Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III aukšto fojė veikia paroda, skirta rašytojo, vertėjo, leidėjo, pedagogo Kazio Puidos 140-osioms gimimo metinėms. Ekspozicijoje – Kultūros paveldo tyrimų ir sklaidos skyriaus, Abonemento ir Saugyklos fonduose saugomi spaudiniai.
K. Puida gimė 1883 m. kovo 19 d. Šėtijuose (Lekėčių vlsč., dabar Šakių r.) ūkininkų Petro ir Viktorijos Puidų šeimoje. Kazys mokėsi Lekėčių pradinėje mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, studijavo Vokietijoje, įgijo inžinieriaus specialybę. 1905–1907 m. dirbo dienraščio „Vilniaus žinios“ redakcijoje. 1907–1912 m. Šiaulių gimnazijose dėstė vokiečių ir lietuvių kalbas. 1912–1916 m. Čeliabinske dirbo vokiečių kalbos mokytoju. 1920 m. grįžęs į Lietuvą įkūrė „Vaivos“ leidyklą, redagavo ir leido žurnalus „Gairės“ (1923–1924), „Krivulė“ (1923–1925), „Gaisai“ (1930–1931).
Rašytojas kūrė poeziją, dramas, apysakas, poetinę prozą, romanus, sudarinėjo, redagavo ir leido valdiškų įstaigų vienkartinius ir periodinius leidinius. Sąvade „Lietuviškieji slapyvardžiai“ (2004) užfiksuoti 28 K. Puidos slapyvardžiai, kuriais jis pasirašinėjo. Pirmoji išleista knyga – poezijos rinkinys „Iš sermėgiaus krūtinės“ (1906). Parengė ir išleido tris pedagogikos ir literatūros straipsnių rinkinių leidinius: „Švedų liaudies švietimas“ (1911), „Rytojun bežiūrint“ (1913), „Mūsų dainiai“ (1913), sulietuvintą E. Mittelsteinerio „Vokiečių kalbos gramatiką“ (1922, 1923, 1928), 1911–1912 m. išleido „Raštus“ (4 tomus), išvertė per 60 užsienio rašytojų knygų. Paskutinė išleista knyga – istorinis romanas (autorius kūrinį vadino istorine apysaka) „Magnus Dux“. 1936 m. išleista pirmoji dalis – „Krėva“. Antrojo tomo „Baltasis Dievas“ rankraščiai žuvo Antrojo pasaulinio karo metais.
Su pirmąja žmona, rašytoja Ona Pleiryte-Puidiene (slapyvardis Vaidilutė) susilaukė trijų vaikų (1907 m. sūnaus Algirdo, 1911 m. dvynių Sygurdo ir Mimozos), su antrąja žmona Stefanija Girdvainyte-Liubiniene 1942 m. – sūnaus Gedimino. 1937 m. vedęs antrą kartą, Kauno rajono Nausėdų kaime nusipirko žemės sklypą, kuriame pasistatė namą ir kūrė modernų ūkį.
Kazys Puida mirė 1945 m. sausio 24 d., palaidotas Panevėžiuko kapinėse šalia 1944 m. mirusios antrosios žmonos. Po jo mirties buvo išgrobstytas ūkis, namų biblioteka, sunaikinti rankraščiai. Sovietmečiu buvo pamiršta ne tik rašytojo kūryba, bet ir kapo vieta, kurios paieškomis daugiau nei po 40 metų rūpinosi tuometinis Babtų klebonas Ričardas Mikutavičius. Kapavietę 1989 m. Panevėžiuko kapinėse paženklino tautodailininko Viktoro Žilinsko sukurtas koplytstulpis su romano „Magnus Dux“ citata: „Viskas praeina… Viskas grįžta… Niekas išgyventa nepradingsta…“.
Paroda veiks iki 2023 m. balandžio 16 d.
Komentarai