Nuo liepos 28 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje (III a.) veikia Valerijono Vytauto Jucio ekslibrisų paroda.
DARIUS JUCYS APIE TĖVĄ VALERIJONĄ VYTAUTĄ JUCĮ: TĖTIS DIRBDAVO TOL, KOL BŪDAVO VISIŠKAI PATENKINTAS SAVO DARBU
Valerijonas Vytautas Jucys gimė 1930 m. gruodžio 18 d. Skuodo rajone Truikinų kaime, mirė 2016 m. spalio 19 d. Vilniuje. 1957–1963 m. studijavo grafiką Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Dirbo taikomosios, knyginės, lakštinės grafikos ir ekslibriso srityse. Dalyvavo daugiau nei 200 ekslibrisų konkursų, bendrose parodose. Apdovanotas premijomis, medaliais, diplomais. Nuo 1966 m. vadovavo Lietuvos dailininkų sąjungos ekslibriso grupei. Rengė Lietuvos ekslibriso parodas, Vilniaus ekslibriso bienales. Daugelio šių parodų katalogų sudarytojas ir dailininkas.
Nors daugeliui Tėtis išliko atminty kaip ekslibrisų meistras, pats jis, manau, nelaikė ekslibrisų išskirtine kūryba, gerai pavykusios knygų iliustracijos, estampai jam suteikdavo ne mažiau džiaugsmo. Ekslibrisus jis pradėjo kurti dar studijų metais, bet gali būti, kad draugystė su Vincu Kisarausku nukreipė kūrybą ekslibriso link ir tam, kad gyvenimą skirtų ekslibriso parodų organizavimui. Keistokai man vaikui atrodė, kai jiedu abu gyvendami Vilniuje ir labai dažnai susitikdami dar nuolat susirašinėdavo laiškais. Kurdavo dovanas vienas kitam – suklijuotus savo ekslibrisų „albumus“. Atradau šiuos „albumus“ tvarkingai su meile išsaugotus tarp jo darbų.
Kiekvienas linoraižinys buvo svarbus ir tuo metu brangiausias. Dirbdavo tol, kol būdavo visiškai patenkintas, kai kuriuos raižinius darydavo po keletą kartų – ar kaltelis truputį nuslydo, ar linoleumas ne vietoj sutrupėdavo, susikeikdavo, mesdavo lauk ir iš naujo. Tada geriau nelįsti. Spausdinant – tas pats, nors popieriaus daug neturėjo, bet tik kas ne taip ir darbas į šiukšliadėžę. Po kurio laiko pasitaikydavo, kad kokia klišės dalis nusimesdavo, nenuostabu kai jų šimtai. Laiko ilgoms paieškoms negaišdavo, išsiraižydavo tokią pat naują. Mėgo Tėtis ir oforto techniką ir darbai buvo puikūs. Tik bėda, kad sąlygų darbui su cinku nebuvo. Kai išraižydavo kokį darbelį, imdavo mane už rankos ir eidavome per Žirmūnus pas kolegą dailininką, kaip sakydavo, klišės „nuodyti“.
Piešti mane ir seserį skatino nuo pat mažumės. Kiek prisimenu, jei nežaisdavau, tai pagrindinis užsiėmimas buvo paišymas. Todėl visur buvo kalnai vaikiškų piešinių, daugybę išmesdavom, kartą net laiptinės šiukšlių vamzdį jais užkišom. Jau po tėčio mirties radome daug savo vaikystės piešinių, pasirodo, geriausius atrinko ir išsaugojo. Nustebau radęs ir kelis savo linoraižinius, nelabai ir prisimenu, kaip mane mokė, bet, pasirodo, ir mažam vaikui kaltelį patikėdavo. Kai truputėlį ūgtelėjo mano dukra, dažnai pasiimdavo ją kartu į dirbtuvę. Laiko tuščiai neleido, radau tvarkingai sudėtą ir išsaugotą dukros piešinių pluoštelį.
Kartais pagalvoju, ar nebūtų Tėtis sukūręs daugiau puikių darbų, jei visą laiką būtų skyręs kūrybai. Dažnai matydavau jį palinkusį ne prie kokio ekslibriso, o prie popieriaus lapų su sąrašais, projektais kokiai parodai ar prie kitų dokumentų. Ką reiškė ir kiek pastangų kainavo ekslibriso parodų organizavimas, teko patirti ir man. 2011-aisiais tėtis buvo susižeidęs, tad visas lakstymas teko man. Iki Vilniaus ekslibriso bienalės atidarymo nebebuvo likę nė savaitės, parnešiau iš spaustuvės keletą katalogo egzempliorių. Pasidžiaugėm, kad gražiai atspausta, tik staiga tėtis sako, kad kažkas čia ne taip. Pasirodo, spaustuvėje sumaišė puslapius, tokio katalogo niekaip nenaudosi, reiks perspausdinti. Man rankos dreba, naktį nemiegu, o tėtis taip ramiai – nieko, perspausdins, būdavo ir žymiai blogiau rengiant parodas. O ir parengti parodą darbas buvo nelengvas, mažytėje dirbtuvėje dėliodavo ekslibrisus ant popieriaus lapų, žiūrėdavo, kad darbai derėtų. Gerai, kai tų lapų būdavo, o kartais tekdavo nuėmus praeitos parodos ekslibrisus klijuoti naujus ant kitos lapo pusės. Gal todėl laikams pasikeitus, ėjimas į parduotuvę pirkti popieriaus parodai prilygdavo šventei.
Darius Jucys
Paroda veiks iki rugpjūčio 30 d.
Komentarai