Pasivaikščiojimas po laiką

Tai –  knyga apie carinės ir smetoninės Lietuvos visuomenės bruožus ir netikėtą jų raišką šių dienų Lietuvos gyvenime. Čia, naudojantis gausia istorine medžiaga, atskleidžiama, ką amžių sandūroje (t. y. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje) gyvenusiam lietuviui reiškė žemė, miškas ir… degtinė ar emigracija. Kas labiausiai rūpėjo anų laikų lietuviui, kuo jis džiaugėsi, ko gėdijosi, kaip to meto Lietuvoje žiūrėta į verslą ar amatus, kas (ir kada) valgyta, o kada (ir kiek) praustasi. Kaip Lietuvoje atsirado lauko tualetai, kiek kontrabandos buvo knygnešystėje, kaip „lietuvinta” kalba ir kokios aistros virė dėl būtinybės (ne)griauti carinius paminklus.

Benediktas Jankauskas. Slaptoji Lietuvos istorija: nutylėti pasakojimai apie aisčius, pervadintus baltais. – Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], 2018. – 285 p.
Autorius aiškinasi tikrąsias Lietuvos kilmės teorijas ir atskleidžia naujų faktų apie Lietuvos krikštą. Kodėl aisčiai buvo pervadinti baltais ir kokius šio laikotarpio istorijos faktus yra bandoma ištrinti?
Analizuoja keletą svarbesnių mūšių, apžvelgia kunigaikščio Gedimino valdymo metus, Žemaitijos istorines ribas ir žemaičių krikšto istoriją. Pikantiškos, įdomios ir negirdėtos detalės apie Lietuvos valstybės pradžią ir svarbiausius istorinius lūžius .
Ši knyga – tai o kvietimas atvirai diskutuoti apie viešus ir apie nutylėtus istorijos faktus.

Radvilos. Priartėję prie karalių.
Chodkevičiai. Metę pirštinę Radviloms.
Sapiegos. Nuo raštininkų iškilę iki kanclerių.
Pacai. Nekarūnuoti Lietuvos valdovai.
Tiškevičiai. Lietuvos turtingiausi ir galingiausi.
Penkios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės – neatsiejama Europos elito epochos dalis. Ar per amžių rūką, skiriantį mus nuo anų laikų, įmanoma įžvelgti ne tik jų klestėjimo, pakilimų, nuopuolių ženklus, bet ir konkrečius žmones? Gyvenusius dorai ir nedorai, konkuravusius tarpusavyje, rezgusius intrigas, mylėjusius ir meile netikėjusius, azartiškai dėliojusius savo vaikų vedybų pasjansus, siekusius užsitikrinti amžinąjį gyvenimą?

Gediminaičiai – Lietuvos valdovų dinastija, kurios stiprybę ir mėgino, ir gerbė visa Europa.
Butigeidis, Butvydas, Vytenis, Gediminas, Jaunutis, Algirdas, Jogaila, Kęstutis, Vytautas, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. Kiekvienas lietuvis pasakys: tai Lietuvos valdovai Gediminaičiai. Bet tikrai ne visi žino, kas buvo jų žmonos, kaip susiklostė jų dukterų, sūnų, netapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais, likimai.
Laikas susipažinti su visa plačia lietuviška aukštąja gimine, Lietuvą valdžiusia beveik 300 metų!

Du valstybės perversmai, viena sulaužyta priesaika, skandalingos vedybos, vyresniųjų sūnų išdavystė… ir tai tik pradžia. Knygoje  atskleidžiami netikėti faktai ne tik apie Lietuvos kunigaikštį Kęstutį, jo pagrobtą žmoną vaidilutę Birutę, bet ir paslaptys ir mįslės gaubusios Marienburgą…

Istorikė Inga Baranauskienė knygoje drąsiai griauna mitus, naršo lyg šiol netyrinėtoje istoriografinėje medžiagoje ir atskleidžia visiškai naują mūsų valdovų portretą. Tai knyga, kurią visi istorijos mėgėjai tiesiog suris per naktį!

Iš nemylimos dukros – į Švedijos karalienę.
Knygoje pasakojama jauniausios Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės gyvenimo ir meilės istorija. Žygimanto Augusto jaunėlė sesuo karalaitė Kotryna Vilniuje gyveno nepastebima ir mažai kam reikalinga – kaip Pelenė, tačiau įsiliepsnojus žiauriam karui su Maskva, ji tapo kone geidžiamiausia nuotaka Europoje.

Ne kartą patyrusi skaudžią išdavystę, išgyvenusi karo siaubą ir asmenines dramas Kotryna nepalūžo ir tapo karaliene, gerbiama abiejose Baltijos jūros pusėse.

Romano centre – nepelnytai užmirštos, bet ryškų pėdsaką istorijos puslapiuose palikusios trys moterų kartos: nesantuokinių Žygimanto Senojo vaikų motina Kotryna Hochstadė, jos dukra Beata Koščelecka ir anūkė Elžbieta Ostrogiškaitė. Intriguojantis šių emancipuotų moterų gyvenimas – tai kova už savo teises ir bandymas įsitvirtinti patriarchalinėje visuomenėje. Bona Sforca globoja Beatą kaip savo dukrą. Palaimina santuoką su Lietuvos didžiojo etmono sūnumi. Tokią retą santuoką – iš meilės. Visgi Beatai, vienai turtingiausių XVI a. didikių, ir jos dukrai Elžbietai likimas nepašykšti sunkių išbandymų.
Šis romanas kelia pamatinius klausimus: kaip konkreti epocha paveikia žmogaus likimą?  Kokia Kaina sumokama už teisę savarankiškai mąstyti, laisvę rinktis, galimybę klysti?

Tai – antrasis Sonatos Dirsytės istorinis romanas. Pirmasis – „Fata morgana“ – sulaukė nemenko skaitytojų susidomėjimo. Pagal knygą vyksta ekskursijos romane aprašytais keliais.

1698 metai – Lietuvos valstybingumo byrėjimo pradžia. Laikas, kai negali likimo pakreipti norima linkme: antroji švedų invazija ir karas dėl „mare nostrum” Baltijoje, bajorų kivirčai, intrigos, magnatų kova dėl galios ir asmeninės naudos griauna Respubliką. Paprastam žmogui karas neleidžia rinktis – žlunga moralė, garma velniop likimai – visi priklausomi nuo karo aplinkybių.
Šios griūties fone romano herojui tenka taikytis prie byrančio gyvenimo, priimti nuopuolį, bejėgystę. Senovės mūšių atgarsiai, knygos puslapiuose turėję likti priminimu apie absoliutaus blogio nenugalimumą, šiandien virto realybe. Garmėjimo istorija kartojasi dabartyje.

 Kamil Janicki. Lietuvos ir Lenkijos istoriją kūrusios damos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024. – 453 p.

Žemyną siaubia maras, kokio žmonija dar neregėjo. Tai laikai, kai žlunga galingiausios dinastijos. Epochai reikia tikrų herojų – moterų, gebančių padėti naujos imperijos pamatus.
Be Jadvygos Kališietės nebūtų buvę karalystės. Kai jos vyrą, karalių Vladislovą Lokietką ištrėmė iš šalies, jai teko tęsti kovą už dinastijos išlikimą. O kai priešas Krokuvoje jau stovėjo prie Vavelio vartų, ji asmeniškai vadovavo paskutiniajam Piastų bastionui.
Vladislovo Lokietkos dukra Elžbieta nesiglaudė jokio vyro šešėlyje. Gindama šeimą nuo ginkluoto pamišusio pasikėsintojo, ji neteko daugumos vienos rankos pirštų. O mirus jos broliui, karaliui Kazimierui Didžiajam, būtent ji tapo paskutiniąja karalystės viltimi. Ir vienintele Lenkijos istorijoje moterimi, kuri niekam neperleido nė trupučio savo valdžios.
Jadvyga Anžujietė, pirmoji Vladislovo Jogailos žmona, paveldėjo ne tik savo prosenelės vardą, bet ir sielos tvirtumą. Ją paskelbė karaliumi, tikėdamiesi, kad ji bus bevalė marionetė. Bet būtent Jadvyga pramynė kelią į Abiejų Tautų Respublikos galybę.

Kamilis Janickis – garsus lenkų istorikas, rašytojas ir publicistas. Daugelis jo knygų tapo bestseleriais, tarp jų „Aukso amžiaus damos“, „Geležinės damos“, „Tylos epocha“. Lietuvoje didelio populiarumo sulaukė knyga „Vladislovo Jogailos damos“.

Likimas skyrė jiems devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo.
Jiedu susitiko 1861 metų vasarą Vilniuje. Ji – dvidešimt trejų, graži ir geidžiama, tačiau svajojanti ne apie meilę, o apie tėvynės laisvę. Jis – rusų armijos kapitonas, trisdešimt penkerių, gyvenantis rengiamo sukilimo idėja. Trys trumpi susitikimai, šiek tiek laiškų – ir po metų atšoktos vestuvės. Likimas jiems skyrė vos devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo. 1863-iųjų balandį Zigmantas paliko besilaukiančią žmoną ir išėjo į Kauno gubernijos miškus vadovauti sukilėlių būriams. Po mėnesio Apoloniją pasiekė žinia: mūšis pralaimėtas, Zigmantas sužeistas, suimtas, įkalintas. Tardomas draugų neišdavė, generalgubernatoriaus Muravjovo įsakymu pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Žiedas, rastas 2017 metais, su Zigmanto ir Apolonijos vardais ir jų vestuvių data leido identifikuoti vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko palaikus.

Koks buvo kasdienis lietuvių gyvenimas XIII amžiuje? Kodėl lietuviai po mūšio nukirsdavo priešams galvas? Kaip jie sudarydavo sutartis ir kaip jas nutraukdavo? Karaliaus Mindaugo dvaro paslaptys: gimimo istorija, vardo paslaptis, karaliaus gyvenimo meilė – Morta. Kaip karaliaus žudikas tapo šventuoju? Kada mirtini priešai – lietuviai ir kryžiuočiai – susitikdavo prie puotos stalo? Kaip čia nutiko, kad Vytauto sesuo ištekėjo už vyskupo? Kodėl būsimasis Anglijos karalius Henrikas IV Vilniuje nusipirko du berniukus? Kokią genialią politinę kombinaciją surezgė Vokiečių ordino magistras Vinrichas iš Kniprodės? Kaip į Lietuvą atkeliavo pirmasis viduramžių euras?

Žurnalistas, istorikas, kultūros antropologas Virginijus Savukynas knygoje atskleidžia visai kitokią XIII–XIV a. Lietuvą, nei esame įpratę įsivaizduoti.

Lietuvos istorija“ – tai edukacinis atmintį lavinantis žaidimas, kurio tikslas yra ugdyti žaidėjų Lietuvos istorijos raidos supratimą bei orientuotis istorijos faktuose ir įvykiuose. Jį sudaro 300 kortelių su istorijos įvykiais nuo Lietuvos vardo paminėjimo iki 2020 metų. Žaidėjams nereikia būti istorijos žinovais, jie varžosi dėliodami istorijos įvykius chronologine seka. Žaidimo tikslas – surinkti daugiausia taškų išdėstant Lietuvos istorinius įvykius chronologine tvarka.
Žaidimu siekiama vystyti asmeninius ir socialinius įgūdžius, tokius kaip loginis, strateginis mąstymas, darni tarpusavio komunikacija, empatija ir kūrybiškumas. Žaidžiant „Lietuvos istoriją“, bus formuojama jaunimo istorinė sąmonė, supratimas, kad šiandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybės yra istoriškai sąlygotos ir kintančios.

Žaidimas rekomenduojamas nuo 7 metų amžiaus. Paslauga nemokama.