Birželio 26 – liepos 26 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje eksponuojama Valentino Antanavičiaus ekslibrisų paroda.
Lietuvos dailininkai ekslibrisais intensyviai pradėjo domėtis XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečių sandūroje. 1960 m. Vilniuje įvyko pirmoji respublikinė ekslibrisų paroda. Knygos ženklų tyrinėtojas ir kolekcininkas Vitolis Vengris ją pavadino ekslibriso renesanso Lietuvoje pradžia, davusia impulsą sparčiam šio žanro plitimui. Susidomėti ekslibrisais jaunus to meto dailininkus skatino autoritetingi tyrėjai Edmundas Laucevičius ir Petras Galaunė. Jų dėka knygos ženklai pateko į Vinco Kisarausko akademinių ir kūrybinių interesų akiratį, o šis nauju pomėgiu „užkrėtė“ daugelį bičiulių, inspiravo naują požiūrį į tradicinį, konkrečią taikomąją paskirtį (žymėti knygos nuosavybę) turintį grafikos žanrą. Nuo septintojo dešimtmečio pradžios jaunų, modernių pažiūrų dailininkų dėka ekslibrisas tapo novatoriškos kūrybos sritimi, išsiveržusia už Sovietų Sąjungos ribų ir pelniusia tarptautinį pripažinimą.
Valentinas Antanavičius Vincui Kisarauskui skirtame tekste rašė: „Manau, kad lietuviško ekslibriso tarptautinio pripažinimo banga kilo iš Tavęs, darei Tu jų begales ir siuntinėjai į visas pasaulio šalis. Tavo paskatintas padariau pirmus bandymus, kuriuos Tu nusiuntei parodon į Italiją. Netrukus atėjo puošnus katalogas, kur šalia mūsų pavardžių buvo parašyta LITHUANIA. Tais laikais tai buvo retas atvejis. Tai buvo mūsų šventė. Po to buvo lietuvių pasisekimas Malborko bienalėje. Tai mums tapo mažu ir vieninteliu plyšeliu į pasaulį, kurį Tu suradai.“ (Valentinas Antanavičius. „Laiškas anapilin Vincui Kisarauskui jo šešiasdešimtmečio proga“, iš: Šiaurės Atėnai, 1994 03 04).
Minima paroda surengta Komo mieste Italijoje 1968 m. vykusio Tarptautinio ekslibrisų kongreso proga. Dailininkus iš Lietuvos į ją pakvietė tuometinis Tarptautinės ekslibriso federacijos prezidentas G. Mantero, pastebėjęs jų kūrinius Tarptautinėje Malborko šiuolaikinio ekslibriso bienalėje Lenkijoje. Po šios parodos užsimezgė ryšiai su įvairių šalių kolekcininkais. Taip novatoriški knygų ženklai iš Lietuvos pasklido po daugelį parodų ir kolekcijų.
Galimybė pakliūti į tarptautines parodas apeinant sovietinę parodų kontrolės sistemą tapo viena iš svarbiausių paskatų kurti ekslibrisus. Dailininkai siuntė juos paštu užsienio kolekcininkams ir parodų rengėjams ir taip įsitraukė į tarptautinę ekslibrisų kūrybos ir populiarinimo veiklą. Valentinas Antanavičius buvo vienas iš jų.
Dr. Ieva Pleikienė
Komentarai