Bibliotekininkė

V. Dichavičienė, 1954 m. baigus bibliotekininkystę Vilniaus universitete, buvo paskirta dirbti Šiaulių viešosios bibliotekos (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka) direktoriaus pavaduotojo pareigoms. Darbe pasirodė, kaip sumani vadovė, gera organizatorė ir todėl 1955 m. paskirta bibliotekos direktorės pareigoms. Bibliotekai vadovavo iki 1962 m.

V. Dichavičienė, dirbdama bibliotekos direktorės pareigose, pasižymėjo, kaip gera, sąžininga, stropi bei sumani darbuotoja. Jos vadovaujamos bibliotekos kolektyvas gerai teikė metodinius-praktinius patarimus Šiaulių regiono bibliotekoms, dėl to kasmet gerėjo šių bibliotekų darbas.

Gyvendama Šiauliuose reikalavo, kad Šiaulių viešajai, dabartinei Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekai būtų statomas modernus, atitinkantis visus reikalavimus, pastatas. Sudarė literatūros rodyklę Julius Janonis (1957).

Už pasiektus laimėjimus organizuojant bibliotekinį darbą Šiaulių viešojoje bibliotekoje bei regione V. Dichavičienė apdovanota Kultūros ministerijos garbės raštais. 1962 m. V. Dichavičienei suteiktas LSSR nusipelniusio kultūros-švietimo darbuotojo garbės vardas už nuopelnus vystant bibliotekų darbą respublikoje.

Prisiminimų apie V. Dichavičienės darbą bibliotekoje galime rasti buvusių bibliotekos darbuotojų rankraščiuose. Vienas tokių – „I. Keldušienės „išpažintis“/Atsiminimai/“ (1987 m.). Jame rašoma: „darban mane priėmė tuometinė bibliotekos direktorė V. Vilkienė. Kadangi visa administracija buvo įsikūrusi Komunarų gatvėje, o aš tebuvau tik menka bibliotekininkė, tai retai tekdavo susidurti su direktore, bet jei sužinodavome, kad į mūsų patalpas ruošiasi ateiti direktorė – tuoj visos pasitempdavome ir su kažkokiu vidiniu nerimu laukdavome, ką ji pasakys, ar ko neigiamo nepastebės mūsų darbe ir pan. Ji mokėjo išlaikyti distanciją tarp savęs ir mūsų, nors buvo visada rami, pati pasitempusi, elegantiška, mandagi. Su manimi asmeniškai direktorė V. Vilkienė visada buvo maloni, nors santūri, bet ji niekada nepamiršdavo pasiteirauti apie mano tris dukras. Apie jas visada teiraujasi ir dabar, nors seniai jos keliai su bibliotekininkyste apskritai išsiskyrė“.