Lietuvos Respublikos Seimas 2023-iuosius paskelbė Žirgo metais. Taip siekiama akcentuoti išskirtinę žirgo reikšmę istorijoje ir kultūroje nuo seniausių laikų, norima atkreipti dėmesį į žirgo svarbą lietuvių pasaulėjautoje, kūryboje ir Lietuvos heraldikoje. Vytis, arba raitelis su žirgu, buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir yra dabartinės mūsų valstybės heraldinis simbolis, ant monetų kaldintas jau nuo XIV amžiaus.
Prieš daugybę tūkstančių metų prijaukinti šie dailūs gyvūnai tapo žmonijos istorijos dalimi. Jie arė mūsų laukus, tampė vežimus, kovojo mūsų karuose ir buvo mylimi mūsų draugai.
Virtualia paroda raginame skaityti knygas, kviečiančias keliauti per žmogaus ir arklio tarpusavio santykių istoriją, sužinoti apie garsius žirgus ir atrasti įdomių faktų.
Malonaus skaitymo!
Kristupas Mikalojus Manvydas Dorohostaiskis. Hipika, arba Knyga apie arklius. – Šiauliai: Saulės delta, 2008. – 235 p.
Knyga apie arklius ir ne paprasta knyga, o rankų darbo piešiniais, medicininiais patarimais bei receptais papuošta, mitais bei neįtikimomis istorijomis apipinta. Šios knygos aurą kuria jos parašymo stilistika, menanti XVII amžiaus raštus, tarmę bei atspindinti to meto lietuvių kultūrą.
Marlitt Wendt. Ką jaučia ir mąsto žirgai. – Kaunas: Obuolys, 2011. – 111 p.
Rami eisena, taikus ir paklusnus būdas gali būti labai apgaulingi. Šių gyvūnų emocijos yra kur kas sudėtingesnės nei paprastai manoma, o jų nepaisymas ar klaidingas interpretavimas yra viena dažniausių raitelių klaidų. Jojikams net iki šiol tebėra įprasta vadovautis tuo, kas patogu raiteliui, o ne žirgui. Natūralu, kad toks požiūris ilgainiui sukelia gyvūno pasyvumą, neretai ir agresijos proveržius.
Aiškinamieji tradicinio jojimo ir elgsenos vadovėlių modeliai nė iš tolo neatitinka žirgo prigimties, jų metodai – beviltiškai pasenę. Dabartinis elgsenos mokslas daug geriau supranta žirgų emocijas ir kūno kalbą. Interpretuoti žirgų rodomus ženklus yra menas, kurio išmokti visai nesunku, tačiau būtina norint pasiekti geriausių jojimo rezultatų.
Lietuviški žirgai / Mindaugas Bertašius, Vida Girininkienė, Libertas Klimka, Valė Macijauskienė, Tomas Petreikis, Stasys Svetlauskas, Rūta Šveistienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2008. – 204 p.
Lietuviški žirgai – mūsų kultūrinio paveldo dalis. Daugelis yra girdėję apie senąją lietuvišką žirgų veislę – žemaitukus. Nors žemaitukai davė pradžią trims veislėms (trakėnų, Lietuvos sunkiųjų ir stambiam žemaitukų tipui), patys ne kartą atsidūrė ant išnykimo ribos.
Šis albumas įvairiais aspektais nušviečia lietuvio ir žirgo bendrą istoriją. Jame apžvelgiamas žemaitukų ir kitų lietuviškų veislių žirgų bei arklių atsiradimas, paplitimas, žirginio sporto padėtis bei žirgininkystės perspektyvos Lietuvoje.
Iris Volant, Jarom Vogel. Arkliai: laukiniai ir prijaukinti. – Vilnius: Nieko rimto, 2023. – 45 p.
Šioje knygoje aptariama, kaip išsivystė šiuolaikiniai žirgai. Ją perskaitę sužinosite, kokiose veiklos srityse žmogus ir arklys bendradarbiauja, ir susipažinsite su keliais iš pačių garsiausių žirgų istorijoje.
Nors arkliai dažniausiai padėdavo nudirbti darbus, akivaizdu, kad žmogaus ryšys su šiais elegantiškais gyvūnais yra daug glaudesnis. Daugelis su žirgais dirbančių arba juos kaip augintinius laikančių žmonių patikins, kad su šiais gyvūnais susiformuoja tvirtas ryšys.
Išdidūs gražuoliai žirgai gyvena su žmogumi jau tūkstančius metų. Mes žavėjomės jais piešdami pačius ankstyviausius piešinius ant olų, vis dar žavimės kurdami šiuolaikinius filmus ir rašydami knygas.
Peter Wohlleben. Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį: nuostabą keliančios įžvalgos. – Vilnius: Kitos knygos, 2018. – 262 p.
Ar žinojote, kad arkliai patiria gėdą, elniai gedi, kad varnai savo draugus vadina vardais, žiurkės gailisi netinkamų poelgių, o antys disciplinuoja jauniklius?
Gamtininko P. Wohllebeno per ilgametę patirtį sukaupti pastebėjimai ir smagios istorijos šioje knygoje puikiai supintos su naujausiais moksliniais tyrimais apie gyvūnų elgesį ir tarpusavio santykius. Autorius pasakoja, kaip mums puikiai pažįstami gyvūnai bendrauja ir elgiasi, ką suvokia ir ką galimai jaučia. Nors tarp žmonių ir kitų gyvūnų yra akivaizdžių skirtumų, išties esame panašesni, nei buvome įpratę manyti.
Jeannette Walls. Neprijaukinti arkliai. – Vilnius: Vaga, 2012. – 324 p.
Autobiografinis romanas apie autorės močiutę Liliją, kuri, pasitelkusi moterišką drąsą ir sumanumą, padėjo visai šeimai įveikti audras, sausras, potvynius, asmenines tragedijas ir Didžiąją depresiją.
Lilija visad buvo kupina ryžto įgyvendinti tai, ką sumaniusi: vos šešerių ji jau padėdavo tėvui tramdyti laukinius arklius; sulaukusi penkiolikos išėjo iš namų ir penkis šimtus mylių keliavo per Naująją Meksiką į tolimą provincijos miestelį mokyti vaikų, turėdama tik revolverį užantyje ir kumelę. Vėliau ji išmoko vairuoti automobilį, valdyti lėktuvą, gyveno Arizonos rančoje, kurioje dirbo visas šimtas pakvaišusių kaubojų. Lilija visą gyvenimą kovojo prieš įvairias visuomenės ydas – už moterų, indėnų teises, už visus, netelpančius į visuomenės stereotipų rėmus.
Petras Dirgėla. Arklių romansai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. – 246 p.
Knygoje – nemažos apimties apsakymas „Arklių šventėj“ ir romanas „Arkliškas gyvenimas su Kotryna“. Juos sieja romantiška intonacija ir atitinkamas stilius, arklio įvaizdžio meninė plėtotė, taip pat istorijos reiškinių interpretacijos.
Anna Sewell. Juodasis Gražuolis. – Vilnius: Nieko rimto, 2020. – 206 p.
Ar kada pagalvojote, kas nutiktų, jei labai norėtumėte ką nors pasakyti, bet negalėtumėte? Kaip pasikeistų pasaulis, jei visi, pastebėję neteisybę, nenumotų ranka ir nenueitų šalin? O ką jaučia žirgas, kai juo jojate? Juodasis Gražuolis visuomet atlieka savo pareigą sąžiningai ir savęs negailėdamas. Deja, žmogus jam ne visada atsidėkoja tuo pačiu ir pamiršta, kad ne tik jis, bet visos pasaulio būtybės yra vertos meilės ir pagarbos.
„Juodasis Gražuolis“ – visame pasaulyje žinomas ir skaitytojų pripažintas autorės kūrinys apie nepaprastą žirgo gyvenimą XIX a. Anglijoje. Skaitytojas iš žirgo pasakojimo sužino netikėtų ir įdomių dalykų apie to meto aplinką ir žmonių gyvenimą, o šviesi knygos pabaiga sukelia daug jautrių minčių apie žmogaus ir gyvūno ryšį.
Michael Morpurgo. Karo žirgas. – Vilnius: Alma littera, 2012. – 157 p.
Unikali knyga, literatūros pasaulyje neturinti analogų. Autorius gana tiksliai laikosi istorijos ir parodo problemą, apie kurią šnekama labai mažai – gyvūnų įtraukimą į karą. Raitoji kavalerija visada judėdavo kariuomenės priešakyje, todėl į akistatą su priešu stodavo pirmoji. Aprašomame kare pasaulis neteko apie aštuonių milijonų arklių. Romane atkuriamos žiaurios sąlygos, kuriomis jiems teko gyventi ir kautis.
Ši knyga – nuostabus kūrinys apie draugystę, drąsą, žirgo ir žmogaus ryšius bei karą, kurio negalima pamiršti.
Knyga išversta į 22 kalbas, pagal ją 2011-ais sukurtas garsaus režisieriaus Steveno Spielbergo filmas.
Nicholas Evans. Arklių užkalbėtojas. – Vilnius: Alma littera, 2009. – 341 p.
Istorijoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas MacLeanų šeimai. Grace išjoja vieną žiemos rytą ir papuola į siaubingą avariją, kurioje Grace ir jos arklys Piligrimas yra sunkiai sužeidžiami. Piligrimo fizinės traumos rodo, kad jis neišgyvens, bet Annie nenori girdėti jokių pasiūlymų dėl jo užmigdymo. Annie išgirsta apie vyrą, kuris dirba arklių užkalbėtoju, sugebantį kuždėjimu nuraminti ir sutramdyti narčiausius žirgus, ir nepaisydama abejonių susisiekia su juo. Ji pasiima su savimi Grace ir Piligrimą ir keliauja virš 2000 mylių į Tomo namus maldauti jo pagalbos.
Išskirtinis autoriaus rašymo bruožas yra subtilumas. Čia yra tragedijos, liūdesio, ryžto, meilės, neapykantos, pavydo.
Pagal šią istoriją 1995 m. parašyta ir į daugiau kaip dvidešimt kalbų išversta knyga iškart sužavėjo milijonus skaitytojų visame pasaulyje; garsus JAV režisierius ir aktorius Robertas Redfordas pagal ją sukūrė filmą.
Ateikite į bibliotekos Abonementą arba užsisakykite knygas per portalą iBiblioteka.lt (https://ibiblioteka.lt/metis/).
Komentarai