Šiauliuose XIX a. antroje pusėje, plakečių, medalių ir monetų parodos katalogas iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinio. Knygos sudarytojas Jonas Nekrašius. Per savo karjerą skulptorius V. D. Brenneris sukūrė daugiau nei 125 medalius, plaketes, įvairius portretus ir biustus. Labiausiai išgarsėjo 1907 m. sukūręs prezidento Abrahamo Lincolno atvaizdą, kuris buvo panaudotas vadinamajam Lincolno 1 centui, pirmąkart nukaltam 1909 m. minint šio JAV prezidento 100-ąsias gimimo metines. Lincolno centą įprasminęs akcentas dizainerio Viliaus Purono iniciatyva mugės dieną buvo įkurdintas prie bibliotekos pastato. Plačiau apie Brennerio nuopelnus kitame straipsnyje.
Skaitytojus pradžiuginome ir nauju, trečiuoju, bibliotekos žurnalo „Aušros alėja“ numeriu, kurį kiekvienas galėjo pasiimti dovanų.
Knygų mugės dalyviai turbūt ilgai prisimins geras emocijas, patirtas bendraujant su gamtos fotografu, ornitologu, tinklaraštininku Mariumi Čepuliu, sužavėjusiu klausytojus ne tik savo fotografijomis, bet ir gebėjimu pasakoti, su teatro ir kino aktoriumi, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Regimantu Adomaičiu, atvykusiu pasikalbėti apie knygą „Smėlio pilys“ (autorė Daiva Šabasevičienė) ir apie save, savo darbą ir tai, kas buvo svarbiausia jo gyvenime, su Sauliumi Urbonavičiumi-Samu, surengusiu bibliotekoje tapybos ir grafikos darbų parodą „Laikas atskleisti savo tikrąjį veidą“ ir pasidalijusiu savo, muzikanto, dailininko, laidų prodiuserio, patirtimi. Jauni žmonės, dalyvavę susitikimuose su jaunais menininkais Kristina Tamulevičiūte, Tomu Taškausku, Augustu Sireikiu, Sandra Bernotaite, galbūt kitaip ims vertinti jaunųjų kūrybą ir patį rašymo procesą.
Žiūrovų nestigo ir kino salėje. Čia buvo demonstruojami Lietuvos kino studijos vaidybiniai filmai, kuriuose pagrindinius vaidmenis sukūrė Regimantas Adomaitis. Tai režisierių Algirdo Dausos ir Almanto Grikevičiaus filmas „Jausmai“ (1968 m.), Lietuvos kino kritikų pripažintas geriausiu visų laikų lietuvišku vaidybiniu filmu, ir Almanto Grikevičiaus filmas „Sadūto tūto“, pastatytas 1974 m. Filmai suskaitmeninti ir restauruoti, todėl pasižymi puikia vaizdo ir garso kokybe. Tai Šiaulių kino meno klubo dovana šiauliečiams.
Mažieji knygų dalyviai taip pat rado sau veiklos: gamino kaukes, dalyvavo išmaniojoje literatūrinėje viktorinoje, tapė ant vandens, fotografavosi pasidabinę dvaro ponių galvas XIX a. pabaigoje puošusiomis skrybėlaitėmis, pynė juostas, skaitinėjo tėvų ką tik nupirktas knygas įsitaisę minkštasuoliuose.
Žodžiu, kiekvienas galėjo rinktis kultūrinį ir edukacinį renginį pagal savo skonį – Šiaulių knygų mugės organizatoriai kartu su partneriais – kultūros ir švietimo įstaigomis, Šiaulių „Aušros“ muziejumi ir leidyklomis pasirūpino, kad nereikėtų nuobodžiauti ir būtų ką prisiminti namo parėjus. Tikimės, kad renginio dalyviai išsinešė iš knygų mugės pačius šviesiausius įspūdžius ir kad po metų, trečiąjį lapkričio šeštadienį, vėl norės dalyvauti jau trečiojoje Šiaulių knygų mugėje.
Dėkojame miesto merui, mugės globėjui Artūrui Visockui, bibliotekos globėjui LRS nariui Stasiui Tumėnui, savo partneriams, rėmėjams, savanoriams ir visiems kitiems, padėjusiems kurti knygos šventę Šiauliuose.
L. Juzulėnienės inf.
I. Slonksnytės nuotr.
Komentarai