Balandžio 3 d. su skaitytojais susitikti ir pasikalbėti apie karą ir jo grėsmes atvyko 15min.lt žurnalistas Dovydas Pancerovas, publicistinės knygos „Kiborgų žemė“ autorius, ir Vilniaus universiteto istorikas, žurnalistas, rašytojas dr. Tomas Vaiseta, romano „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ autorius. Pokalbį moderavo buvusi šiaulietė, VU Istorijos fakulteto magistrantė, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo prie KAM atstovė, įvairių pilietinių projektų iniciatorė ir dalyvė Luka Lesauskaitė.
Abi knygos skirtos tai pačiai temai – Ukrainos karo įvykiams. Skirtumas tas, kad Dovydas Pancerovas matė tą karą iš arti, bendravo su jo dalyviais ir savo knygoje dalijasi šia patirtimi, o Tomas Vaiseta, istorikas, rašė įkvėptas, kaip pats sakė, kaltės jausmo bei visuomenės abejingumo Ukrainos įvykiams ir romanu siekė perspėti skaitytojus.
Knyga, turėjusi padėti tašką
„Kiborgų žemės“ autorius D. Pancerovas sakė, kad karo esmės neįmanoma suvokti iš įvairių šalių žurnalistų pranešimų spaudai, tai reikia pamatyti savo akimis. Jis visada mėgęs karo temą, ypač patikę skaityti E. M. Remarko romanus, iki šiol žaidžiąs strateginius kompiuterinius karo žaidimus. Karą jis visada supratęs labai romantiškai, kol neatsidūrė jame pats. „Sukrėtimas atėjo matant tokius pat kaip aš, pasiryžusius blogiausiam, stebint, kaip stipriai jie pasikeitė, net ir nepatyrę rimtų pasekmių. Mano manymu, visi liko sužaloti, nes prarado gyvenimo džiaugsmą“, – kalbėjo Dovydas. Ši patirtis jaudino žurnalistą iš Lietuvos. Namo jis grįždavo prislėgtas, jausdavo didelį poreikį išsikalbėti.
Debiutinė D. Pancerovo knyga yra kelio knyga. Joje Dovydas pasakoja, kaip atsidūrė Maidane, kokius išgyvenimus patyrė karo alinamoje Ukrainoje. Didžiausią dėmesį autorius skyrė Rusijos vykdomam informaciniam karui, propagandai, Lietuvos gynybai, kriminalistikai, organizuotam nusikalstamumui. Žurnalisto teigimu, knyga turėjo padėti tašką santykiuose su Ukraina. Jis sakė matąs, kad rūpesčiai dėl Ukrainos pamažu nueina į šalį – žmonės tiesiog nebesidomi situacija, kuri ilgą laiką nesikeičia.
Karo įvykiai nebeįdomūs net patiems ukrainiečiams. Jie gyvena įprastą vakariečiui gyvenimą, linksminasi baruose. Žurnalistas sakė iš pradžių dėl to šiuos žmones labai smerkęs, jam atrodė šventvagiška pramogauti, kai motyvuočiausi, geriausi Ukrainos tautiečiai, išsilavinę, galintys daug nuveikti savo šalies labui, guldo galvas kare. Vėliau jis suvokęs, kad žmonės negali nuolat gyventi apimti baimės, kad jie susitaikė su tuo, kas vyksta Ukrainoje. Nors pirmosios oranžinės revoliucijos nesėkmė, Maidano įvykiai, pasak Dovydo, negrįžtamai pakeitė ukrainiečių visuomenę, jų siekis tebėra tas pats – tapti vakarietiška šalimi.
Psichologinis pasakojimas su karo nuojauta
Istorikas dr. T. Vaiseta pasakojo bandęs sau atsakyti, kodėl žmonės atsainiai reaguoja į čia pat, už 500–600 kilometrų, vykstantį karą, kodėl nenori pripažinti realios jo grėsmės mūsų šaliai, kodėl užmiršta tragiškas savo istorijos pamokas. Dėl to užmaršumo ir abejingumo sakė jautęs didelę kaltę. Jam keista buvo girdėti sakant „niekas nesikeičia“, nes po tais žodžiais slypi skaudi realybė – žūva žmonės. Keistokos rašytojui ir privačioje aplinkoje girdimos kalbos, ką reikės daryti, jeigu prasidės karas. „Atrodo, kad didžiausias rūpestis, kur reikės padėti katiną“, – ironizavo rašytojas. Klausydamasis tokių komentarų Tomas sakė supratęs, kad žmonės nežino elementarių dalykų apie karą, kad šitai kartai karas apskritai yra nesuvokiamas, neįsivaizduojamas. „Todėl darosi šiek tiek neramu, nes mūsų realybėje tai visai įmanoma“, – sakė svečias.
Į klausimą, ar galima įtaigiai parašyti apie karą jame nebuvus, T. Vaiseta atsakė teigiamai. Jo nuomone, tai priklausą nuo rašančiojo talento, empatiškumo. Juk F. Kafkai pavyko parašyti apie įsivaizduojamą karą romane „Amerika“. „Istorikai Lietuvoje romanų nerašo – nėra tradicijos, bet šiuo metu vyksta pokyčių ir leidyklos ieško žmonių, galinčių parašyti kitaip“, – sakė T. Vaiseta.
Jo romane „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“, kolegos D. Pancerovo teigimu, labai taikliai perteiktos karo nuojautos, karo atmosfera, nors jos nėra dominuojanti knygos tema. Romanas – tai moderni antikinio Orfėjo mito interpretacija, subtilus psichologinis pasakojimas, kuriame mums atpažįstamo dabarties laiko bei erdvės fragmentai pinasi su XX amžiaus dailės istorijos siužetais, jauno vyro ir vyresnės moters ryšys – su baugia karo nuojauta, nuodėmės troškimas – su atgaila, tikrovė – su prisiminimais ir fantazijomis.
L. Juzulėnienės inf.
I. Slonksnytės nuotr.
