Istorija

Nauji Šiaulių viešosios bibliotekos rūmai

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka yra Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos narė, regiono viešųjų bibliotekų veiklos tyrimo, metodikos pagalbos, tarpbibliotekinio abonemento, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras. Bibliotekoje dirba 86 darbuotojai, iš kurių 64 yra bibliotekininkai. 46 darbuotojai yra Lietuvos bibliotekininkų draugijos nariai.

Istorija

Didžiausia Šiaurės Lietuvos biblioteka įsteigta 1950 m. spalio 1 d. Pagal tuometį Sovietų Sąjungos administracinį suskirstymą biblioteka įsteigta kaip srities pavaldumo įstaiga. Panaikinus sritis, 1953 m. reorganizuota į Šiaulių viešąją biblioteką. Pirmosios bibliotekos patalpos buvo adresu Dvaro g. 77, nedidelio dviaukščio namo pirmajame aukšte. Čia įsikūrė direkcija, Komplektavimo-apipavidalinimo skyrius, Abonementas. 1954 m. bibliotekai atiduotas ir antrasis aukštas, kuriame įrengta 20 vietų skaitykla. Bibliotekos gyvavimo pradžioje dirbo 12 bibliotekininkų, iš kurių tik vienas turėjo aukštąjį išsilavinimą.

1961 m. paskirtos papildomos patalpos naujame gyvenamajame name Varpo g. 29. Į jas persikėlė bibliotekos direkcija, ten įrengta 44 vietų skaitykla, veikė metodikos kabinetas ir Bibliografijos skyrius. Vėlesniais metais fondams saugoti miesto valdžia skyrė keletą sandėlių, o 1962 m. prie viešosios bibliotekos prijungta miesto Muzikinė biblioteka, veikusi Kultūros rūmuose.

1966 m. naujos patalpos Ežero gatvėje skirtos Vaikų literatūros skyriui. 1977 m. pradžioje bibliotekos skyriai buvo išsidėstę net devyniose Šiaulių miesto vietose.

1977 m. pabaigoje adresu Aušros alėja 62 baigti statyti specialūs, moderniai įrengti trijų aukštų bibliotekos rūmai, kurių plotas buvo beveik penkis kartus didesnis už buvusių bibliotekos patalpų plotą. Rūmų projekto autorius vyr. architektas Enrikas Tamoševičius, biblioteką statė Šiaulių statybos tresto valdyba Nr. 2, interjero klausimais konsultavo architektė Apolonija Nistelienė. Iškilmingas naujųjų rūmų atidarymas įvyko 1978 m. sausio 6 d.

1989 m. bibliotekai buvo suteiktas tautos šviesuolio, visuomenės ir kultūros veikėjo Povilo Višinskio vardas. 1990 m. biblioteką papuošė Vitolio Trušio sukurtas mozaikinis Povilo Višinskio portretas.

1990–2008 m. kas antrus metus buvo rengiamos mokslinės konferencijos „Povilo Višinskio skaitymai“. Nuo 1991 m. gabiausiam Šiaulių universiteto studentui humanitarui teikiama Povilo Višinskio stipendija.

1995 m. Lietuvoje sukūrus apskritis, biblioteka tapo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąja biblioteka. Jos veiklą administravo Lietuvos kultūros ministerija.

Siekiant išsaugoti kultūrinį palikimą, meninę vertę turinčius knygos ženklus, 2001 m. įkurtas Ekslibriso muziejus.

2002 m. biblioteka tapo Lietuvos integralios bibliotekų informacijos (LIBIS) dalyvė. Tų pačių metų viduryje įdiegtos LIBIS skaitytojų programos komplektavimo ir katalogavimo posistemės. Prenumeruojamos Lietuvos bei pasaulio duomenų bazės.

Nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d. biblioteka priklausė Šiaulių apskrities viršininko administracijai. Panaikinus apskričių administracijas, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apskričių bibliotekos vėl perduotos Lietuvos kultūros ministerijai. Jos tapo regioninių bibliotekų centrais.

2014 m. gruodžio mėn. baigta ŠAVB rekonstrukcija ir modernizacija. 2014 m. gruodžio 18 d. ant ŠAVB fasado sienos pritvirtintas didžiulis apskritas bibliotekos logotipas, kurio žaliai baltame fone vaizduojamas trilapis dobilo lapelis ir knyga (autorius dailininkas Vytautas Vincentas Timinskas), su užrašu ŠIAULIŲ APSKRITIES P. VIŠINSKIO VIEŠOJI BIBLIOTEKA, kuris naktį apšviestas ir iš toli gerai matomas.

2014 m. reorganizuotas bibliotekos ekslibriso muziejus į Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą (GBEF). Skatinant domėjimąsi knyga ir knygos ženklu, pradėtas kurti GBEF tinklaraštis.

Fondai

Plečiantis bibliotekos patalpoms, augo ir bibliotekos fondai. Pradinį knygų fondą sudarė per 14 tūkst. egzempliorių spaudinių, gautų iš respublikos bibliotekų kolektoriaus bei pirktų Šiaulių ir Radviliškio knygynuose. 1950 m. iš bibliotekų kolektoriaus gauti 1 635 egzemplioriai už 12 759,27 rub.

1956 m. biblioteka pradėjo prenumeruoti užsienio šalių periodinius leidinius. Dauguma jų buvo vokiečių ir lenkų kalbomis. Nuo 1961 m. pradėtas gauti privalomas vietinės „Titnago“ spaustuvės egzempliorius, o nuo 1990 m. iki 2006 m. gruodžio 11 d. biblioteka gaudavo respublikinį privalomąjį spaudinių egzempliorių.

Sovietiniais metais biblioteka neturėjo leidimo vadinamajam spec. fondui, bet ši literatūra buvo kaupiama slaptai. Savo išsaugotas knygas ir žurnalų komplektus padovanojo Vincas Vaitekūnas, Vladas Zdzichauskas, Peliksas Bugailiškis, Antano Povyliaus žmona Morta Povylienė ir kt. Specialiojo fondo dokumentai buvo perkami Kauno antikvariniame knygyne, aukcionuose. Taip įsigyti devyni „Lietuviškosios enciklopedijos“ tomai, visos tarpukario metais išleistos „Šiaulių metraščio“ knygos ir kt. Bibliotekoje saugomas asmeninis šiauliečio architekto ir poeto V. J. Nistelio fondas, poligloto, profesoriaus V. Sirtauto knygų kolekcija, pedagogo, literato, „Žiemgalos“ visuomeninio muziejaus Žeimelyje įkūrėjo Juozo Šliavo archyvas.

Šiuo metu bibliotekos fondą sudaro per 530 tūkst. įvairių dokumentų.

Direktoriai

1950–1955 m. – Valentina Kanonovič-Sidorovič,
1955–1963 m. – Valerija Vilkienė-Dichavičienė,
1963–1989 m. – Janina Kaškelienė,
1989–2005 m. – Eugenija Rimkūnienė,
2006–2016 m. – Rūta Žirgulytė,
nuo 2016 m. birželio mėn. bibliotekai vadovauja prof. dr. Bronius Maskuliūnas.

 
Skip to content