Nuo spalio 8 d. iki 29 d. bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje eksponuojama dailininko Virgilijaus Augustino Burbos ekslibrisų paroda.
Parodos pristatymas vyks spalio 26 d. 13.30 val. bibliotekos III aukšto galerijoje. Pristatymo metu bus demonstruojama filmuota medžiaga „Iš susitikimų su ekslibrisų kūrėjais“ (režisieriai Gintautas Stungurys ir Diana Stungurienė).
Augustino Virgilijaus Burbos ekslibrisai
Po pirmųjų menininkų kūrybos pasirodymų iš Rytų Europos pastebėjau Augustino Virgilijaus Burbos ekslibriso graviūras. Jo darbai sudomino šio žanro kolekcininkus savo pasaulėvaizdžiu, turtinga ir individualizuota vizualine raiška. Žinia, kolekcininkus, ir ypač iš Baltijos šalių aktyviai dalyvaujančius profesionalius dailininkus labiau žavi ekslibrisų emocionalesnis nei lakoniško dizaino ženklo poveikis. Būtent tuo mane ir patraukė Augustino Virgilijaus Burbos ekslibrisai.
Meninė kūryba yra gyvenimo teatras, kuriame ieškoma savo vaidmens ir to žaidimo prasmės, – tokiame kontekste stengiausi suprasti Augustino Virgilijaus Burbos grafiką, kada atvykau į atgimusią Lietuvą, apsilankiau dailininko krašte Žemaitijoje, Augustino Virgilijaus tėviškėje. Ir žinoma – jo studijoje.
Prisimenu mūsų dialogą lankant „siurrealistinį parką“ netoli Klaipėdos. Iš pirmo žvilgsnio chaotiškoje apsuptyje granito luitų, fantastiškų dydžių, formų kelmų bei ąžuolų rąstų, valstietiškos kilmės naudotų padargų, indų ir kt. kolekcijos. Visa tai komponuojant su žemės reljefu įvairiuose aukščiuose, gretinant tarpusavyje sukurtos įtaigios architektūrinės erdvės, siužetiniai pasakojimai. Jautėmės kažkokiame paraleliniame pasaulyje, dar nepatirtuose mintijimo gūsiuose. Augustino Virgilijaus mintys krypo į banguojančiu žvyrkeliu iš čia pasiekiamą jo žemę – tėvoniją: kur medinio šulinio garsas, gandrų kleketavimas, griaustinio dundėjimas, šniokščiantis lietus klevuose. Sėdint ant įspūdingos uolos mintijo: „vaikystėje labai traukė muzika, bet ją pakeitė piešimas, grafika, tapyba; melodiją girdėjau nepažindamas natų; dabar regiu (girdžiu) gyvenimą irgi taip pat – pakeisdamas jo realybę vidinėmis vizijomis.
Dailininko studijoje žiūrėjome jo piešinius, eskizus. Lakštus, pripildytus permąstyto gyvenimo. Improvizuojant, eksperimentuojant. Stengiantis piešti dienos patirtas emocijas. Dažnai darant, kas sakytum, neįmanoma: jėgą, susitaikymą, paprastumo didybę, atsinaujinimo palaimą, džiugesį parodyti vaizdu.
Nuo 1975 metų lavino oforto ir sausosios adatos ant vario, cinko, aliuminio, organinio stiklo, kartkartėmis medžio bei linoleumo graviravimo technikas. Medžio raižiniai perteikia ištisinės medienos struktūros įspūdingas grafines faktūras, teikia didelę toninę gamą, šviesos ir tamsos kontrastus. Technikų įvaldymas, jų įvairovė tiek piešiant, tiek graviruojant lakštų atspauduose leidžia matyti ir pajusti turtingą pirminės gamtos potyrį. Vėlgi, kalbant apie grafikos žanrą kaip knygos ženklą, yra nuostabu, kaip grafiniame darbe Augustino Virgilijaus Burbos aplinkinė patirtis paverčiama į gyvenimą reprezentuojančius simbolius. „Nėra žavingesnio malonumo, kai dienos, visų dienų įdomūs dalykai patiriami vienu sykiu“, – sako dailininkas.
Jos Waterschoot. Versta iš teksto, skelbto 1993 m. Nyderlandų žurnale „Ex libris wereld“, nr. 4.
—————
Ex Libris by Augustinas Virgilijus Burba
After the first shows of works by the artists from Eastern Europe, I noticed the engravings of ex libris of Augustinas Virgilijus Burba. His works attracted the collectors of this genre in their worldview, rich and individual visual expression. The collectors, and especially professional artists from the Baltic states, are more fascinated by emotional rather than laconic design impact of the book mark. That’s what attracted me the most in the ex libris by Augustinas Virgilijus Burba.
Art is the theatre of life, where you look for your role – in such context I tried to understand the graphics of Augustinas Virgilijus Burba, when I arrived in revived Lithuania, I visited the artist’s homeland – Samogitia and, of course, his art studio.
I remember our dialogue while visiting “surrealistic park” near Klaipėda. At first sight, it looked like a chaotic surrounding of granite ingots, stumps of monumental sizes and forms as well as oak logs, things used by peasants, and other collections. All this was composed in the earth’s relief at different heights. By collating with each other, the impellent architectural spaces and the plots of the stories were created. We felt ourselves as if in a parallel world, the world full of ideas, which has not been experienced yet. Augustinas Virgilijus was thinking about his homeland which could be reached from that place: the sound of wooden well, squawking of storks, rumbling of thunder, wheezing rain in maples. While we were sitting on a spectacular cliff, he said: “In childhood I was attracted by music, but later I was attracted by drawing, graphics, painting; I could hear the music although I didn’t know the notes; now I see and hear the life in the same way – by replacing its reality with internal visions”.
In the artist’s studio, we were looking at his drawings and sketches, which were full of life. By improvising and experimenting, he tried to draw the emotions experienced that day, and often did what seemed to be impossible – to depict power, reconciliation, greatness of simplicity, bliss of renewal, joy.
Since 1975, the artist has been developing the techniques of etching and dry needle on copper, zinc, aluminum, organic glass, sometimes wood and linocut. The wood carvings convey impressive graphic texture of the solid wood structure, provide a large tonal gamut, light and dark contrasts. The mastery of techniques, their variety, both in drawing and engraving, in sheet imprints makes it possible to see and experience the rich sense of nature. Again, in terms of the graphics genre as a book mark, it is amazing how in the artworks of graphics, the experiences of Augustinas Virgilijus Burba are converted into symbols representing life. “It is a charming pleasure when interesting things of one day or of all days together are experienced at one time,” says the artist.
Jos Waterschoot
Ekslibrisų paroda yra projekto „Lietuvos ekslibrisui – 500“ ir tarptautinio forumo „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir šiuolaikinės tendencijos“ dalis. Forumo programa.
Forumui taip pat buvo sukurtas filmas, kalbinti penki ekslibriso kūrėjai.
Organizatorius – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio vešoji biblioteka.
Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.
Nuotraukų autorė Diana Stungurienė.
Komentarai